versija spausdinimui
(1)
Šiandien posėdžiavę Europos Centrinio banko atstovai nutarė ir vėl euro zonoje nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri išlieka istoriškai žemame lygyje ir siekia vos 0,75 procentus. Kaip tik tokio sprendimo ir tikėjosi rinkos dalyviai.
Lygiai tai pat šiandien pasielgė ir Anglijos Centrinio banko atstovai. Šioje šalyje bazinė palūkanų norma jau nėra keičiama labai ilgą laiką ir šiuo metu sudaro vos 0,5 procentus. Be to, Anglijos Centrinis bankas ir toliau už tą pačią sumą, kuri siekia 375 mlrd. svarų, supirkinės aktyvus rinkoje. Toks šio banko atstovų sprendimas atitiko analitikų lūkesčius.
Prasidėjus Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi spaudos konferencijai, kuri tradiciškai rengiama po šio banko atstovų susirinkimo, jis savo kalbos metu iš esmės pakartojo tą patį, ką buvo sakęs prieš tai, t.y. praėjusį mėnesį vykusios analogiškos spaudos konferencijos metu.
Mario Draghi dar kartą paragino euro zonos šalių vyriausybes ir toliau aktyviai įgyvendinti būtinas struktūrines reformas.
„Mūsų pinigų politika ir toliau išlieka tokia pati, t.y. pritaikoma, ir tokia bus tol, kol tai bus būtina“ - teigė jis.
Europos Centrinio banko vadovas dar kartą pakartojo, jog tikimąsi, kad per šių metų antrąjį pusmetį euro zonos ekonomika galutinai stabilizuosis ir ims palaipsniui atsigauti, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad nuosmukio rizika ir toliau išlieka.
Vis dėl to Europos Centrinis bankas atnaujinęs savo makroekonomines prognozes, padidino šių metų euro zonos ekonomikos nuosmukio prognozę nuo 0.3 iki 0.5 procentų, na o kitų metų augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1.2 iki 1 procento.
Kalbėdamas apie infliaciją, Mario Draghi teigė, jog jos perspektyvos rizika išlieka iš esmės subalansuota. Europos Centrinis bankas sumažino savo anksčiau skelbta kitų metų euro zonos infliacijos prognozę, kuri buvo pakoreguota nuo 1.4 iki 1.3 procentų.
Paklaustas, ar jo vadovaujamam bankui nedaromas spaudimas, kad šis dar aktyviau prisidėtų prie euro zonos ekonomikos spartesnio atsigavimo, Mario Draghi patikino, jog Europos Centrinis bankas išlieka nepriklausomas ir jo atstovams nėra daromas joks spaudimas.
Kalbėdamas apie neseniai Italijoje įvykusius parlamento rinkimus, jis pabrėžė, kad euro zoną sudaro septyniolika šalių, kurių kiekviena turi nuosavą valdžią, kuri renkama demokratiniuose rinkimuose.
„Rinkos daugiau ar mažiau sugrįžo ten pat, kur buvo prieš rinkimus Italijoje. Rinkos dalyviai supranta, kad mes gyvename demokratinėje aplinkoje. Jūs turėtumėte turėti omenyje, kad didelė dalis fiskalinių koregavimų, kurie įgyvendinami Italijoje, bus ir toliau automatiškai vykdomi“ - teigė Europos Centrinio banko vadovas.
Paklaustas apie dabartinį euro kursą, t.y. ar jis nekelia grėsmės euro zonos ekonomikos spartesniam atsigavimui, Mario Draghi priminė, kad Europos Centrinis bankas niekad nieko nekomentuoja apie šiuo metu esančius valiutų kursus rinkoje.
Jis atskleidė, kad per šiandien įvykusį Europos Centrinio banko atstovų susitikimą buvo diskutuojama apie galimą bazinės palūkanų normos mažinimą, vis dėl to dauguma sutarė, kad ji šįkart ir toliau nebus keičiama.
Lygiai tai pat šiandien pasielgė ir Anglijos Centrinio banko atstovai. Šioje šalyje bazinė palūkanų norma jau nėra keičiama labai ilgą laiką ir šiuo metu sudaro vos 0,5 procentus. Be to, Anglijos Centrinis bankas ir toliau už tą pačią sumą, kuri siekia 375 mlrd. svarų, supirkinės aktyvus rinkoje. Toks šio banko atstovų sprendimas atitiko analitikų lūkesčius.
Prasidėjus Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi spaudos konferencijai, kuri tradiciškai rengiama po šio banko atstovų susirinkimo, jis savo kalbos metu iš esmės pakartojo tą patį, ką buvo sakęs prieš tai, t.y. praėjusį mėnesį vykusios analogiškos spaudos konferencijos metu.
Mario Draghi dar kartą paragino euro zonos šalių vyriausybes ir toliau aktyviai įgyvendinti būtinas struktūrines reformas.
„Mūsų pinigų politika ir toliau išlieka tokia pati, t.y. pritaikoma, ir tokia bus tol, kol tai bus būtina“ - teigė jis.
Europos Centrinio banko vadovas dar kartą pakartojo, jog tikimąsi, kad per šių metų antrąjį pusmetį euro zonos ekonomika galutinai stabilizuosis ir ims palaipsniui atsigauti, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad nuosmukio rizika ir toliau išlieka.
Vis dėl to Europos Centrinis bankas atnaujinęs savo makroekonomines prognozes, padidino šių metų euro zonos ekonomikos nuosmukio prognozę nuo 0.3 iki 0.5 procentų, na o kitų metų augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1.2 iki 1 procento.
Kalbėdamas apie infliaciją, Mario Draghi teigė, jog jos perspektyvos rizika išlieka iš esmės subalansuota. Europos Centrinis bankas sumažino savo anksčiau skelbta kitų metų euro zonos infliacijos prognozę, kuri buvo pakoreguota nuo 1.4 iki 1.3 procentų.
Paklaustas, ar jo vadovaujamam bankui nedaromas spaudimas, kad šis dar aktyviau prisidėtų prie euro zonos ekonomikos spartesnio atsigavimo, Mario Draghi patikino, jog Europos Centrinis bankas išlieka nepriklausomas ir jo atstovams nėra daromas joks spaudimas.
Kalbėdamas apie neseniai Italijoje įvykusius parlamento rinkimus, jis pabrėžė, kad euro zoną sudaro septyniolika šalių, kurių kiekviena turi nuosavą valdžią, kuri renkama demokratiniuose rinkimuose.
„Rinkos daugiau ar mažiau sugrįžo ten pat, kur buvo prieš rinkimus Italijoje. Rinkos dalyviai supranta, kad mes gyvename demokratinėje aplinkoje. Jūs turėtumėte turėti omenyje, kad didelė dalis fiskalinių koregavimų, kurie įgyvendinami Italijoje, bus ir toliau automatiškai vykdomi“ - teigė Europos Centrinio banko vadovas.
Paklaustas apie dabartinį euro kursą, t.y. ar jis nekelia grėsmės euro zonos ekonomikos spartesniam atsigavimui, Mario Draghi priminė, kad Europos Centrinis bankas niekad nieko nekomentuoja apie šiuo metu esančius valiutų kursus rinkoje.
Jis atskleidė, kad per šiandien įvykusį Europos Centrinio banko atstovų susitikimą buvo diskutuojama apie galimą bazinės palūkanų normos mažinimą, vis dėl to dauguma sutarė, kad ji šįkart ir toliau nebus keičiama.