versija spausdinimui
(0)
Periferinių euro zonos šalių obligacijų pakilimas gali greitai nutrūkti, nes jis neturi jokio fundamentalaus pagrindo, t.y. šių šalių ekonomikos neatsigauna ir neauga, be to nemažėja jų skolų balastai, perspėja HSBC banko atstovai.
Nors Bloomberg apklausti ekonomistai prognozuoja, kad per šiuos metus periferinių euro zonos šalių, t.y. Graikijos, Portugalijos, Ispanijos bei Italijos ekonomikos ir vėl smuks, tačiau būtent šių šalių obligacijos yra šių metų geriausia investicija, t.y. jų grąža yra didžiausia.
Pagrindinės HSBC banko Europos padalinio ekonomistės Janet Henry nuomone, jei ekonomika nepajudės iš vietos, bus būtina restruktūrizuoti kai kurių periferinių šalių skolas, arba dalį šios naštos turės prisiimti stipresnės euro zonos šalys.
„Net nedidelis obligacijų pajamingumo padidėjimas gali turėti reikšmingą poveikį ilgalaikiam šalies gebėjimui vykdyti savo įsipareigojimus. Aš nemanau, kad artimiausiais metais ekonomikos augimas bus ant tiek stiprus, kad galima būtų stabilizuoti tų šalių skolų balastus, jau nekalbant apie jų mažėjimą” - teigė HSBC banko ekonomistė.
Ji atkreipia dėmesį, kad sumažėjęs su skolų krizę kovojančių šalių obligacijų pajamingumas gali užliūliuoti tų šalių vyriausybes, tad jos gali panorėti atidėti būtinas reformas vėlesniam laikui. Gegužę daugelio periferinių euro zonos šalių obligacijų pajamingumas buvo gerokai sumažėjęs ir pasiekė pastarųjų trijų metų žemumas.
„Pietų Europos šalių obligacijų pakilimas, kurį lėmė Europos Centrinio banko veiksmai ir likvidumo padidėjimas, viršijo tai, kas būtų fundamentaliai pateisinama” - teigė Bayerische Landesbank obligacijų rinkos strategas Marius Daheim.
Nors Bloomberg apklausti ekonomistai prognozuoja, kad per šiuos metus periferinių euro zonos šalių, t.y. Graikijos, Portugalijos, Ispanijos bei Italijos ekonomikos ir vėl smuks, tačiau būtent šių šalių obligacijos yra šių metų geriausia investicija, t.y. jų grąža yra didžiausia.
Pagrindinės HSBC banko Europos padalinio ekonomistės Janet Henry nuomone, jei ekonomika nepajudės iš vietos, bus būtina restruktūrizuoti kai kurių periferinių šalių skolas, arba dalį šios naštos turės prisiimti stipresnės euro zonos šalys.
„Net nedidelis obligacijų pajamingumo padidėjimas gali turėti reikšmingą poveikį ilgalaikiam šalies gebėjimui vykdyti savo įsipareigojimus. Aš nemanau, kad artimiausiais metais ekonomikos augimas bus ant tiek stiprus, kad galima būtų stabilizuoti tų šalių skolų balastus, jau nekalbant apie jų mažėjimą” - teigė HSBC banko ekonomistė.
Ji atkreipia dėmesį, kad sumažėjęs su skolų krizę kovojančių šalių obligacijų pajamingumas gali užliūliuoti tų šalių vyriausybes, tad jos gali panorėti atidėti būtinas reformas vėlesniam laikui. Gegužę daugelio periferinių euro zonos šalių obligacijų pajamingumas buvo gerokai sumažėjęs ir pasiekė pastarųjų trijų metų žemumas.
„Pietų Europos šalių obligacijų pakilimas, kurį lėmė Europos Centrinio banko veiksmai ir likvidumo padidėjimas, viršijo tai, kas būtų fundamentaliai pateisinama” - teigė Bayerische Landesbank obligacijų rinkos strategas Marius Daheim.