versija spausdinimui
(0)
Vokietijos Centrinio banko Bundesbank vadovas Jens Weidmann nerimauja, kad Centrinių bankų atsitraukimas nuo jų pagrindinio tikslo, t.y. kovos su infliacija, gali lemti tai, jog jie praras savo nepriklausomybę bei tai gali sukelti valiutų karą, šiandien rašo Financial Times.
Jo nuomone, paskutinė kilusi finansų krizė bei sparčiai besivystančiose šalyse auganti energijos ir žaliavų paklausa sukomplikavo Centrinių bankų užduotis. Šalių vyriausybės iš savo Centrinių bankų ėmė reikalauti, kad jie rūpintųsi ne tik kainų stabilumu, tačiau prisiimtų ir kitas užduotis, t.y. susilpnintų savo valiutų kursus euro atžvilgiu ir tokiu būdu padidintų šalių ekonomikų konkurencingumą.
Tokiu būdu Centriniai bankai turi paremti finansų sistemą, sumažinti valdžios sektoriaus skolų refinansavimo išlaidas, o kai kuriais atvejais net garantuoti, kad šalis išliktų moki.
„Centrinių bankų apkrovimas naujomis užduotimis ir lūkesčiais, tikrai nėra geras būdas tinkamai įveikti krizę” - pareiškė Vokietijos Centrinio banko Bundesbank vadovas Jens Weidmann.
Jis kaip pavyzdį pateikė Šveicarijos Centrinį banką, kuris siekdamas susilpninti franką, tiesiogiai įsitraukė į valiutų pirkimą rinkoje. Vokietijos Centrinio banko vadovas tai pat atkreipė dėmesį į situaciją Japonijoje ir Vengrijoje, kur šalių valdžios tikisi, jog Centriniai bankai įgyvendins agresyvią pinigų politiką.
Jens Weidmann perspėja, kad manipuliavimo valiutų kursais pasekmės gali būti konkurencijos devalvacija bei valiutų kursų karas. Jis tai pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurių valiutų dirbtinis susilpninimas euro atžvilgiu lemia, jog euro zonos eksportas tampa mažiau konkurencingas.
„Planuota ar nenumatyta šių veiksmų pasekmė gali būti augantis valiutų kursų mainų politizavimas. Tarptautinė valiutų sistema iki šiol apsiėjo be konkurencinio devalvavimo, ir aš labai tikiuosi, kad ji to išvengs” - teigė Vokietijos Centrinio banko vadovas.
Jo nuomone, efektyviausias būdas apsaugoti Centrinių bankų nepriklausomybę, tai iš naujo apriboti jų veiklą, t.y. sukoncentruoti ją ties kova su infliacija.
Jo nuomone, paskutinė kilusi finansų krizė bei sparčiai besivystančiose šalyse auganti energijos ir žaliavų paklausa sukomplikavo Centrinių bankų užduotis. Šalių vyriausybės iš savo Centrinių bankų ėmė reikalauti, kad jie rūpintųsi ne tik kainų stabilumu, tačiau prisiimtų ir kitas užduotis, t.y. susilpnintų savo valiutų kursus euro atžvilgiu ir tokiu būdu padidintų šalių ekonomikų konkurencingumą.
Tokiu būdu Centriniai bankai turi paremti finansų sistemą, sumažinti valdžios sektoriaus skolų refinansavimo išlaidas, o kai kuriais atvejais net garantuoti, kad šalis išliktų moki.
„Centrinių bankų apkrovimas naujomis užduotimis ir lūkesčiais, tikrai nėra geras būdas tinkamai įveikti krizę” - pareiškė Vokietijos Centrinio banko Bundesbank vadovas Jens Weidmann.
Jis kaip pavyzdį pateikė Šveicarijos Centrinį banką, kuris siekdamas susilpninti franką, tiesiogiai įsitraukė į valiutų pirkimą rinkoje. Vokietijos Centrinio banko vadovas tai pat atkreipė dėmesį į situaciją Japonijoje ir Vengrijoje, kur šalių valdžios tikisi, jog Centriniai bankai įgyvendins agresyvią pinigų politiką.
Jens Weidmann perspėja, kad manipuliavimo valiutų kursais pasekmės gali būti konkurencijos devalvacija bei valiutų kursų karas. Jis tai pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurių valiutų dirbtinis susilpninimas euro atžvilgiu lemia, jog euro zonos eksportas tampa mažiau konkurencingas.
„Planuota ar nenumatyta šių veiksmų pasekmė gali būti augantis valiutų kursų mainų politizavimas. Tarptautinė valiutų sistema iki šiol apsiėjo be konkurencinio devalvavimo, ir aš labai tikiuosi, kad ji to išvengs” - teigė Vokietijos Centrinio banko vadovas.
Jo nuomone, efektyviausias būdas apsaugoti Centrinių bankų nepriklausomybę, tai iš naujo apriboti jų veiklą, t.y. sukoncentruoti ją ties kova su infliacija.