versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad birželį palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje bedarbystė išliko nepakitusi, tuo tarpu Europos sąjungoje ji sumažėjo. Analitikai prognozavo, jog bedarbystė birželį euro zonoje kiek ūgtels.
Euro zonoje birželį, kaip ir mėnesį prieš tai, bedarbystė sudarė 12.1 procentą, Europos sąjungoje ji sumažėjo nuo 11 iki 10.9 procentų, na o Lietuvoje, kaip minėta, ji išliko nepakitusi bei sudarė 11.7 procentus.
Analitikai prognozavo, jog birželį bedarbystė euro zonoje ūgtels iki 12.2 procentų.
Prieš metus birželio mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11.4 procentus, Europos sąjungoje - 10.5 procentus, na o Lietuvoje jis sudarė 13.2 procentus.
Kaip skelbia Eurostat, birželį Europos sąjungoje darbo iš viso neturėjo 26.424 milijonai asmenų, iš kurių darbo euro zonoje neturėjo 19.266 milijonai asmenų. Palyginus su gegužės mėnesiu, birželį darbo neturinčių asmenų kiekis euro zonoje sumažėjo 24 tūkstančiais, na o bendrai Europos sąjungoje - 32 tūkstančiai. Tačiau lyginant su praėjusių metų birželiu, bedarbių skaičius euro zonoje ūgtelėjo 1.129 mln. asmenų, na o Europos sąjungoje - 1.08 milijonais.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausias bedarbystės lygis birželį buvo užfiksuotas Austrijoje, kur bedarbystė sudarė tik 4.6 procentus, Vokietijoje - 5.4 procentai, Liuksemburge ji siekė 5.7 procentus. Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išliko Pietų Europos šalyse. Graikijoje bedarbystė remiantis naujausiais duomenimis balandį siekė 26.9 procentus, Ispanijoje birželį sudarė 26.3 procentus, Portugalijoje - 17.4 procentus.
Šių metų birželį palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, tarp Europos sąjungos šalių bedarbystė padidėjo septyniolikoje šalių, tuo tarpu likusiose sąjungos šalyse sumažėjo. Sparčiausiai per minimą laikotarpį bedarbystė šoktelėjo Kipre, kur ji padidėjo nuo 11.7 iki 17.3 procentų, Graikijoje - nuo 23.1 iki 26.9 procentų, bei Slovėnijoje, kur ji pakilo nuo 8.8 iki 11.2 procentų. Tuo tarpu per metus labiausiai smuktelėjo Latvijoje, kur ji remiantis pirmojo ketvirčio duomenimis krito nuo 15.5 iki 12.5 procentų, na o Estijoje sumažėjo nuo 10.1 iki 8 procentų.
Birželį jaunimo nedarbo lygis Europos sąjungos šalyse sudarė 23.2 procentus, na o euro zonoje - 23.9 procentus. Prieš metus buvo atitinkamai 22.8 ir 23 procentai. Tuo tarpu mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje (7.5 procentai), Austrijoje (9.3 procentai) bei Olandijoje (11 procentų), na o didžiausias Graikijoje, kur remiantis balandžio mėnesio duomenimis darbo neturėjo net 58.7 procentai asmenų iki 25 metų amžiaus, bei Ispanijoje (56.1 procentas).
Euro zonoje birželį, kaip ir mėnesį prieš tai, bedarbystė sudarė 12.1 procentą, Europos sąjungoje ji sumažėjo nuo 11 iki 10.9 procentų, na o Lietuvoje, kaip minėta, ji išliko nepakitusi bei sudarė 11.7 procentus.
Analitikai prognozavo, jog birželį bedarbystė euro zonoje ūgtels iki 12.2 procentų.
Prieš metus birželio mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11.4 procentus, Europos sąjungoje - 10.5 procentus, na o Lietuvoje jis sudarė 13.2 procentus.
Kaip skelbia Eurostat, birželį Europos sąjungoje darbo iš viso neturėjo 26.424 milijonai asmenų, iš kurių darbo euro zonoje neturėjo 19.266 milijonai asmenų. Palyginus su gegužės mėnesiu, birželį darbo neturinčių asmenų kiekis euro zonoje sumažėjo 24 tūkstančiais, na o bendrai Europos sąjungoje - 32 tūkstančiai. Tačiau lyginant su praėjusių metų birželiu, bedarbių skaičius euro zonoje ūgtelėjo 1.129 mln. asmenų, na o Europos sąjungoje - 1.08 milijonais.
Šių metų birželį palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, tarp Europos sąjungos šalių bedarbystė padidėjo septyniolikoje šalių, tuo tarpu likusiose sąjungos šalyse sumažėjo. Sparčiausiai per minimą laikotarpį bedarbystė šoktelėjo Kipre, kur ji padidėjo nuo 11.7 iki 17.3 procentų, Graikijoje - nuo 23.1 iki 26.9 procentų, bei Slovėnijoje, kur ji pakilo nuo 8.8 iki 11.2 procentų. Tuo tarpu per metus labiausiai smuktelėjo Latvijoje, kur ji remiantis pirmojo ketvirčio duomenimis krito nuo 15.5 iki 12.5 procentų, na o Estijoje sumažėjo nuo 10.1 iki 8 procentų.
Birželį jaunimo nedarbo lygis Europos sąjungos šalyse sudarė 23.2 procentus, na o euro zonoje - 23.9 procentus. Prieš metus buvo atitinkamai 22.8 ir 23 procentai. Tuo tarpu mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje (7.5 procentai), Austrijoje (9.3 procentai) bei Olandijoje (11 procentų), na o didžiausias Graikijoje, kur remiantis balandžio mėnesio duomenimis darbo neturėjo net 58.7 procentai asmenų iki 25 metų amžiaus, bei Ispanijoje (56.1 procentas).