versija spausdinimui
(2)
Pasaulio šalių Centriniai bankai, kurie bendrai valdo vienuolikos trilijonų dolerių vertės valiutų rezervus, pastaruoju metu labai intensyviai perka kompanijų akcijas, ir tam skiria rekordinės vertės lėšas, nes vis labiau smunkantis šalių valstybinių obligacijų pajamingumas verčia netgi labiausiai rizikuoti nelinkusius investuotojus ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių, tad tuo pačiu kur kas dažniau perkamos kompanijų akcijos.
Remiantis apklausa, kurią surengė Central Banking Publications ir Royal Bank of Scotland, ir kurios metu buvo apklausti šešiasdešimties Centrinių bankų atstovai, 23 procentai iš jų atskleidė, jog jau turi įsigiję kompanijų akcijų, arba ketina tai daryti. Japonijos bankas, kuris valdo antrus pagal dydį rezervus pasaulyje, balandžio pradžioje pranešė, kad iki 2014 metų padvigubins iki 3,5 trilijonų jenų (35,2 mlrd. dolerių) savo investicijas į biržose kotiruojamus fondus (ETF), kurie investuoja į akcijas.
Praėjusiais metais Izraelio Centrinis bankas pirmą kart istorijoje įsigijo akcijų, tuo tarpu Šveicarijos bei Čekijos Centriniai bankai jau yra mažiausiai dešimt procentų savo valdomų rezervų investavę į kompanijų akcijas.
„Pernai kalbėjausi su 103 centrinių bankų atstovais apie jų turimų rezervų diversifikavimą“ - teigė BNP Paribas banko Investment Partners padalinio, kuris valdo 649 mlrd. dolerių vertės aktyvus, vadovas Gary Smith.
„Centrinių bankų rezervai nuolat didėja, tad tuo pačiu didėja poreikis arba spaudimas juos diversifikuoti. Dar ne visi bankai yra linkę investuoti į kompanijų akcijas, tačiau vis daugiau jų tą ima daryti“ - pridėjo jis.
Centrinių bankų aktyvų valdytojai ieško alternatyvų valstybinėms obligacijoms, nes Amerikos Federalinio Rezervų banko, Japonijos Centrinio banko, Anglijos Centrinio banko bei kitų centrinių bankų pastangos skatinti ekonomikos augimą lėmė tai, jog valstybinių skolos vertybinių popierių pajamingumai nusirito iki rekordinių žemumų. Per pastarąjį dešimtmetį Centrinių bankų užsienio valiutų rezervai bendrai ūgtelėjo 8,5 trilijonais dolerių, t.y. gerokai per daug nei reikalingas lygis kasdieniniam valiutų valdymui arba priežiūrai.
Remiantis Tarptautinio Valiutos Fondo duomenimis, vien per praėjusius metus Centrinių bankų užsienio valiutų rezervai ūgtelėjo 734 mlrd. dolerių ir pasiekė bendrą 10,9 trilijonų dolerių vertę, kas atitinka maždaug 20 procentų akcijų, kuriomis prekiaujama visame pasaulyje, bendrą vertę, kuri siekia 55 trilijonus dolerių.
„Centrinių bankų įsigytos akcijos rodo, kaip pelningumo alkis pakeičia net labiausiai konservatyvių investuotojų elgesį“ - atkreipė dėmesį Henderson Global Investors Holding kompanijos, kuri valdo beveik 100 mlrd. dolerių vertės aktyvus, akcijų padalinio vadovas Matthew Beesley.
Centriniai bankai įprastai savo turimus rezervus investuoja į šalių valstybines obligacijas, nes jei prireiks lėšų nepalankiam šalies valiutos kursui pakoreguoti, t.y. intervencijų vykdymui rinkoje, jas lengva parduoti. Bet tuo metu, kai daugelio šalių valstybinių obligacijų pajamingumai yra mažesni už infliaciją, tokiu atveju iškyla grėsmė, jog sumažės Centrinių bankų turimų rezervų vertė.
Apklausius šešiasdešimties Centrinių bankų atstovus, kurie bendrai valdo 6,7 trilijono dolerių vertės užsienio valiutų rezervus, paaiškėjo, jog žemas obligacijų pajamingumas paskatino beveik pusę šių institucijų prisiimti didesnę riziką.
„Akivaizdžiai matyti, jog kiti Centriniai bankai jau perka, arba planuoja pirkti akcijas“ - teigė Čekijos Nacionalinio banko atstovas Jan Schmidt, kuris šiame banke yra atsakingas už rizikos valdymą.
Šio banko užsienio rezervai siekia 44,4 mlrd. dolerių. Per paskutinius ketverius metus šis bankas savo investicijas į akcijas padidino iki dešimties procentų savo valdomų užsienio rezervų vertės.
Kovo mėnesį metinė infliacija Amerikoje sudarė 1.5 procentus, na o euro zonoje - 1.7 procentus, tuo tarpu Global Broad Market Sovereign Plus indeksą sudarančių obligacijų pajamingumo vidurkis šiuo metu yra rekordiškai žemas ir siekia vos 1,34 procentus. Tiesa, balandį tiek Amerikoje, tiek euro zonoje metinė infliacija pastebimai smuktelėjo, t.y. ji krito atitinkamai iki 1.1 ir 1.2 procentų.
