
Praėjusią savaitę JAV naujų bedarbių paraiškų skaičius, lyginant su praėjusiu laikotarpiu sumažėjo 27 tūkst. iki 341 tūkst. Teikiamų bedarbių paraiškų skaičius mažėja antrą savaitę iš eilės. Analitikai prognozavo paraiškų sumažėjimą iki 360 tūkst. Ekonomistai gana neblogai vertina tokius pokyčius ir jei ši tendencija tęsis bus galima drąsiau kalbėti apie „sveikstančią“ JAV ekonomiką.
Warrn’o Buffett’o valdoma “Berkshire Hataway Inc” bendrovė kartu su “3 G Capital” susitarė perimti legendinę pomidorų padažo gaminimo bendrovę – “HJ Heinz Co.”. Susitarta akcijas išpirkti už 72,50 JAV dolerius už akciją, tuomet uždarymo kaina rinkoje buvo 60,48 JAV doleriai.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijų indeksai mažėjo 13 iš 18 nacionalinių rinkų. Rinkas nuvylė vakar skelbti euro zonos šalių IV ketv. BVP duomenys. Euro zonos ir Vokietijos BVP per ketvirtį smuko 0,6 proc., Prancūzijos – 0,3 proc., o Italijos – 0,9 proc. Be to, anksčiau ryte paskelbtas didesnis nei tikėtasi Japonijos ekonomikos nuosmukis – per IV ketv. šalies BVP sumažėjo 0,4 proc. Vėliau rinkos indeksai kiek atsitiesė, kai JAV paskelbė gana neblogą naujų bedarbių statistiką, tačiau visos dienos bendras indeksų pokytis išliko neigiamas.
Didžiausios pasaulyje maisto bendrovės „Nestle“ akcijos pigo 2,3 proc. – daugiausiai nuo balandžio – po to kai buvo paskelbta apie lėčiausią pajamų augimą per pastaruosius tris metus. Viso per 2012 metus pajamos padidėjo 5,9 proc. Užtat geresnius nei laukta skaičius paskelbė „Renault“ ir „ABB“, kurių akcijų kainos kilo atitinkamai 7,7 ir 5,6 proc.
Po vakarykščių slogių naujienų, Vakarų Europos akcijų indeksai vieningos krypties neturėtų rasti. Bent jau taip kol kas rodo ateities sandoriai. Investuotojai toliau seka skelbiamus įmonių rezultatus ir Maskvoje vykstantį G 20 susitikimą.
Azija
Šiandien Azijos akcijų rinkų indeksai beveik nekito, daugiau pigo tik Japonijos Nikkei 225 indeksas, kurį smukdė stiprėjanti šalies valiuta. Dėl valiutų kursų svyravimų pigo Japonijos eksportuotojų vertybiniai popieriai - „Mazda Motor Corp. (-5,5 proc.), „Fuji Heavy Industries LTd.“ (-1,7 proc.), „Panasonic Corp.“ (-0,9 proc.). „Sony Corp.“ pardavimai sausį krito, o akcijos pigo 1,8 proc. Laukiama, kol bendrovė pristatys naują žaidimų konsolę vasario 20 d. Japonijos plieno gamintoja „Nippon Steel & Sumitomo Metal Corp.” paskelbė apie uždirbtą pelną paskutinį ketvirtį, tačiau sumažino pelno prognozę finansiniams metams – akcijos prarado 2 proc. savo vertės. Pigo ir įmonės konkurentų vertybiniai popieriai.
Baltijos šalys
Vakar Vilniaus akcijų biržoje prekyba aprimo, didelių svyravimų nebuvo. „Invaldos“ akcijos pigo iki 2,22 euro – dalis jų per ateinančias dvi savaites bus superkama po 2,4 euro. Aktyviausiai prekiauta Šiaulių banko vertybiniais popieriais, tačiau kaina nepakito. Ūkio ministerija perduos Finansų ministerijai UAB „Visagino atominė elektrinė“, kuri valdo didžiąją dalį LESTO ir „Lietuvos energijos“ akcijų. „Merko Ehitus“ pranešė apie IV ketv. išaugusį pelną – akcijos brango 2,5 proc.
Lietuvos vartotojų kainų indeksas sausio mėnesį padidėjo 0,2 proc., o metinė infliacija dar sumažėjo nuo 2,8 iki 2,6 proc. Toks kainų augimas visiškai atitiko mūsų lūkesčius, o „Reuters“ analitikų apklausos konsensusas rodė laukus 0,05 proc. infliacijos. Kainų lygį labiausiai kėlė energetinių resursų, degalų ir vaisių bei uogų brangimas. Kaip ir buvo galima laukti, sezoninis avalynės ir drabužių išpardavimas neigiamai prisidėjo prie bendros infliacijos. Beje, tai buvo labiausiai per mėnesį pigusi prekių grupė.
Žaliavos
„WTI“ naftos kainos išsilaikė virš 97 JAV dolerių už barelį ribos. Prekybos sesijos pabaigoje nafta pabrango 0,31 proc. iki 97,31 JAV dolerių už barelį. Sumažėjęs nedarbas JAV pagyvino paklausos prognozės, tačiau daugiau kainai kilti neleidžia JAV dolerio stiprumas. „Brent“ rūšies naftos balandžio mėnesio ateities sandoris pabrango 12 centų iki 118 JAV dolerių už barelį.
Gamtinių dujų ateities sandoriai pigo 4 proc. ir pasiekė 6 savaičių žemumas, po naujienų kad praeitą savaitę JAV dujų atsargos krito mažiau nei tikėjosi ekspertai.
Aukso kainos krito iki mažiausio lygio nuo 2013 metų sausio 4 dienos, po naujienų kad Džordžas Sorosas ir Luisas Mūras Beikonas sumažino aukso reikšmingumą savo prekyboje.