versija spausdinimui
(3)
Per praėjusius metus Centriniai bankai visame pasaulyje labai intensyviai pirko auksą ir įsigijo jo daugiausiai nuo pat 1964 metų. Be to, prognozuojama, kad per šiuos metus Centriniai bankai visame pasaulyje ir toliau intensyviai pirks auksą. Tuo tarpu nuo šių metų pradžios šis vertingas metalas jau spėjo pastebimai atpigti.
Per visus praėjusius metus Centriniai bankai visame pasaulyje bendrai įsigijo 534,6 tonas aukso, t.y. daugiausiai per pastaruosius beveik pusę amžiaus. Prognozuojama, kad per šiuos metus jie aukso dar papildomai įsigis nuo 450 iki 550 tonų.
Tačiau nuo šių metų pradžios aukso kaina jau pastebimai sumažėjo, ir vienu metu buvo nukritusi dar gerokai daugiau. Didžiausius nuostolius dėl šio metalo pigimo patyrė būtent Centriniai bankai. Aukso kaina, neįvertinus infliacijos įtakos, rekordinį lygį buvo pasiekusi 2011 metų rugsėjo mėnesį, kai tuomet už unciją šio vertingojo metalo buvo mokama net po 1921,15 dolerių. Tad Centrinių bankų turimų aukso rezervų vertė, atsižvelgus į dabartinę šio metalo kainą rinkoje, bendrai susitraukė net maždaug 560 mlrd. dolerių.
Auksas brango paskutinius dvylika metų iš eilės, ir tai yra ilgiausias aukso kainos didėjimo laikotarpis nuo pat Pirmojo pasaulinio karo. Centriniai bankai visame pasaulyje ir vėl pradėjo didinti savo turimus aukso rezervus, t.y. jį pirkti, nuo 2008 metų.
Žiūrint iš istorinės perspektyvos, Centrinių bankų strategija ne visuomet būna teisinga, bei tuo pačiu ne visuomet pasiteisina. Lygiai taip pat aktyviai Centriniai bankai pirko auksą ir 1980 metais, kuomet šio metalo kaina pakilo iki rekordinių aukštumų, kas atsižvelgus į dabartinę pinigų kainą arba vertę, sudarytų 2400 dolerių už unciją. Tuo pačiu jie aktyviai pardavinėjo auksą 1999 metais, kuomet šio metalo kaina nusirito į paskutinių dvidešimties metų žemumas.
„Tiek buvo perkama, tiek parduodama labai netinkamu laiku“ - tikina BB&T Wealth Management Birmingham kompanijos 17 mlrd. dolerių vertės aktyvų valdytojas Walter Hellwig, tačiau tuo pačiu jis atkreipia dėmesį, jog Centriniai bankai - tai ne verslo įmonės ar verslininkai.
„Jie į savo aktyvus žiūri iš ilgalaikės perspektyvos, kaip į neribotus valiutų rezervus. Esant tokiam požiūriui, kur kas dažniau investicija būna nesėkminga, nei atneša pelno“ - paaiškino jis.
Remiantis World Gold Council skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje Centrinių bankų saugyklose bendrai buvo laikoma 31 671 tona aukso, kas sudaro apie 19 procentų viso išgauto aukso. Šios atsargos buvo sukauptos per daugelį metų, na o daugiausiai aukso Centriniai bankai įsigijo per dešimt metų iki 1965 metų, kuomet rinkoje už unciją aukso buvo mokama po 35 dolerius, kas atsižvelgiant į infliacija šių laikų kainomis sudarytų 285 dolerius už unciją. 1971 metais Amerikos prezidentas Richard Nixon užbaigė dolerio konvertavimo į auksą erą.
Vis dėl to, praėjusių metų pabaigoje pasaulio Centrinių bankų sukauptų aukso rezervų bendras kiekis nebuvo rekordinis, nes rekordas buvo pasiektas 1965 metais, kuomet jie bendrai buvo sukaupę 38 347 tonas aukso.
Nuo šių metų pradžios aukso kaina rinkoje sumažėjo 12,4 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus krito 10,3 procentais. Šiuo metu už uncija aukso rinkoje yra mokama po 1468.45 dolerius. Balandžio viduryje, kilus lengvai panikai, aukso kaina rinkoje per kelias dienas pastebimai sumažėjo, tuomet vienu metu rinkoje už unciją aukso buvo mokama po 1322.25 dolerius. Jei dabartinis trendas arba tendencija nepasikeis, tai nuo 2000 metų bus pirmas kartas, kai aukso kaina per kalendorinius metus sumažės.
Goldman Sachs banko analitikai prognozuoja, kad per artimiausius dvylika mėnesių vidutinė aukso kaina rinkoje sudarys 1390 dolerių už unciją.