Kompanijų sudarančių Standard & Poor's 500 indeksą mokamų dividendų pajamingumas siekia vidutiniškai 2,2 procentus, na o Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas siekia 1,69 procentus.
Remiantis apklausa, kurią surengė Central Banking Publications ir Royal Bank of Scotland, ir kurios metu buvo apklausti šešiasdešimties Centrinių bankų atstovai, 23 procentai iš jų atskleidė, jog jau turi įsigiję kompanijų akcijų, arba ketina tai daryti. Japonijos bankas, kuris valdo antrus pagal dydį rezervus pasaulyje, balandžio pradžioje pranešė, kad iki 2014 metų padvigubins iki 3,5 trilijonų jenų (35,2 mlrd. dolerių) savo investicijas į biržose kotiruojamus fondus (ETF), kurie investuoja į akcijas.
Praėjusiais metais Izraelio Centrinis bankas pirmą kart istorijoje įsigijo akcijų, tuo tarpu Šveicarijos bei Čekijos Centriniai bankai jau yra mažiausiai dešimt procentų savo valdomų rezervų investavę į kompanijų akcijas.
„Pernai kalbėjausi su 103 centrinių bankų atstovais apie jų turimų rezervų diversifikavimą“ - teigė BNP Paribas banko Investment Partners padalinio, kuris valdo 649 mlrd. dolerių vertės aktyvus, vadovas Gary Smith.
„Centrinių bankų rezervai nuolat didėja, tad tuo pačiu didėja poreikis arba spaudimas juos diversifikuoti. Dar ne visi bankai yra linkę investuoti į kompanijų akcijas, tačiau vis daugiau jų tą ima daryti“ - pridėjo jis.
Centrinių bankų aktyvų valdytojai ieško alternatyvų valstybinėms obligacijoms, nes Amerikos Federalinio Rezervų banko, Japonijos Centrinio banko, Anglijos Centrinio banko bei kitų centrinių bankų pastangos skatinti ekonomikos augimą lėmė tai, jog valstybinių skolos vertybinių popierių pajamingumai nusirito iki rekordinių žemumų. Per pastarąjį dešimtmetį Centrinių bankų užsienio valiutų rezervai bendrai ūgtelėjo 8,5 trilijonais dolerių, t.y. gerokai per daug nei reikalingas lygis kasdieniniam valiutų valdymui arba priežiūrai.
Remiantis Tarptautinio Valiutos Fondo duomenimis, vien per praėjusius metus Centrinių bankų užsienio valiutų rezervai ūgtelėjo 734 mlrd. dolerių ir pasiekė bendrą 10,9 trilijonų dolerių vertę, kas atitinka maždaug 20 procentų akcijų, kuriomis prekiaujama visame pasaulyje, bendrą vertę, kuri siekia 55 trilijonus dolerių.
„Centrinių bankų įsigytos akcijos rodo, kaip pelningumo alkis pakeičia net labiausiai konservatyvių investuotojų elgesį“ - atkreipė dėmesį Henderson Global Investors Holding kompanijos, kuri valdo beveik 100 mlrd. dolerių vertės aktyvus, akcijų padalinio vadovas Matthew Beesley.
Centriniai bankai įprastai savo turimus rezervus investuoja į šalių valstybines obligacijas, nes jei prireiks lėšų nepalankiam šalies valiutos kursui pakoreguoti, t.y. intervencijų vykdymui rinkoje, jas lengva parduoti. Bet tuo metu, kai daugelio šalių valstybinių obligacijų pajamingumai yra mažesni už infliaciją, tokiu atveju iškyla grėsmė, jog sumažės Centrinių bankų turimų rezervų vertė.
Apklausius šešiasdešimties Centrinių bankų atstovus, kurie bendrai valdo 6,7 trilijono dolerių vertės užsienio valiutų rezervus, paaiškėjo, jog žemas obligacijų pajamingumas paskatino beveik pusę šių institucijų prisiimti didesnę riziką.
„Akivaizdžiai matyti, jog kiti Centriniai bankai jau perka, arba planuoja pirkti akcijas“ - teigė Čekijos Nacionalinio banko atstovas Jan Schmidt, kuris šiame banke yra atsakingas už rizikos valdymą.
Šio banko užsienio rezervai siekia 44,4 mlrd. dolerių. Per paskutinius ketverius metus šis bankas savo investicijas į akcijas padidino iki dešimties procentų savo valdomų užsienio rezervų vertės.
Kovo mėnesį metinė infliacija Amerikoje sudarė 1.5 procentus, na o euro zonoje - 1.7 procentus, tuo tarpu Global Broad Market Sovereign Plus indeksą sudarančių obligacijų pajamingumo vidurkis šiuo metu yra rekordiškai žemas ir siekia vos 1,34 procentus. Tiesa, balandį tiek Amerikoje, tiek euro zonoje metinė infliacija pastebimai smuktelėjo, t.y. ji krito atitinkamai iki 1.1 ir 1.2 procentų.
Kompanijų sudarančių Standard & Poor's 500 indeksą mokamų dividendų pajamingumas siekia vidutiniškai 2,2 procentus, na o Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas siekia 1,69 procentus.