versija spausdinimui
(0)
Antradienio JAV akcijų rinkoje aiškios indeksų krypties nebuvo matyti ir jų pokyčiai buvo nežymūs. Dow Jones Industrial Average indeksas krito 0,17 proc., S&P 500 – vos 0,8 proc., o Nasdaq Composite indeksas padidėjo 0,13 proc. Visi investuotojai susikaupę laukia FED vadovo Beno Bernankės kalbos Jackson Hole‘e penktadienį. ECB prezidentas Mario Draghi atšaukė savo pranešimą Jackson Hole‘e, tokį spendimą argumentuodamas darbų gausa prieš ECB susitikimą.
Ekonomikos naujienos antradienį buvo dviprasmiškos. JAV būstų kainos liepą rodė pagyvėjimą rinkoje iš dalies veikiausiai paskatintą žemų palūkanų normų. „Case–Shiller“ būsto kainų indeksas 20 didžiųjų JAV miestų per mėnesį išaugo 0,94 proc., t.y. daugiau nei tikėjosi analitikai prognozavę 0,45 proc. šuolį. Priešingai, vartotojų pasitikėjimas rugpjūtį krito iki žemiausio lygio per aštuonis mėnesius ir indekso reikšmė per mėnesį sumažėjo nuo 65,4 iki 60,6 punkto.
Spausdintuvų gamintojo „Lexmark International“ akcijos po pranešimo, kad ketinama atleisti 1 700 darbuotojų ir uždaryti Filipinuose esančią gamyklą, brango apie 17 proc. „H.J.Heinz Co.“ Akcijos kaina kilo 2,7 proc., kai įmonė paskelbė savo preliminarų pelną, kuris viršijo analitikų lūkesčius.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai antradienį ritosi žemyn po to kai Ispanijos Katalonijos regionas iš centrinės vyriausybės paprašė finansinės pagalbos, o Japonijos vyriausybė pablogino savo ekonomikos vertinimus. Prekyba pastarąją savaitę buvo gana nepastovi ir pasižymėjo mažomis apyvartomis. Visą šį laiką investuotojai nerimavo dėl to ar pažadai skatinti ekonomiką pinigų politikos priemonėmis virs realybe.
Ispanijos Katalonijos regionas iš centrinės valdžios prašo 5 mlrd. paskolos. Šalies vyriausybė šiuo metu yra patvirtinusi 18 mlrd. eurų dydžio fondą padėti labiausiai įsiskolinusiems savo regionams. Ispanijos bankų akcijos vakar žemyn tempė visą Europos bankų sektorių. „Santader“ kaina sumažėjo 0,8 proc., „Bankia“ – 4,2 proc., „Banco de Sabadell“ – 0,8 proc.
Šiandien ateities sandoriai vėl nerodo vieningos krypties rinkoje. Neapibrėžtumas investuotojų gretose toliau jaučiamas ir veikiausiai tai truks tol, kol iš centrinių bankų nebus sukaukta konkrečių žinių.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų indeksų nežymiai kilo, tačiau neigiamos nuotaikos tvyrojo Kinijoje, kur įmonės ir toliau skelbia pelnų mažėjimą. Investuotojai išliko atsargūs laukdami FED vadovo kalbos penktadienį.
Toliau brango elektronikos įmonės “Sharp Corp.” akcijos – šįkart 6,5 proc. – po neseniai pasirodžiusių pranešimų apie ketinimą investuoti į šią bendrovę. Kilo ir P. Korėjos technologijų įmonių akcijų kainos – vertes atgauna „Samsung Electronics Co.” po pralaimėto patento ginčo su „Apple”, taip pat brango „LG Electronics Inc.” akcijos.
