versija spausdinimui
(1)
Japonija nebus pajėgi išlaikyti tokios skolų naštos, perspėjo šios šalies Centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda. Taip jis reagavo į šalies politikų raginimus aktyviau skatinti Japonijos ekonomiką ir jos augimą.
Kiek anksčiau šiais metais naujai suformuota Japonijos vyriausybė pranešė, jog šalies ekonomikos skatinimui šiais metais bus skirta 10,3 trilijonai jenų, arba 116 mlrd. dolerių.
Tuo tarpu vis labiau didėja susirūpinimas, kad tokie veiksmai gali dar labiau padidinti Japonijos viešąją skolą, kuri jau dabar prilygsta 230 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertei. Tiesa, absoliučiai didžioji dalis Japonijos viešosios skolos yra vidaus pobūdžio.
„Manau, kad skolų lygis jau ir taip yra ekstremaliai aukštas, jis dabartinėje situacijoje jau yra nenormalus ir netvarus“ - Japonijos parlamente teigė šalies Centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda.
Jis tuo pačiu perspėjo, jog nors rinkos ir toliau remia šalies finansus, tačiau jeigu bus prarastas pasitikėjimas šalies finansine padėtimi, tai gali pakenkti Japonijos ekonomikai.
Šiuo metu rinkoje už vieną dolerį yra mokama po 94.125 jenas, arba kiek mažiau nei vakarykštės prekybos metu. Vien nuo šių metų pradžios Amerikos doleris jenos atžvilgiu jau spėjo sustiprėti apie devynis procentus, na o per pastaruosius vienerius metus pabrango net 13.55 procentais. Tuo tarpu už vieną eurą šiuo metu rinkoje yra mokama po 120.409 jenas, arba kiek mažiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios euras jenos atžvilgiu yra sustiprėjęs 5.4 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus jo vertė ūgtelėjo virš devynių procentų.
Jena ypač pastebimai pradėjo silpnėti kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu po to, kai paaiškėjo, jog naujoji šalies valdžia yra nusiteikusi aktyviai skatinti šalies ekonomiką ir jos augimą. Tai dalinai ketinama daryti atspausdinant naujų jenų.
Kiek anksčiau šiais metais naujai suformuota Japonijos vyriausybė pranešė, jog šalies ekonomikos skatinimui šiais metais bus skirta 10,3 trilijonai jenų, arba 116 mlrd. dolerių.
Tuo tarpu vis labiau didėja susirūpinimas, kad tokie veiksmai gali dar labiau padidinti Japonijos viešąją skolą, kuri jau dabar prilygsta 230 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertei. Tiesa, absoliučiai didžioji dalis Japonijos viešosios skolos yra vidaus pobūdžio.
„Manau, kad skolų lygis jau ir taip yra ekstremaliai aukštas, jis dabartinėje situacijoje jau yra nenormalus ir netvarus“ - Japonijos parlamente teigė šalies Centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda.
Šiuo metu rinkoje už vieną dolerį yra mokama po 94.125 jenas, arba kiek mažiau nei vakarykštės prekybos metu. Vien nuo šių metų pradžios Amerikos doleris jenos atžvilgiu jau spėjo sustiprėti apie devynis procentus, na o per pastaruosius vienerius metus pabrango net 13.55 procentais. Tuo tarpu už vieną eurą šiuo metu rinkoje yra mokama po 120.409 jenas, arba kiek mažiau nei vakarykštės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios euras jenos atžvilgiu yra sustiprėjęs 5.4 procentais, na o per pastaruosius vienerius metus jo vertė ūgtelėjo virš devynių procentų.
Jena ypač pastebimai pradėjo silpnėti kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu po to, kai paaiškėjo, jog naujoji šalies valdžia yra nusiteikusi aktyviai skatinti šalies ekonomiką ir jos augimą. Tai dalinai ketinama daryti atspausdinant naujų jenų.