versija spausdinimui
(0)
Nurimus nuogąstavimams Europos biržos ketvirtadienio prekybos sesijos metu kopė į viršų (DAX +0,08%, CAC +0,53%, FTSE +0,38%). Problemos Kipre jau atrodo suvaldytos – vakar po beveik dvi savaites trukusių „atostogų“ savo duris atidarė šalies bankai. Visgi dėl galimos panikos buvo apriboti tarptautiniai pinigų pervedimai taip pat laikinai įvestas trijų šimtų eurų limitas išsiimant pinigus iš sąskaitų. Panašu, jog kontrolė veikia užtikrintai ir neracionalaus žmonių elgesio kol kas išvengiama. Taip pat džiugino ir stipriausia euro zonos šalis. Paskelbta, kad Vokietijoje mažmeninės prekybos pardavimai netikėtai išaugo 0,4 proc., nors buvo laukta jų sumažėjimo. Nedarbas Vokietijoje kaip ir buvo prognozuojama liko ties 6,9 proc., toks lygis yra dvigubai mažesnis nei lygiai, kuriuos dabar išgyvena skolų problemų kamuojamos periferinės euro zonos valstybės.
S&P indeksui pagaliau pavyko įveikti užburtą 1565,15 ribą ir pakilti iki 1569,19 punktų, užfiksuojant 0,4 proc. dienos pokytį ir pasiekiant visų laikų indekso vertės rekordą. DJIA taip pat kilo 0,4 proc. toliau pratęsdamas naujų aukštumų fiksavimą. Dabar jau galima drąsiai teigti, kad po penkių metų pertraukos pavyko pasiekti prieškrizinį lygį. Nors vidutiniškai „bulių“ rinką, kuomet yra aiškiai susiformavusi kainų augimo kryptis, tęsiasi apie keturis metus, analitikai sako, kad dabartinė situacija nėra sėkmingojo periodo akcijoms pabaiga, o greičiau tai yra tik pradžia ir per artimiausius metus mes dar pamatysime optimistiškai nuteikiantį kainų ralį į viršų. Turbūt didžiausią įtaką JAV ekonomikai padarė šalies centrinis bankas. FED per keletą pastarųjų metų taikė labai laisvą monetarinę politiką per kurią į rinką įliejo apie 2,3 trilijonus dolerių .
Nors šiandien nei Europos nei JAV biržos nedirbs ilsintis prieš Šv. Velykų šventę, prekyba Azijoje vietoje nestovi. Japonijos Nikkei indeksas fiksuoja apie 0,5 proc. prieaugį, laukiant, kad per ateinantį centrinio banko posėdį, kuris vyks balandžio 4-5 dienomis, bus paskelbta, kažkas naujo ir netikėto taip bandant dar labiau atpiginti jeną ir nuteikti žmones, kad ilgai trukęs defliacijos periodas šalyje pasibaigs. Kinijoje akcijų rinkos aiškios krypties neranda, prekybos metu net septynis kartus buvo pasikeitusi vertė nuo neigiamos į teigiamą. Investuotojai vis dar bando iki galo įvertinti sugriežtintas taisykles prieš spekuliavimą nekilnojamo turto kainomis bei vakar pradėtas taikyti griežtesnes turto valdymo taisykles bankuose.
Ruošiantis biržų laisvadieniui ir pirmojo ketvirčio pabaigai, prekyba Baltijos regione vakar buvo gana nuosaiki. Akcijų buvo perleista už 661 tūkst. eurų, o indeksų vertės kito nežymiai (OMXV -0,03%, OMXR -0,10%, OMXT +0,42%). Viliuje investuotojai toliau medžiojo dividendus žadančias įmones. Didžiausia apyvarta išliko prekyboje Lietuvos dujų akcijomis (62 tūkst. eurų), kur akcija pakilo dar 0,68 proc., taip pat paskelbus apie dividendus net 18 sandorių sudaryta paprasta gana nelikvidžioje LITGRID (-0,17%) pozicijoje pranešus, kad bus išmokėti 0,026 euro akcijai dividendai. Estijoje taip pat dėmesio nestokojo įmonė paskelbusi savo planuojamus dividendus už 2012 metus. Tallina kaubamaja (+0,32%) planuoja už akciją atseikėti 0,35 euro dividendus, kas yra apie 5,6 proc. dividendinis pajamingumas. Į pasigirdusius gandus, kad Grigiškės galimai bandys išplatinti naują akcijų emisiją investuotojai reagavo gana vangiai. Akcija atpigo 0,33 proc. iki 0,608 euro. Žemaitijos pieno bendrovė pabaigė savų akcijų supirkimą, nors siūloma kaina buvo apie 16 proc. žemesnė negu rinkoje, į pasiūlymą atsiliepė du akcininkai ir bendrai buvo supirkta net 710611 vnt, akcijų, taip sukeliant įtarimą, kodėl pasirinktas būtent toks variantas, o ne bandyta realizuoti akcijas rinkoje aukštesne kaina.