Baltijos šalys
Vakar Baltijos šalyse neigiamoms nuotaikoms atsispyrė tik Rygos birža, tačiau didžioji dauguma sandorių buvo sudaryta „SAF Technika” vertybiniais popieriais, kitų įmonių akcijos susidomėjimo nesulaukė. Vilniuje investuotojai pardavinėjo „Invaldos” akcijas po paskelbtų neįspūdingų rezultatų, panaši situacija buvo Taline su „Silvano Fashion Group” akcijomis. Estijos biržoje apyvarta perkopė 1 mln. eurų, tačiau vyravo išskirtinai neigiamos nuotaikos.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos zlotas vakar pigo 0,7 proc. euro atžvilgiu po to, kai Centrinio banko vadovas M. Belka atmetė bet kokį tolimesnį palūkanų normos mažinimą. Jis taip pat pareiškė, kad šiuo metu zloto kursas yra daugmaž toks, koks ir turėtų būti. Lenkijos Centrinis bankas šiemet buvo vienintelis Europoje padidinęs bazinę palūkanų normą, tačiau jau šiuo metu jaučiami kitokie vėjai. Kai kurie ekonomikos ekspertai prabyla apie palūkanų mažinimą idant būtų suteikta daugiau prielaidų zlotui pigti ir užsienio prekybos sąlygoms gerinti.
Žaliavos
Vakar naftos kaina vakar pakilo pirmą kartą per keturias dienas, nes atsirado lūkesčiai, kad JAV žaliavinės naftos atsargos sumažės šią savaitę. Vėlai vakare paskelbti „American Petroleum Institute“ duomenys parodė, kad praeitą savaitę žaliavinės naftos atsargos pakilo 5,5 mln. barelių. Benzino atsargos sumažėjo apie 2,4 mln., tuo metu kai mazuto ir dyzelio atsargos padidėjo 1,4 mln. barelių. Analitikai prognozavo, kad naftos atsargos sumažės 2 mln. barelių, o mazuto ir dyzelio liks nepakitusios. „WTI“ rūšies nafta pabrango 0,9 proc. iki 96,33 JAV dolerių už barelį. Tikėtina, kad naftos brangimą lemia JAV FED ekonomikos simpoziumas, kuris vyks rugpjūčio 31 d. Spalio ateities sandorių kainos pakilo 1,1 proc. iki 96,54 USD už barelį. Jos šiais metais yra 2,3 proc. žemesnės negu praeitais. „Brent“ naftos spalio ateities sandoriai taip pat nežymiai pabrango – 33 centais iki 112,6 JAV dolerių už barelį.
Aukso kaina po vakarykščio smukimo rinkoje šiek tiek kilo iki 1669,9 JAV dolerio už Trojos unciją.
Ekonomikos naujienos antradienį buvo dviprasmiškos. JAV būstų kainos liepą rodė pagyvėjimą rinkoje iš dalies veikiausiai paskatintą žemų palūkanų normų. „Case–Shiller“ būsto kainų indeksas 20 didžiųjų JAV miestų per mėnesį išaugo 0,94 proc., t.y. daugiau nei tikėjosi analitikai prognozavę 0,45 proc. šuolį. Priešingai, vartotojų pasitikėjimas rugpjūtį krito iki žemiausio lygio per aštuonis mėnesius ir indekso reikšmė per mėnesį sumažėjo nuo 65,4 iki 60,6 punkto.
Spausdintuvų gamintojo „Lexmark International“ akcijos po pranešimo, kad ketinama atleisti 1 700 darbuotojų ir uždaryti Filipinuose esančią gamyklą, brango apie 17 proc. „H.J.Heinz Co.“ Akcijos kaina kilo 2,7 proc., kai įmonė paskelbė savo preliminarų pelną, kuris viršijo analitikų lūkesčius.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai antradienį ritosi žemyn po to kai Ispanijos Katalonijos regionas iš centrinės vyriausybės paprašė finansinės pagalbos, o Japonijos vyriausybė pablogino savo ekonomikos vertinimus. Prekyba pastarąją savaitę buvo gana nepastovi ir pasižymėjo mažomis apyvartomis. Visą šį laiką investuotojai nerimavo dėl to ar pažadai skatinti ekonomiką pinigų politikos priemonėmis virs realybe.
