versija spausdinimui
(1)
Per praėjusius metus Lenkijos zloto ir Vengrijos forinto vertė Amerikos dolerio atžvilgiu ūgtelėjo po vienuolika procentų, arba daugiausiai tarp visų valiutų, be to šios valiutos lygiai tai pat pastebimai pabrango ir euro atžvilgiu, skelbia Financial Times.
Daugelis prekeivių valiutomis yra labai nustebę dėl tokio pastebimo forinto sustiprėjimo, nes daugelis iš jų dėl didelių Vengrijos skolų bei dėl to, jog šios šalies valdžiai sunkiai sekėsi susitarti su Tarptautiniu Valiutos Fondu dėl finansinės paskolos suteikimo, labai intensyviai šią valiutą išpardavinėjo.
Financial Times leidinys atkreipia dėmesį, kad viena iš priežasčių, kodėl stiprėjo tiek Lenkijos zlotas, tiek Vengrijos forintas yra ta, jog abiejose šalyse yra aukšta bazinė palūkanų norma. Vengrijoje ji siekia 5,75 procentus, Lenkijoje - 4,25 procentus, tuo tarpu kaimyninėje Čekijoje ji sudaro vos 0,5 procentus.
Po to, kai investuotojai nustojo nerimauti dėl galimo euro zonos iširimo, jie ėmė labai intensyviai pirkti tiek Lenkijos, tiek Vengrijos valstybines obligacijas, tad tuo pačiu ėmė stiprėti ir šių šalių valiutos.
Praėjusią savaitę Lenkijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas nusirito iki rekordinių žemumų. Tuo tarpu pasaulinė reitingų agentūra Fitch gruodį paskelbė, jog Vengrijos skolinimosi reitingo perspektyvą kilstelėjo iš neigiamo į stabilų lygį, ir tai dar labiau teigiamai paveikė forintą.
Lenkijos ir Vengrijos Centriniai bankai priklauso nedidelei besivystančių šalių Centrinių bankų grupei, kurie nepaisant Amerikos Centrinio banko vykdomos pigių pinigų politikos arba kiekybinio švelninimo, leidžia stiprėti savo šalių valiutoms. Kai kurios Lotynų Amerikos ir Azijos šalys siekdamos apsaugoti savo eksportą, ėmėsi veiksmų, kurie skirti neleisti sustiprėti jų valiutoms.
Tiek Lenkija, tiek Vengrija turi daug skolų užsienio valiutomis, ypač daug pasiskolinta eurais ir frankais, todėl šios šalys yra suinteresuotos tuo, kad jų valiutos stiprėtų užsienio valiutų atžvilgiu, nes tokiu atveju sumažėja jų užsienio valiutomis paimtų paskolų aptarnavimo kaštai, tikina Financial Times leidinys.
Daugelis prekeivių valiutomis yra labai nustebę dėl tokio pastebimo forinto sustiprėjimo, nes daugelis iš jų dėl didelių Vengrijos skolų bei dėl to, jog šios šalies valdžiai sunkiai sekėsi susitarti su Tarptautiniu Valiutos Fondu dėl finansinės paskolos suteikimo, labai intensyviai šią valiutą išpardavinėjo.
Financial Times leidinys atkreipia dėmesį, kad viena iš priežasčių, kodėl stiprėjo tiek Lenkijos zlotas, tiek Vengrijos forintas yra ta, jog abiejose šalyse yra aukšta bazinė palūkanų norma. Vengrijoje ji siekia 5,75 procentus, Lenkijoje - 4,25 procentus, tuo tarpu kaimyninėje Čekijoje ji sudaro vos 0,5 procentus.
Po to, kai investuotojai nustojo nerimauti dėl galimo euro zonos iširimo, jie ėmė labai intensyviai pirkti tiek Lenkijos, tiek Vengrijos valstybines obligacijas, tad tuo pačiu ėmė stiprėti ir šių šalių valiutos.
Lenkijos ir Vengrijos Centriniai bankai priklauso nedidelei besivystančių šalių Centrinių bankų grupei, kurie nepaisant Amerikos Centrinio banko vykdomos pigių pinigų politikos arba kiekybinio švelninimo, leidžia stiprėti savo šalių valiutoms. Kai kurios Lotynų Amerikos ir Azijos šalys siekdamos apsaugoti savo eksportą, ėmėsi veiksmų, kurie skirti neleisti sustiprėti jų valiutoms.
Tiek Lenkija, tiek Vengrija turi daug skolų užsienio valiutomis, ypač daug pasiskolinta eurais ir frankais, todėl šios šalys yra suinteresuotos tuo, kad jų valiutos stiprėtų užsienio valiutų atžvilgiu, nes tokiu atveju sumažėja jų užsienio valiutomis paimtų paskolų aptarnavimo kaštai, tikina Financial Times leidinys.
