
Jis paaiškino, jog didžiausia problema yra tame, kad Centrinio banko pinigų injekcijos nepadidino kreditų pasiūlos, kuri galėtų turėti realų poveikį ekonomikai. Vietoj to, dabar pinigai yra naudojami siekiant padidinti finansinį svertą ir rizikos apetitą finansų rinkose.
„Žemos palūkanų normos lėmė, jog pastebimai padidėjo šiukšlinių obligacijų emisijų apimtys. Akcijų rinkos indeksai, nepaisant išliekančios silpnos ekonomikos, lipa vis aukščiau, bei šturmuoja vis naujus rekordus. O pinigai ir toliau teka, pagrinde besivystančių rinkų krytimi, kur valstybinių obligacijų pajamingumai yra pastebimai aukštesni“ - atkreipė dėmesį minimas ekonomistas.
Nouriel Roubini nuomone, tokia situacija yra labai pavojinga. Galiausiai ateis diena, kai Fed po truputi ims užbaiginėti kiekybinio švelninimo programą (QE). Jis atkreipia dėmesį, kad ši situacija yra panaši į tą, kuri buvo 2004 - 2007 metais. Per minimą laikotarpį Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai sistemingai didino bazinę palūkanų normą ir tai turėjo katastrofinių pasekmių tuo metu buvusiai išpūstai nekilnojamo turto rinkai. Dabartinė padėtis yra labai panaši. Skirtumas yra tik tame, kad burbulas šiuo metu formuojasi kapitalo rinkoje.
Minimas ekonomistas tikina, kad yra sunku pasakyti, kada tai nutiks. Nors Amerikoje šiuo metu vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog reikėtų užbaigti kiekybinį švelninimo programą (QE), tačiau artimiausiu metu toks sprendimas yra mažai tikėtinas ir tą puikiai patvirtina praėjusią savaitę įvykęs Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovų posėdis.