versija spausdinimui
(6)
Finansų sritis, kaip ir daugelis kitų sričių, turi savo išsišokėlius. Tai asmenys, kurie turi savo požiūrį, kuris dažnai būna skirtingas nei masės, tačiau nepaisant to, jie nebijo viešai išsakyti savo minčių, ir nors vienu metu daugeliui jie atrodo kaip baltos varnos minioje, tačiau labai dažnai vėliau paaiškėja, kad šie žmonės buvo teisūs. Investuotojas Peter Schiff yra vienas iš nedaugelio, kuris perspėjo, apie artėjančią krizę, kuri realizavosi 2008 metais.
Peter Schiff, kuris gimė 1963 metais Niuheivene, Konektikuto valstijoje Amerikoje, baigė studijas Kalifornijos universitete finansų ir bankų srityje, po studijų baigimo pradėjo dirbti investicinėje kompanijoje Shearson Lehman Brothers. 1996 metais jis perėjo į Euro Capital. Tai investicinė kompanija, daugiausiai lėšų investuojanti į akcijas už Amerikos ribų. Jis tapo pagrindiniu Euro Pacific Precious Metal kompanijos, kuri klientų vardu investuoja į vertinguosius metalus, tokius kaip auksas, sidabras, platina ar paladis,vadovas.
Peter Schiff investicinė ir žiniasklaidos karjera įgavo pagreitį 2005 metų pabaigoje, kuomet būdamas pirmaujančių ekonomikos tema rašančių dienraščių ir savaitraščių bei televizijos stočių ekonomikos komentarius pareiškė, kad dabartinis ekonomikos modelis juda link susinaikinimo.
Norėdami suprasti jo argumentus, turime sugrįžti net į 1975 metus, kuomet Amerikoje buvo priiimtas Home Mortgage Disclosure teisės aktas, kuris liberalizavo Amerikos hipotekos arba būsto paskolų rinką. Tuomet atsidaro subprime mortgage arba NINJA, t.y. rizikingų būsto paskolų savoka. Tai žemesnio standarto hipotekos paskolos, kurios teikiamos žemas pajamas gaunantiems asmenims, bei tiems asmenims, kurie turi prastą kredito istoriją. Remiantis priimtu įstatymu, bankai buvo priversti suteikti būsto paskolas, jei asmuo suinteresuotas tokia paskola atitikdavo sąlygas išdėstytas teisės akte.
Per kelerius metus padidėjusios paskolų apimtys lėmė, kad bankai, atsižvelgiant į jų kapitalo reikalavimus, toliau nebegalėjo teikti paskolas. Tad bankininkai ėmė ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą. Buvo norima perduoti tam tikrą turto kiekį kitiems objektams, tuo pačiu perkeliant riziką, susijusią su paskolų grąžinimu. Šiuolaikinės finansinės inžinierijos produktu tapo turto susiejimas su vertybiniais popieriais, bei kredito rizikos perleidimas kitiems subjektams. Tai buvo padaryta bankams leidžiant obligacijas susietas su turtu, kurių apdraudimas buvo apibrėžtas hipotekinių paskolų apimtimis.
CDO obligacijos, kurias leido pagrindiniai Amerikos investiciniai bankai (Goldman Sachs, JP Morgan, Lehman Brothers ir kiti) ir kurias pirko instituciniai investuotojai visame pasaulyje (bankai, pensijų ir investiciniai fondai), iš tiesų buvo ieškinio pareiškimas rizikingoms subprime hipotekinėms paskoloms. Vidutinis metinis šios CDO obligacijų rinkos augimas siekė trisdešimt procentų. Manoma, kad šios rinkos vertė 2007 metais sudarė du trilijonus dolerių. Be to, praėjusio amžiaus šešiasdešimtaisiais buvusi didelė pasaulinė įtampa, bei didelė infliacija, privertė Amerikos Federalinių Rezervų atstovus atsisakyti aukso standarto (Breton-Wood susitarimas).
