versija spausdinimui
(0)
Keturi pagrindiniai Vokietijos ekonomikos institutai paskelbė, jog atsižvelgdami į tebesitęsiančią krizę euro zonoje, jie nusprendė per pus sumažinti anksčiau skelbtą Vokietijos kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozę.
Dabar prognozuoja, kad kitais metais Vokietijos ekonomika ūgtels vienu procentu, nors dar pavasarį buvo prognozuojama, kad kitais metais šios šalies bendrasis vidaus produktas augs dvigubai sparčiau, t.y. dviem procentais. Remiantis keturių pagrindinių Vokietijos ekonomikos institutų prognoze, šiais metais Vokietijos ekonomika turėtų augti 0,8 procentais.
„Euro zonos krizė - tai našta Vokietijos ekonomikai. Todėl ekonominė padėtis šiais metais išliks silpna, ir tik per kitus metus kiek pagerės“ - tikina keturių pagrindinių Vokietijos ekonomikos institutų ekspertai.
Jie mano, jog kitais metais kiek pablogės padėtis Vokietijos darbo rinkoje, t.y. padidės bedarbių skaičius.
„Nors padėtis per paskutinius kelis mėnesius finansų rinkose stabilizavosi, tačiau bet kokiu atveju vis dar nėra garantijų, jog pavyks stabilizuoti euro zonos situaciją. Kol kas nematyti tvaraus politinio - ekonominio krizės išsprendimo“ - teigia ekonomistai.
Jie atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu skolų krizė euro zonoje pagilės, tai taip pat pajaus ir Vokietijos ekonomika, kuri iki šiol išlieka gan atspari problemoms esančioms euro zonoje.
„Egzistuoja didelė rizika, jog Vokietija tai pat gali susidurti su recesija“ - perspėja keturių pagrindinių Vokietijos ekonomikos institutų atstovai.
Minimi atstovai tai pat sukritikavo ir Europos Centrinio banko veiksmus, kuris paskelbė apie neribotos apimties euro zonos šalių obligacijų supirkimą, kas jų nuomone padidins infliaciją.
„ECB sprendimas gali pakenkti pagrindiniam pinigų sąjungos ramsčiui, t.y. kainų stabilumui“ - tikino jie, pabrėždami, jog Europos Centrinio banko atstovai patiria politinį spaudimą ir praranda savo nepriklausomybę, tad jie gali prarasti finansų rinkų ir gyventojų pasitikėjimą.
Keturių pagrindinių Vokietijos ekonomikos institutų atstovai mano, kad bus reikalingas dar vienas Graikijos skolų restruktūrizavimas.
„Kol kas nėra jokių įrodymų, jog Graikijai kada nors pavyks sureguliuoti savo skolas“ - teigė Miuncheno Ifo Ekonominių tyrimų instituto profesorius Kai Carstensen.
Dabar prognozuoja, kad kitais metais Vokietijos ekonomika ūgtels vienu procentu, nors dar pavasarį buvo prognozuojama, kad kitais metais šios šalies bendrasis vidaus produktas augs dvigubai sparčiau, t.y. dviem procentais. Remiantis keturių pagrindinių Vokietijos ekonomikos institutų prognoze, šiais metais Vokietijos ekonomika turėtų augti 0,8 procentais.
„Euro zonos krizė - tai našta Vokietijos ekonomikai. Todėl ekonominė padėtis šiais metais išliks silpna, ir tik per kitus metus kiek pagerės“ - tikina keturių pagrindinių Vokietijos ekonomikos institutų ekspertai.
Jie mano, jog kitais metais kiek pablogės padėtis Vokietijos darbo rinkoje, t.y. padidės bedarbių skaičius.
„Nors padėtis per paskutinius kelis mėnesius finansų rinkose stabilizavosi, tačiau bet kokiu atveju vis dar nėra garantijų, jog pavyks stabilizuoti euro zonos situaciją. Kol kas nematyti tvaraus politinio - ekonominio krizės išsprendimo“ - teigia ekonomistai.
Jie atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu skolų krizė euro zonoje pagilės, tai taip pat pajaus ir Vokietijos ekonomika, kuri iki šiol išlieka gan atspari problemoms esančioms euro zonoje.
„Egzistuoja didelė rizika, jog Vokietija tai pat gali susidurti su recesija“ - perspėja keturių pagrindinių Vokietijos ekonomikos institutų atstovai.
Minimi atstovai tai pat sukritikavo ir Europos Centrinio banko veiksmus, kuris paskelbė apie neribotos apimties euro zonos šalių obligacijų supirkimą, kas jų nuomone padidins infliaciją.
„ECB sprendimas gali pakenkti pagrindiniam pinigų sąjungos ramsčiui, t.y. kainų stabilumui“ - tikino jie, pabrėždami, jog Europos Centrinio banko atstovai patiria politinį spaudimą ir praranda savo nepriklausomybę, tad jie gali prarasti finansų rinkų ir gyventojų pasitikėjimą.
Keturių pagrindinių Vokietijos ekonomikos institutų atstovai mano, kad bus reikalingas dar vienas Graikijos skolų restruktūrizavimas.
„Kol kas nėra jokių įrodymų, jog Graikijai kada nors pavyks sureguliuoti savo skolas“ - teigė Miuncheno Ifo Ekonominių tyrimų instituto profesorius Kai Carstensen.