versija spausdinimui
(0)
Europos komisijos komisaras atsakingas už socialinę politiką Laszlo Andor pareiškė, jog Vokietijos valdžia prisidėjo prie krizės kilimo euro zonoje, nes daugelį metų užkirto kelią darbo užmokesčio didėjimui šalyje. Jis paragino Vokietijos valdžią, jog ši visuose sektoriuose šalyje įvestų minimalų darbo užmokestį.
„Disbalansą euro zonoje lėmė ne tik tai, jog nuo krizės nukentėjusiose šalyse buvo vykdoma klaidinga politika. Vokiečiai dėl savo, anot kai kurių, vykdytos prekybinės ekonominės politikos, irgi suvaidino savo vaidmenį didinant disbalansą euro zonoje, kas ir lėmė krizę“ - Frankfurter Allgemeine Zeitung leidiniui teigė minimas komisaras.
Jis atkreipia dėmesį, kad nors Vokietijos ekonomika greitai išėjo iš krizinės būsenos ir šioje šalyje yra kuriamos darbo vietos, tačiau darbo rinka šalyje yra vis labiau nesubalansuota. Daugelis darbuotojų Vokietijoje dirba už mažą atlyginimą, kuris siekia apie keturis šimtus eurų, arba dirba ne pilną dieną, tad jiems gali grėsti skurdas.
Laszlo Andor priminė, jog Europos komisija pasisako už tai, kad visose Europos sąjungos šalyse būtų įvestas minimalus darbo užmokestis, kurio dydis turėtų būti nustatytas derybų tarp darbdavio ir darbuotojo metu.
„Darbo užmokestis Vokietijoje ir vėl turi atitikti darbo našumo raidą. Per pastaruosius dešimtmečius kalbant apie darbo užmokesčio didinimą, vokiečiai tą darė labai nenoriai, kad po vienų arba dviejų metų būtų labiau konkurencingi. Bet tai turėjo įtakos kitoms Europos sąjungos šalims“ - atkreipė dėmesį Europos komisijos komisaras atsakingas už socialinę politiką.
Vokietijoje minimalus darbo užmokestis galioje tik dešimtyje sektorių, tačiau jo dydis nėra vienodas. Vokietijos darbuotojų profesinės sąjungos, kurias remia socialdemokratų ir kairiųjų žaliųjų partijų atstovai, jau senokai reikalauja šalyje įvesti vienodą minimalų darbo užmokestį. Praėjusiais metais Vokietijos valdančioji krikščionių demokratų partija pasisakė už minimalaus darbo užmokesčio nustatymą visose sektoriuose. Na o minimalaus darbo užmokesčio suma turėtų būti nustatyta derybų tarp darbdavių ir darbuotojų metu.
„Disbalansą euro zonoje lėmė ne tik tai, jog nuo krizės nukentėjusiose šalyse buvo vykdoma klaidinga politika. Vokiečiai dėl savo, anot kai kurių, vykdytos prekybinės ekonominės politikos, irgi suvaidino savo vaidmenį didinant disbalansą euro zonoje, kas ir lėmė krizę“ - Frankfurter Allgemeine Zeitung leidiniui teigė minimas komisaras.
Jis atkreipia dėmesį, kad nors Vokietijos ekonomika greitai išėjo iš krizinės būsenos ir šioje šalyje yra kuriamos darbo vietos, tačiau darbo rinka šalyje yra vis labiau nesubalansuota. Daugelis darbuotojų Vokietijoje dirba už mažą atlyginimą, kuris siekia apie keturis šimtus eurų, arba dirba ne pilną dieną, tad jiems gali grėsti skurdas.
Laszlo Andor priminė, jog Europos komisija pasisako už tai, kad visose Europos sąjungos šalyse būtų įvestas minimalus darbo užmokestis, kurio dydis turėtų būti nustatytas derybų tarp darbdavio ir darbuotojo metu.
„Darbo užmokestis Vokietijoje ir vėl turi atitikti darbo našumo raidą. Per pastaruosius dešimtmečius kalbant apie darbo užmokesčio didinimą, vokiečiai tą darė labai nenoriai, kad po vienų arba dviejų metų būtų labiau konkurencingi. Bet tai turėjo įtakos kitoms Europos sąjungos šalims“ - atkreipė dėmesį Europos komisijos komisaras atsakingas už socialinę politiką.
Vokietijoje minimalus darbo užmokestis galioje tik dešimtyje sektorių, tačiau jo dydis nėra vienodas. Vokietijos darbuotojų profesinės sąjungos, kurias remia socialdemokratų ir kairiųjų žaliųjų partijų atstovai, jau senokai reikalauja šalyje įvesti vienodą minimalų darbo užmokestį. Praėjusiais metais Vokietijos valdančioji krikščionių demokratų partija pasisakė už minimalaus darbo užmokesčio nustatymą visose sektoriuose. Na o minimalaus darbo užmokesčio suma turėtų būti nustatyta derybų tarp darbdavių ir darbuotojų metu.