2006 metais Peter Schiff televizinio interviu metu pareiškė, kad Amerikos ekonomika yra ties žlugimo riba arba ant bankroto slenksčio. Jis savo teiginį pagrindė šiais argumentais:
- žemų palūkanų politika, kuri Amerikoje vyravo nuo 90 metų pradžios, lėmė, jog Amerikoje smarkiai išaugo nekilnojamo turto paklausa. Daug metų pasiūla negalėjo patenkinti paklausos, todėl kainos sparčiai augo, na o pats turto įsigijimas įgavo spekuliacinį pobūdį;
- tai, jog daugelis Amerikos kompanijų savo gamybą perkėlė į Kiniją arba į tokias šalis kaip Indija ir Brazilija lėmė, jog Amerika tapo didžiausia importuotoja, kuri ilgus metus jau nieko negamina;
- Amerikos ekonomika, kuri iš esmės yra paremta gyventojų vartojimu, lemia, kad tuo atveju kai padidės infliacija, Amerikos Federalinis Rezervų bankas iškart bus priverstas didinti bazinę palūkanų normą, ir tai tuo pačiu bus nuosprendis milijonams amerikiečių, kurie iki ausų yra prasiskolinę bankams. Tai lems bankų bankrotus, na o eiliniai piliečiai nustos išlaidauti ir ims taupyti;
- Amerikos Federalinio Rezervų banko sprendimas nesiremti Bretton-Wood sutartimi, anot Peter Schiff lėmė, jog doleris de facto yra tuščias pinigas, kurio neribotas spausdinimas, siekiant padengti gigantiškas Amerikos skolas, lems, jog jis praras savo vertę ir pasaulinės valiutos statusą;
- vieninteliai aktyvai, kurių vertė per artimiausius dešimt metų realiai padidės, Peter Schiff nuomone, yra vertingieji metalai.
Nors tuomet iš jo vizijos daugelis šaipėsi, tačiau jau netrukus ji realizavosi.
Reaguodamas į didėjančią infliaciją, Amerikos Federalinis Rezervų bankas 2006 metų viduryje pradėjo bazinės palūkanų normos didinimo ciklą, ir tuo pačiu iškilo klausimas dėl milijonų hipotekos paskolų grąžinimo. 2007 metais paaiškėjo, jog Bear Stearns yra nemokus, vėliau buvo nacionalizuotas Northern Rock, na o esminis lūžis arba sprogimas įvyko 2008 metų rugsėjo penkioliktą dieną, kuomet bankrutavo investicinis bankas Lehman Brothers. Įvyko griūtis finansų rinkose, bei kartu Amerikos nekilnojamo turto rinkoje.
Išsipildžiusi Peter Schiff vizija lemė, jog jo investicinė kompanija ir jis pats tampa žiniasklaidos herojais. Dar prieš kylant krizei jis savo klientams siūlė investuoti pinigus už Amerikos ribų į tų kompanijų akcijas, kurios moka didelius dividendus, bei tai pat siūlė investuoti į vertinguosius metalus. Atsižvelgiant į tai, kad pastebimai šoktelėjo vertingųjų metalų kainos, tiek jis pats, tiek jo klientai uždirbo daug pelno.
Verta pabrėžti, kad šis investuotojas labai skeptiškai vertina šalių vyriausybių, ypač Amerikos, vaidmenį kovojant su krize. Jo nuomone, papildomų dolerių įvedimas į sistemą, tokiu būdu siekiant išpirkti toksinius aktyvus, sukels dar didesnę krizę. Po bankų griūties, toliau eilėje stovi ir laukia atskiros šalys, kurios nepajėgs įvykdyti savo įsipareigojimų.
2009 metais jis perspėjo dėl pernelyg didelių ir toliau augančių šalių viešųjų skolų. Atsižvelgiant į dabartines problemas euro zonoje, atrodo, jog dar viena Peter Schiff vizija realizuojasi. Na o sekanti jo vizija - tai Amerikos žlugimas arba bankrotas.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Peter Schiff investicinė ir žiniasklaidos karjera įgavo pagreitį 2005 metų pabaigoje, kuomet būdamas pirmaujančių ekonomikos tema rašančių dienraščių ir savaitraščių bei televizijos stočių ekonomikos komentarius pareiškė, kad dabartinis ekonomikos modelis juda link susinaikinimo.
Norėdami suprasti jo argumentus, turime sugrįžti net į 1975 metus, kuomet Amerikoje buvo priiimtas Home Mortgage Disclosure teisės aktas, kuris liberalizavo Amerikos hipotekos arba būsto paskolų rinką. Tuomet atsidaro subprime mortgage arba NINJA, t.y. rizikingų būsto paskolų savoka. Tai žemesnio standarto hipotekos paskolos, kurios teikiamos žemas pajamas gaunantiems asmenims, bei tiems asmenims, kurie turi prastą kredito istoriją. Remiantis priimtu įstatymu, bankai buvo priversti suteikti būsto paskolas, jei asmuo suinteresuotas tokia paskola atitikdavo sąlygas išdėstytas teisės akte.
Per kelerius metus padidėjusios paskolų apimtys lėmė, kad bankai, atsižvelgiant į jų kapitalo reikalavimus, toliau nebegalėjo teikti paskolas. Tad bankininkai ėmė ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą. Buvo norima perduoti tam tikrą turto kiekį kitiems objektams, tuo pačiu perkeliant riziką, susijusią su paskolų grąžinimu. Šiuolaikinės finansinės inžinierijos produktu tapo turto susiejimas su vertybiniais popieriais, bei kredito rizikos perleidimas kitiems subjektams. Tai buvo padaryta bankams leidžiant obligacijas susietas su turtu, kurių apdraudimas buvo apibrėžtas hipotekinių paskolų apimtimis.