S&P indeksui pagaliau pavyko įveikti užburtą 1565,15 ribą ir pakilti iki 1569,19 punktų, užfiksuojant 0,4 proc. dienos pokytį ir pasiekiant visų laikų indekso vertės rekordą. DJIA taip pat kilo 0,4 proc. toliau pratęsdamas naujų aukštumų fiksavimą. Dabar jau galima drąsiai teigti, kad po penkių metų pertraukos pavyko pasiekti prieškrizinį lygį. Nors vidutiniškai „bulių“ rinką, kuomet yra aiškiai susiformavusi kainų augimo kryptis, tęsiasi apie keturis metus, analitikai sako, kad dabartinė situacija nėra sėkmingojo periodo akcijoms pabaiga, o greičiau tai yra tik pradžia ir per artimiausius metus mes dar pamatysime optimistiškai nuteikiantį kainų ralį į viršų. Turbūt didžiausią įtaką JAV ekonomikai padarė šalies centrinis bankas. FED per keletą pastarųjų metų taikė labai laisvą monetarinę politiką per kurią į rinką įliejo apie 2,3 trilijonus dolerių .
Nors šiandien nei Europos nei JAV biržos nedirbs ilsintis prieš Šv. Velykų šventę, prekyba Azijoje vietoje nestovi. Japonijos Nikkei indeksas fiksuoja apie 0,5 proc. prieaugį, laukiant, kad per ateinantį centrinio banko posėdį, kuris vyks balandžio 4-5 dienomis, bus paskelbta, kažkas naujo ir netikėto taip bandant dar labiau atpiginti jeną ir nuteikti žmones, kad ilgai trukęs defliacijos periodas šalyje pasibaigs. Kinijoje akcijų rinkos aiškios krypties neranda, prekybos metu net septynis kartus buvo pasikeitusi vertė nuo neigiamos į teigiamą. Investuotojai vis dar bando iki galo įvertinti sugriežtintas taisykles prieš spekuliavimą nekilnojamo turto kainomis bei vakar pradėtas taikyti griežtesnes turto valdymo taisykles bankuose.
Ruošiantis biržų laisvadieniui ir pirmojo ketvirčio pabaigai, prekyba Baltijos regione vakar buvo gana nuosaiki. Akcijų buvo perleista už 661 tūkst. eurų, o indeksų vertės kito nežymiai (OMXV -0,03%, OMXR -0,10%, OMXT +0,42%). Viliuje investuotojai toliau medžiojo dividendus žadančias įmones. Didžiausia apyvarta išliko prekyboje Lietuvos dujų akcijomis (62 tūkst. eurų), kur akcija pakilo dar 0,68 proc., taip pat paskelbus apie dividendus net 18 sandorių sudaryta paprasta gana nelikvidžioje LITGRID (-0,17%) pozicijoje pranešus, kad bus išmokėti 0,026 euro akcijai dividendai. Estijoje taip pat dėmesio nestokojo įmonė paskelbusi savo planuojamus dividendus už 2012 metus. Tallina kaubamaja (+0,32%) planuoja už akciją atseikėti 0,35 euro dividendus, kas yra apie 5,6 proc. dividendinis pajamingumas. Į pasigirdusius gandus, kad Grigiškės galimai bandys išplatinti naują akcijų emisiją investuotojai reagavo gana vangiai. Akcija atpigo 0,33 proc. iki 0,608 euro. Žemaitijos pieno bendrovė pabaigė savų akcijų supirkimą, nors siūloma kaina buvo apie 16 proc. žemesnė negu rinkoje, į pasiūlymą atsiliepė du akcininkai ir bendrai buvo supirkta net 710611 vnt, akcijų, taip sukeliant įtarimą, kodėl pasirinktas būtent toks variantas, o ne bandyta realizuoti akcijas rinkoje aukštesne kaina.