Ispanijos Katalonijos regionas iš centrinės valdžios prašo 5 mlrd. paskolos. Šalies vyriausybė šiuo metu yra patvirtinusi 18 mlrd. eurų dydžio fondą padėti labiausiai įsiskolinusiems savo regionams. Ispanijos bankų akcijos vakar žemyn tempė visą Europos bankų sektorių. „Santader“ kaina sumažėjo 0,8 proc., „Bankia“ – 4,2 proc., „Banco de Sabadell“ – 0,8 proc.
Šiandien ateities sandoriai vėl nerodo vieningos krypties rinkoje. Neapibrėžtumas investuotojų gretose toliau jaučiamas ir veikiausiai tai truks tol, kol iš centrinių bankų nebus sukaukta konkrečių žinių.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų indeksų nežymiai kilo, tačiau neigiamos nuotaikos tvyrojo Kinijoje, kur įmonės ir toliau skelbia pelnų mažėjimą. Investuotojai išliko atsargūs laukdami FED vadovo kalbos penktadienį.
Toliau brango elektronikos įmonės “Sharp Corp.” akcijos – šįkart 6,5 proc. – po neseniai pasirodžiusių pranešimų apie ketinimą investuoti į šią bendrovę. Kilo ir P. Korėjos technologijų įmonių akcijų kainos – vertes atgauna „Samsung Electronics Co.” po pralaimėto patento ginčo su „Apple”, taip pat brango „LG Electronics Inc.” akcijos.
Baltijos šalys
Vakar Baltijos šalyse neigiamoms nuotaikoms atsispyrė tik Rygos birža, tačiau didžioji dauguma sandorių buvo sudaryta „SAF Technika” vertybiniais popieriais, kitų įmonių akcijos susidomėjimo nesulaukė. Vilniuje investuotojai pardavinėjo „Invaldos” akcijas po paskelbtų neįspūdingų rezultatų, panaši situacija buvo Taline su „Silvano Fashion Group” akcijomis. Estijos biržoje apyvarta perkopė 1 mln. eurų, tačiau vyravo išskirtinai neigiamos nuotaikos.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos zlotas vakar pigo 0,7 proc. euro atžvilgiu po to, kai Centrinio banko vadovas M. Belka atmetė bet kokį tolimesnį palūkanų normos mažinimą. Jis taip pat pareiškė, kad šiuo metu zloto kursas yra daugmaž toks, koks ir turėtų būti. Lenkijos Centrinis bankas šiemet buvo vienintelis Europoje padidinęs bazinę palūkanų normą, tačiau jau šiuo metu jaučiami kitokie vėjai. Kai kurie ekonomikos ekspertai prabyla apie palūkanų mažinimą idant būtų suteikta daugiau prielaidų zlotui pigti ir užsienio prekybos sąlygoms gerinti.
Žaliavos
Vakar naftos kaina vakar pakilo pirmą kartą per keturias dienas, nes atsirado lūkesčiai, kad JAV žaliavinės naftos atsargos sumažės šią savaitę. Vėlai vakare paskelbti „American Petroleum Institute“ duomenys parodė, kad praeitą savaitę žaliavinės naftos atsargos pakilo 5,5 mln. barelių. Benzino atsargos sumažėjo apie 2,4 mln., tuo metu kai mazuto ir dyzelio atsargos padidėjo 1,4 mln. barelių. Analitikai prognozavo, kad naftos atsargos sumažės 2 mln. barelių, o mazuto ir dyzelio liks nepakitusios. „WTI“ rūšies nafta pabrango 0,9 proc. iki 96,33 JAV dolerių už barelį. Tikėtina, kad naftos brangimą lemia JAV FED ekonomikos simpoziumas, kuris vyks rugpjūčio 31 d. Spalio ateities sandorių kainos pakilo 1,1 proc. iki 96,54 USD už barelį. Jos šiais metais yra 2,3 proc. žemesnės negu praeitais. „Brent“ naftos spalio ateities sandoriai taip pat nežymiai pabrango – 33 centais iki 112,6 JAV dolerių už barelį.
Aukso kaina po vakarykščio smukimo rinkoje šiek tiek kilo iki 1669,9 JAV dolerio už Trojos unciją.