CDO obligacijos, kurias leido pagrindiniai Amerikos investiciniai bankai (Goldman Sachs, JP Morgan, Lehman Brothers ir kiti) ir kurias pirko instituciniai investuotojai visame pasaulyje (bankai, pensijų ir investiciniai fondai), iš tiesų buvo ieškinio pareiškimas rizikingoms subprime hipotekinėms paskoloms. Vidutinis metinis šios CDO obligacijų rinkos augimas siekė trisdešimt procentų. Manoma, kad šios rinkos vertė 2007 metais sudarė du trilijonus dolerių. Be to, praėjusio amžiaus šešiasdešimtaisiais buvusi didelė pasaulinė įtampa, bei didelė infliacija, privertė Amerikos Federalinių Rezervų atstovus atsisakyti aukso standarto (Breton-Wood susitarimas).
2006 metais Peter Schiff televizinio interviu metu pareiškė, kad Amerikos ekonomika yra ties žlugimo riba arba ant bankroto slenksčio. Jis savo teiginį pagrindė šiais argumentais:
- žemų palūkanų politika, kuri Amerikoje vyravo nuo 90 metų pradžios, lėmė, jog Amerikoje smarkiai išaugo nekilnojamo turto paklausa. Daug metų pasiūla negalėjo patenkinti paklausos, todėl kainos sparčiai augo, na o pats turto įsigijimas įgavo spekuliacinį pobūdį;
- tai, jog daugelis Amerikos kompanijų savo gamybą perkėlė į Kiniją arba į tokias šalis kaip Indija ir Brazilija lėmė, jog Amerika tapo didžiausia importuotoja, kuri ilgus metus jau nieko negamina;
- Amerikos ekonomika, kuri iš esmės yra paremta gyventojų vartojimu, lemia, kad tuo atveju kai padidės infliacija, Amerikos Federalinis Rezervų bankas iškart bus priverstas didinti bazinę palūkanų normą, ir tai tuo pačiu bus nuosprendis milijonams amerikiečių, kurie iki ausų yra prasiskolinę bankams. Tai lems bankų bankrotus, na o eiliniai piliečiai nustos išlaidauti ir ims taupyti;
- vieninteliai aktyvai, kurių vertė per artimiausius dešimt metų realiai padidės, Peter Schiff nuomone, yra vertingieji metalai.
Nors tuomet iš jo vizijos daugelis šaipėsi, tačiau jau netrukus ji realizavosi.
Reaguodamas į didėjančią infliaciją, Amerikos Federalinis Rezervų bankas 2006 metų viduryje pradėjo bazinės palūkanų normos didinimo ciklą, ir tuo pačiu iškilo klausimas dėl milijonų hipotekos paskolų grąžinimo. 2007 metais paaiškėjo, jog Bear Stearns yra nemokus, vėliau buvo nacionalizuotas Northern Rock, na o esminis lūžis arba sprogimas įvyko 2008 metų rugsėjo penkioliktą dieną, kuomet bankrutavo investicinis bankas Lehman Brothers. Įvyko griūtis finansų rinkose, bei kartu Amerikos nekilnojamo turto rinkoje.
Išsipildžiusi Peter Schiff vizija lemė, jog jo investicinė kompanija ir jis pats tampa žiniasklaidos herojais. Dar prieš kylant krizei jis savo klientams siūlė investuoti pinigus už Amerikos ribų į tų kompanijų akcijas, kurios moka didelius dividendus, bei tai pat siūlė investuoti į vertinguosius metalus. Atsižvelgiant į tai, kad pastebimai šoktelėjo vertingųjų metalų kainos, tiek jis pats, tiek jo klientai uždirbo daug pelno.
Verta pabrėžti, kad šis investuotojas labai skeptiškai vertina šalių vyriausybių, ypač Amerikos, vaidmenį kovojant su krize. Jo nuomone, papildomų dolerių įvedimas į sistemą, tokiu būdu siekiant išpirkti toksinius aktyvus, sukels dar didesnę krizę. Po bankų griūties, toliau eilėje stovi ir laukia atskiros šalys, kurios nepajėgs įvykdyti savo įsipareigojimų.
2009 metais jis perspėjo dėl pernelyg didelių ir toliau augančių šalių viešųjų skolų. Atsižvelgiant į dabartines problemas euro zonoje, atrodo, jog dar viena Peter Schiff vizija realizuojasi. Na o sekanti jo vizija - tai Amerikos žlugimas arba bankrotas.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais