versija spausdinimui
(1)
Ketvirtadienį JAV akcijų indeksai fiksavo didžiausius dienos prieaugius per pastarąsias dvi savaites. Tai lėmė eurą palaikantys Vokietijos kanclerės A.Merkel komentarai bei IT akcijų kainų ralis. Ypač išsiskyrė „Cisco Systems Inc.“ akcijos, kurios brango net 9,63 proc., kai bendrovė paskelbė gerokai lūkesčius viršijusius paskutinio ketvirčio finansinius rezultatus. Vien per paskutinį mėnesį „Cisco Systems Inc.“ akcijos pabrango beveik 14 proc. „Facebook Inc.“ akcijos pigo apie 6,27 proc., kai ketvirtadienį pagrindiniams akcininkams dingo draudimas parduoti biržoje 271 mln. akcijų, t.y. laisvų akcijų skaičius išaugo apie 60 proc. Viduryje prekybos sesijos „Facebook Inc.“ akcijos buvo atpigusios iki 19,69 JAV dolerių, t.y. mažiausias kainos nuo pat IPO.
Naujų bedarbių paraiškų skaičius praėjusią savaitę išaugo 2 tūkst. iki 366 tūkst., o keturių savaičių vidurkis smuko iki 363,75 tūkst., t.y. mažiausios reikšmės nuo pat šių metų kovo mėn. Liepos mėn. naujų gyvenamojo būsto statybų nežymiai sumažėjo nuo 0,754 iki 0,746 mln. Tiesa, leidimų naujoms statyboms skaičius išaugo nuo 0,76 iki 0,812 mln. Tai 6,8 proc. augimas, kai birželį buvo fiksuotas 3,1 proc. išduotų leidimų sumažėjimas.
Vakarų Europa
Vakar Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės šuoliavo aukštyn. Vokietijos DAX indekso reikšmė išaugo 0,71 proc., Prancūzijos CAC 40 padidėjo 0,91 proc., o Italijos FTSE MIB pakilo net 1,87 proc. Akcijų biržose apyvartos buvo kiek didesnės nei trečiadienį, bet vis vien ši prekybos savaitė veikiausiai išliks viena pasyviausių per pastaruosius šešerius metus. Vakar investuotojai daugiau dėmesio atkreipė į geresnius nei tikėtasi liepos mėn. Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos rezultatus. Praėjusį mėnesį mažmeninės prekybos metinis augimas sudarė 3,3 proc. ir viršijo analitikų prognozes, siekusias 2 proc. Tokios naujienos stipriai prisidėjo prie tokių mažmeninės prekybos tinklų, kaip „Tesco“ ar „Marks&Spencer” akcijų brangimo. Pirmosios bendrovės akcijų kaina padidėjo 1,7, o antrosios 1,6 proc.
Taip pat investuotojai atkreipė dėmesį į Vokietijos kanclerės A. Merkel komentarus Otavoje, kuriais ji išreiškė paramą Europos centrinio banko politikai ir dar kartą pakartojo visišką paramą siekiant išsaugoti euro zoną ir patį eurą.
Iš labiau judėjusių akcijų vakar reiktų išskirti kasybos bendroves, tokias kaip „Vedanta Resources“ ar „BHP Billiton“. Kilimą lėmė Kinijos premjero užuominos apie galimas papildomas ekonomikos skatinimo priemones. Taip pat stipriau brango ir bankų akcijos. Pavyzdžiui, „Unicredit“ banko akcijos pabrango net 4,9 proc. Investuotojus nudžiugino žinia, kad bankas sėkmingai išplatino 750 mln. eurų obligacijų emisiją, o paklausa šioms obligacijoms sudarė net 2 mlrd. eurų.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų indeksų kilo. Silpnėjanti jena ir toliau kelia Japonijos akcijų indeksą Nikkei 225, palaikymą taip pat suteikė Vokietijos kanclerės pažadas dėti visas pastangas, kad išlaikyti eurą. Pietų Korėjos Kospi 200 indeksas žengė priešinga kryptimi po to, kai pasirodė pranešimai, jog rinkos milžinas Samsung Electronics Co gali įsivelti į patentų ginčą su JAV rinkos flagmanu Apple. Nedžiugina naujienos iš Kinijos – mažėjantys įmonių pelnai bei sumažinta ekonomikos augimo prognozė privertė toliau trauktis Kinijos akcijų indeksus.