Daugiausiai aukso sukaupusios šalys ir organizacijos (remiantis World Gold Council 2013 metų balandžio 23 dienos duomenimis, tonomis):
1. Amerika - 8133,5;
2. Vokietija - 3391,3;
3. Tarptautinis Valiutos Fondas - 2814,0;
4. Italija - 2451,8;
5. Prancūzija - 2435,4;
6. Kinija - 1054,1;
7. Šveicarija - 1040,1;
8. Rusija - 976,9;
9. Japonija - 765,2;
10. Olandija - 612,5.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Per visus praėjusius metus Centriniai bankai visame pasaulyje bendrai įsigijo 534,6 tonas aukso, t.y. daugiausiai per pastaruosius beveik pusę amžiaus. Prognozuojama, kad per šiuos metus jie aukso dar papildomai įsigis nuo 450 iki 550 tonų.
Tačiau nuo šių metų pradžios aukso kaina jau pastebimai sumažėjo, ir vienu metu buvo nukritusi dar gerokai daugiau. Didžiausius nuostolius dėl šio metalo pigimo patyrė būtent Centriniai bankai. Aukso kaina, neįvertinus infliacijos įtakos, rekordinį lygį buvo pasiekusi 2011 metų rugsėjo mėnesį, kai tuomet už unciją šio vertingojo metalo buvo mokama net po 1921,15 dolerių. Tad Centrinių bankų turimų aukso rezervų vertė, atsižvelgus į dabartinę šio metalo kainą rinkoje, bendrai susitraukė net maždaug 560 mlrd. dolerių.
Auksas brango paskutinius dvylika metų iš eilės, ir tai yra ilgiausias aukso kainos didėjimo laikotarpis nuo pat Pirmojo pasaulinio karo. Centriniai bankai visame pasaulyje ir vėl pradėjo didinti savo turimus aukso rezervus, t.y. jį pirkti, nuo 2008 metų.
Žiūrint iš istorinės perspektyvos, Centrinių bankų strategija ne visuomet būna teisinga, bei tuo pačiu ne visuomet pasiteisina. Lygiai taip pat aktyviai Centriniai bankai pirko auksą ir 1980 metais, kuomet šio metalo kaina pakilo iki rekordinių aukštumų, kas atsižvelgus į dabartinę pinigų kainą arba vertę, sudarytų 2400 dolerių už unciją. Tuo pačiu jie aktyviai pardavinėjo auksą 1999 metais, kuomet šio metalo kaina nusirito į paskutinių dvidešimties metų žemumas.
„Tiek buvo perkama, tiek parduodama labai netinkamu laiku“ - tikina BB&T Wealth Management Birmingham kompanijos 17 mlrd. dolerių vertės aktyvų valdytojas Walter Hellwig, tačiau tuo pačiu jis atkreipia dėmesį, jog Centriniai bankai - tai ne verslo įmonės ar verslininkai.
„Jie į savo aktyvus žiūri iš ilgalaikės perspektyvos, kaip į neribotus valiutų rezervus. Esant tokiam požiūriui, kur kas dažniau investicija būna nesėkminga, nei atneša pelno“ - paaiškino jis.
Vis dėl to, praėjusių metų pabaigoje pasaulio Centrinių bankų sukauptų aukso rezervų bendras kiekis nebuvo rekordinis, nes rekordas buvo pasiektas 1965 metais, kuomet jie bendrai buvo sukaupę 38 347 tonas aukso.
Nuo šių metų pradžios aukso kaina rinkoje sumažėjo 12,4 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus krito 10,3 procentais. Šiuo metu už uncija aukso rinkoje yra mokama po 1468.45 dolerius. Balandžio viduryje, kilus lengvai panikai, aukso kaina rinkoje per kelias dienas pastebimai sumažėjo, tuomet vienu metu rinkoje už unciją aukso buvo mokama po 1322.25 dolerius. Jei dabartinis trendas arba tendencija nepasikeis, tai nuo 2000 metų bus pirmas kartas, kai aukso kaina per kalendorinius metus sumažės.
Goldman Sachs banko analitikai prognozuoja, kad per artimiausius dvylika mėnesių vidutinė aukso kaina rinkoje sudarys 1390 dolerių už unciją.
Daugiausiai aukso sukaupusios šalys ir organizacijos (remiantis World Gold Council 2013 metų balandžio 23 dienos duomenimis, tonomis):
1. Amerika - 8133,5;
2. Vokietija - 3391,3;
3. Tarptautinis Valiutos Fondas - 2814,0;
4. Italija - 2451,8;
5. Prancūzija - 2435,4;
6. Kinija - 1054,1;
7. Šveicarija - 1040,1;
8. Rusija - 976,9;
9. Japonija - 765,2;
10. Olandija - 612,5.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Klasika, daryk priešingai ir nepraloši...