versija spausdinimui
(0)
Šiandien tiek Anglijos Centrinis bankas, tiek Europos Centrinis bankas nepakeitė savo bazinių palūkanų, kurios ir toliau išlieka rekordinėse žemumose. Būtent tokių sprendimų ir tikėjosi analitikai, tad iškart reakcijos finansų rinkose nebuvo, trumpai tariant, nieko naujo.
Bazinė palūkanų norma tiek Anglijoje, tiek ir euro zonoje ir toliau sudarys 0.5 procentus.
Tai jau trečias mėnesis iš eilės, kuomet Europos Centrinis bankas nekeičia euro zonoje bazinės palūkanų normos. Paskutinį kart ji euro zonoje buvo pakeista gegužę, tuomet bazinė palūkanų norma buvo sumažinta 0,25 procentais iki absoliučiai rekordiškai žemo lygio, tuo tarpu Anglijos Centrinis bankas jau labai seniai nekeičia savo bazinės palūkanų normos, kuri taip pat yra rekordiškai žema.
Pastaruoju metu pasirodę geri euro zonos rodikliai suteikia vilties, kad šios zonos ekonomika gali jau netrukus atsigauti ir vėl imti augti.
Europos Centrinio banko vadovas šiandieninės spaudos konferencijos metu pakartojo, jog bazinė palūkanų norma euro zonoje dabartiniame arba dar žemesniame lygyje išliks ilgesnį laikotarpį. Be to, jis pareiškė, kad rizikos, kaip pavyzdžiui lėtesnis globalios paklausos augimas, galinčios pristabdyti euro zonos ekonomikos atsigavimą, ir toliau išlieka.
Mario Draghi pabrėžė, kad palyginus su padėtimi prieš metus, pastebimai pagerėjo euro zonos bankų padėtis, ypač probleminėse euro zonos šalyse veikiančių bankų situacija, t.y. padidėjo juose laikomų indėlių kiekis. Tačiau Europos Centrinio banko vykdoma pinigų politika ir toliau išliks pritaikoma tiek, kiek to reikės.
Sprendimą dėl tolimesnės dabar euro zonoje vykdomos pinigų politikos tąsos Europos Centrinio banko atstovai priėmė vieningai.
Europos Centrinio banko vadovas priminė, kad Europos Centrinis bankas atstovauja euro zoną, kurią sudaro septynioliką nepriklausomų šalių, t.y. Europoje yra kitokia padėtis nei Amerikoje, Anglijoje ar Japonijoje.
Mario Draghi pasidžiaugė, kad euro zonoje jau matomi pirmieji ekonomikos ir ekonominio aktyvumo atsigavimo požymiai, kurie dar labiau sustiprėjo, tad tikimąsi, kad per antrą šių metų pusę tai teigiamai paveiks šios zonos ekonomiką, t.y. ji ims augti.
Europos Centrinis bankas senojo žemyno bankams suteiks jiems reikalingą likvidumą tiek, kiek to reikės. Šio banko vadovas priminė, kad Europos bankams prailgintos trukmės paskolos palankiomis sąlygomis bus teikiamos iki pat kitų metų vidurio.
Mario Draghi teigė, kad euro zonos šalys įgyvendindamos būtinas reformas ir mažindamos savo biudžetų deficitus, akivaizdžiai padarė didžiulę pažangą, tiesa, jis pripažino, jog kai kurios šalys nuveikė daugiau, na o kitos mažiau reikalingų darbų, tuo pačiu jis pabrėžė, kad šis procesas ir toliau turi būti labai intensyviai tęsiamas.
Baigdamas spaudos konferenciją Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi visiems palinkėjo gerų atostogų, tad akivaizdu, kad kažko naujo galbūt sulauksime tik rudenį.
Bazinė palūkanų norma tiek Anglijoje, tiek ir euro zonoje ir toliau sudarys 0.5 procentus.
Tai jau trečias mėnesis iš eilės, kuomet Europos Centrinis bankas nekeičia euro zonoje bazinės palūkanų normos. Paskutinį kart ji euro zonoje buvo pakeista gegužę, tuomet bazinė palūkanų norma buvo sumažinta 0,25 procentais iki absoliučiai rekordiškai žemo lygio, tuo tarpu Anglijos Centrinis bankas jau labai seniai nekeičia savo bazinės palūkanų normos, kuri taip pat yra rekordiškai žema.
Pastaruoju metu pasirodę geri euro zonos rodikliai suteikia vilties, kad šios zonos ekonomika gali jau netrukus atsigauti ir vėl imti augti.
Europos Centrinio banko vadovas šiandieninės spaudos konferencijos metu pakartojo, jog bazinė palūkanų norma euro zonoje dabartiniame arba dar žemesniame lygyje išliks ilgesnį laikotarpį. Be to, jis pareiškė, kad rizikos, kaip pavyzdžiui lėtesnis globalios paklausos augimas, galinčios pristabdyti euro zonos ekonomikos atsigavimą, ir toliau išlieka.
Mario Draghi pabrėžė, kad palyginus su padėtimi prieš metus, pastebimai pagerėjo euro zonos bankų padėtis, ypač probleminėse euro zonos šalyse veikiančių bankų situacija, t.y. padidėjo juose laikomų indėlių kiekis. Tačiau Europos Centrinio banko vykdoma pinigų politika ir toliau išliks pritaikoma tiek, kiek to reikės.
Sprendimą dėl tolimesnės dabar euro zonoje vykdomos pinigų politikos tąsos Europos Centrinio banko atstovai priėmė vieningai.
Europos Centrinio banko vadovas priminė, kad Europos Centrinis bankas atstovauja euro zoną, kurią sudaro septynioliką nepriklausomų šalių, t.y. Europoje yra kitokia padėtis nei Amerikoje, Anglijoje ar Japonijoje.
Mario Draghi pasidžiaugė, kad euro zonoje jau matomi pirmieji ekonomikos ir ekonominio aktyvumo atsigavimo požymiai, kurie dar labiau sustiprėjo, tad tikimąsi, kad per antrą šių metų pusę tai teigiamai paveiks šios zonos ekonomiką, t.y. ji ims augti.
Europos Centrinis bankas senojo žemyno bankams suteiks jiems reikalingą likvidumą tiek, kiek to reikės. Šio banko vadovas priminė, kad Europos bankams prailgintos trukmės paskolos palankiomis sąlygomis bus teikiamos iki pat kitų metų vidurio.
Mario Draghi teigė, kad euro zonos šalys įgyvendindamos būtinas reformas ir mažindamos savo biudžetų deficitus, akivaizdžiai padarė didžiulę pažangą, tiesa, jis pripažino, jog kai kurios šalys nuveikė daugiau, na o kitos mažiau reikalingų darbų, tuo pačiu jis pabrėžė, kad šis procesas ir toliau turi būti labai intensyviai tęsiamas.
Baigdamas spaudos konferenciją Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi visiems palinkėjo gerų atostogų, tad akivaizdu, kad kažko naujo galbūt sulauksime tik rudenį.