Baltijos šalys
Vilniaus ir Talino akcijų biržos indeksai kilo, o Rygoje ir vėl vyravo priešingos nuotaikos. Ypač optimistiškai prekyba vyko Taline , kur „Baltika“ akcijos brango 8,1 proc., „Tallink Grupp“ – 4,4 proc., o „Ekspress Grupp“ – 3,6 proc. „Limarko laivininkystės kompanija“ paskelbė II ketv. rezultatus, kurie eilinį sykį nuvylė rinkos dalyvius. Per praėjusį ketvirtį buvo patirtas 26 mln. litų nuostolis, o įmonė ir toliau išpardavinėja turimus laivus už gerokai mažesnę nei balanse nurodyta kainą.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje dar šoktelėjo aukštyn ir prekybos uždarymo kaina jau viršijo 95 JAV dolerių už barelį kartelę. Toks augimas stebina nemažą investuotojų skaičių, bet tol, kol finansų rinkose nesibaigia dabar vyraujanti optimizmo banga, sunku laukti naftos kainos korekcijos. Be to, silpnėjęs JAV doleris euro atžvilgiu taip pat turėjo teigiamą įtaką kainos kilimui. Dauguma rinkos dalyvių sutinka, kad nemažai prie kainos prisideda su naftos pasiūla susiję veiksniai – sustiprėjusi įtampa Artimųjų Rytų regione, kuris yra svarbiausias naftos pasiūlos šaltinis. Vakar teigiamai prisidėjo ir A.Merkel komentarai, išreiškiantys paramą Europos centrinio banko pastangoms neleisti sugriūti euro zonai. Beje, šiandien žiniasklaidoje vėl atgijo kalbos, kad JAV gali sugrįžti prie ankstesnio pasiūlymo išleisti tam tikrą naftos kiekį iš strateginių šalies rezervų į rinką, norėdama sumažinti naftos ir jos produktų kainą. Visgi tokie veiksmai veikiausiai būtų įmanomi, jeigu „WTI“ kaina pakiltų aukščiau 100 JAV dolerių už barelį. Kaip įprasta penktadieniais, naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia naftos rinkos ekspertų apklausos dėl šios žaliavos kainų pokyčių per ateinančią savaitę rezultatus. Šįkart 56 proc. apklaustųjų laukia naftos pigimo, 26 proc. brangimo, o likę mano, kad kaina labiau nesikeis.
Naujų bedarbių paraiškų skaičius praėjusią savaitę išaugo 2 tūkst. iki 366 tūkst., o keturių savaičių vidurkis smuko iki 363,75 tūkst., t.y. mažiausios reikšmės nuo pat šių metų kovo mėn. Liepos mėn. naujų gyvenamojo būsto statybų nežymiai sumažėjo nuo 0,754 iki 0,746 mln. Tiesa, leidimų naujoms statyboms skaičius išaugo nuo 0,76 iki 0,812 mln. Tai 6,8 proc. augimas, kai birželį buvo fiksuotas 3,1 proc. išduotų leidimų sumažėjimas.
Vakarų Europa
Vakar Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės šuoliavo aukštyn. Vokietijos DAX indekso reikšmė išaugo 0,71 proc., Prancūzijos CAC 40 padidėjo 0,91 proc., o Italijos FTSE MIB pakilo net 1,87 proc. Akcijų biržose apyvartos buvo kiek didesnės nei trečiadienį, bet vis vien ši prekybos savaitė veikiausiai išliks viena pasyviausių per pastaruosius šešerius metus. Vakar investuotojai daugiau dėmesio atkreipė į geresnius nei tikėtasi liepos mėn. Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos rezultatus. Praėjusį mėnesį mažmeninės prekybos metinis augimas sudarė 3,3 proc. ir viršijo analitikų prognozes, siekusias 2 proc. Tokios naujienos stipriai prisidėjo prie tokių mažmeninės prekybos tinklų, kaip „Tesco“ ar „Marks&Spencer” akcijų brangimo. Pirmosios bendrovės akcijų kaina padidėjo 1,7, o antrosios 1,6 proc.
Taip pat investuotojai atkreipė dėmesį į Vokietijos kanclerės A. Merkel komentarus Otavoje, kuriais ji išreiškė paramą Europos centrinio banko politikai ir dar kartą pakartojo visišką paramą siekiant išsaugoti euro zoną ir patį eurą.
Iš labiau judėjusių akcijų vakar reiktų išskirti kasybos bendroves, tokias kaip „Vedanta Resources“ ar „BHP Billiton“. Kilimą lėmė Kinijos premjero užuominos apie galimas papildomas ekonomikos skatinimo priemones. Taip pat stipriau brango ir bankų akcijos. Pavyzdžiui, „Unicredit“ banko akcijos pabrango net 4,9 proc. Investuotojus nudžiugino žinia, kad bankas sėkmingai išplatino 750 mln. eurų obligacijų emisiją, o paklausa šioms obligacijoms sudarė net 2 mlrd. eurų.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų indeksų kilo. Silpnėjanti jena ir toliau kelia Japonijos akcijų indeksą Nikkei 225, palaikymą taip pat suteikė Vokietijos kanclerės pažadas dėti visas pastangas, kad išlaikyti eurą. Pietų Korėjos Kospi 200 indeksas žengė priešinga kryptimi po to, kai pasirodė pranešimai, jog rinkos milžinas Samsung Electronics Co gali įsivelti į patentų ginčą su JAV rinkos flagmanu Apple. Nedžiugina naujienos iš Kinijos – mažėjantys įmonių pelnai bei sumažinta ekonomikos augimo prognozė privertė toliau trauktis Kinijos akcijų indeksus.
Baltijos šalys
Vilniaus ir Talino akcijų biržos indeksai kilo, o Rygoje ir vėl vyravo priešingos nuotaikos. Ypač optimistiškai prekyba vyko Taline , kur „Baltika“ akcijos brango 8,1 proc., „Tallink Grupp“ – 4,4 proc., o „Ekspress Grupp“ – 3,6 proc. „Limarko laivininkystės kompanija“ paskelbė II ketv. rezultatus, kurie eilinį sykį nuvylė rinkos dalyvius. Per praėjusį ketvirtį buvo patirtas 26 mln. litų nuostolis, o įmonė ir toliau išpardavinėja turimus laivus už gerokai mažesnę nei balanse nurodyta kainą.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje dar šoktelėjo aukštyn ir prekybos uždarymo kaina jau viršijo 95 JAV dolerių už barelį kartelę. Toks augimas stebina nemažą investuotojų skaičių, bet tol, kol finansų rinkose nesibaigia dabar vyraujanti optimizmo banga, sunku laukti naftos kainos korekcijos. Be to, silpnėjęs JAV doleris euro atžvilgiu taip pat turėjo teigiamą įtaką kainos kilimui. Dauguma rinkos dalyvių sutinka, kad nemažai prie kainos prisideda su naftos pasiūla susiję veiksniai – sustiprėjusi įtampa Artimųjų Rytų regione, kuris yra svarbiausias naftos pasiūlos šaltinis. Vakar teigiamai prisidėjo ir A.Merkel komentarai, išreiškiantys paramą Europos centrinio banko pastangoms neleisti sugriūti euro zonai. Beje, šiandien žiniasklaidoje vėl atgijo kalbos, kad JAV gali sugrįžti prie ankstesnio pasiūlymo išleisti tam tikrą naftos kiekį iš strateginių šalies rezervų į rinką, norėdama sumažinti naftos ir jos produktų kainą. Visgi tokie veiksmai veikiausiai būtų įmanomi, jeigu „WTI“ kaina pakiltų aukščiau 100 JAV dolerių už barelį. Kaip įprasta penktadieniais, naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia naftos rinkos ekspertų apklausos dėl šios žaliavos kainų pokyčių per ateinančią savaitę rezultatus. Šįkart 56 proc. apklaustųjų laukia naftos pigimo, 26 proc. brangimo, o likę mano, kad kaina labiau nesikeis.