Trečiadienį posėdžiavęs Lenkijos centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos. Ji liko lygi 4,75 proc. Gegužę šalies pinigų politikai netikėtai padidino palūkanas, nes jų netenkino infliacijos mastas šalyje. Tačiau šiuo metu atrodo, kad mažėja priežasčių tolesniam varžymui iš pinigų politikos pusės. Vietoje to, daugiau nerimauti verčia ekonomikos lėtėjimas. Tad jei infliacijos mažėjimo tendencija pradės labiau ryškėti, nestebintų jei Lenkijos centrinis bankas pakeistų savo politikos kryptį.
Akcijų rinka
Praėjusią savaitę Varšuvos akcijų biržoje akcijų kainos svyravo be aiškesnės krypties. Didžiausiais teigiamais pokyčiais išsiskyrė statybų sektoriaus, į žaliavų gavybą orientuotų bendrovių akcijos. Pirmosios brango Lenkijos vyriausybei prasitarus apie planus paremti prie finansinių sunkumų turinčioms Lenkijos statybų bendrovėms, kurios vykdo Lenkijai svarbius strateginius projektus. Žaliavų kainoms kilus į viršų, pagrindinių medžiagų sektoriaus akcijos taip pat žymiai brango. Labiausiai pigo finansinio sektoriaus akcijos, kurios nuo birželio vidurio pasižymėjo dideliais teigiamais pokyčiais. Vis daugiau didelių Lenkijos bendrovių pasirašo strategiškai svarbius susitarimus dėl skalūninių dujų žvalgybos.
Akcijų rinkos sektoriai
Statybos
Lenkijos viceministras W. Pawlak kelių interviu metu patvirtinto, kad Lenkijos vyriausybė rimtai svarsto galimybę nacionalizuoti didžiausias Lenkijos statybų bendroves, kurioms yra iškilusi bankroto grėsmė. Šią savaitę finansų ministerija turėtų paskelbti statybų sektoriaus finansinės būklės analizę ir pasiūlymus, kaip probleminės bendrovės galėtų būti paremtos. Lenkijos vyriausybė nacionalizuotų statybų bendroves netiesiogiai, t.y. per Lenkijos pramonės vystymo agentūrą (ARP), kurios biudžetas šiuo metu siekia apie 1,3 mlrd. zlotų. Tai būtų pirmas sykis Lenkijos istorijoje, kada Lenkijos valstybė nacionalizuotų Varšuvos akcijų biržoje kotiruojamas bendroves bei pirmą sykį ARP lėšos būtų panaudotos gelbėti privatų sektorių. Tokiu būdu Lenkija nori užtikrinti šaliai svarbių strateginių projektų vykdymą. Dar nenumatyta kokiu būdu vyriausybė galėtų padėti finansiškai, tačiau galimi trys būdai – paskolų suteikimas, naujos akcijų arba obligacijų emisijos išpirkimas. Tarp kandidačių, kurios gali valstybės paramą yra minimos „Polimex – Mostostal“ (PXM PW) ir birželio pradžioje apsaugos nuo kreditorių pasiprašiusi „PBG“ (PBG PW). Spaudoje spekuliuojama, kad „PBG“ gali būti suteikta 500 mln. zlotų injekcija, o tarp „Polimex – Mostostal“ ir ARP derybos dar tik įsibėgėja. Tiesa, precedento neturinčiam Lenkijos statybų sektoriaus gelbėjimui turėtų dar pritarti ir Europos komisija.
Lenkijos kelių direkcija taip pat ketina padėti Lenkijos statybų bendrovėms. Ketinama pagreitinti atliktų statybos arba remonto darbų apmokėjimą ir taip sumažinti likvidumo problemas statybos įmonėms. Pasak Lenkijos kelių direkcijos atstovo, tai jau šį mėnesį leis statybų sektoriui išmokėti apie 0,5 mlrd. zlotų.
„Budimex“ (BDX PW). Didžiausia Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ laimėjo projektą statyti kelio žiedą Liubline. Bendrovė pasiūlė patį patraukliausią pasiūlymą konkurse – 259,6 mln. zlotų. Darbai turėtų būti užbaigti iki 2014 metų pabaigos. Be to, konkurse dėl šiukšlių deginimo gamyklos Krokuvoje statybų teismas priėmė nutarimą išbraukti iš jo patraukliausią pasiūlymą pateikusią „PBG“ vedamą konsorciumą. Viena iš to priežasčių yra pastarosios bendrovės kreipimasis dėl apsaugos nuo kreditorių ir didelė bankroto rizika. Tad toks teismas sprendimas atveria galimybes „Budimex“ laimėti šį konkursą, nes, atmetus pašalintas bendroves iš konkurso, ji yra pateikusi geriausią pasiūlymą. Ar su „Budimex“ bus pasirašytas susitarimas dėl projekto Krokuvoje, paaiškės per kelis artimiausius mėnesius.
Nekilnojamasis turtas
Lenkijos konsultacinė bendrovė „REAS“ išplatino preliminarius gyvenamojo būsto pardavimus Lenkijoje I pusmetį. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, pardavimai išliko labai panašūs. Labiausiai pasiūla augo naujo būsto segmente. Pavyzdžiui, Varšuvoje II ketvirtį buvo pasiūlyta 4900 nauji namai, arba daugiausiai nuo pat 2007 metų pabaigos. Konkurencija būsto rinkoje aštrėja ir labiausiai tam įtakos turi augantis mažų NT vystymo bendrovių skaičius.
„Globe Trade Centre“ (GTC PW). „GTC“ stebėtojų tarybos vadovas pareiškė, kad bendrovė strategija apima vieno arba dviejų investicinių projektų pardavimą kasmet. Neplanuojama, kad bendrovė artimiausiu metu įsigis naujų žemės plotų, o bus koncentruojamasi ties dviejų prekybos centrų statyba Varšuvoje. Atsižvelgus į tai, kad bendrovė išplatino 100 mln. eurų vertės akcijų emisiją ir konservatyvius įmonės ateities planus, bendrovė neturėtų susidurti su rimtomis likvidumo problemomis.
Žiniasklaida
„Agora“ (AGO PW). „Agora“ paskelbė gegužės mėn. „Gazeta Wyborcza“ pardavimus. Vidutiniškai per dieną buvo parduodama 248,7 tūkst. dienraščio kopijų, t.y. 18,5 proc. mažiau nei prieš metus. Vieno iš pagrindinių konkurentų „Rzeczpospolita“ apyvarta sumažėjo daugiau, t.y. 20,9 proc. iki 106 tūkst. Ypač liūdina faktas, kad bulvarinių laikraščių pardavimai mažėja kur kas mažesniu tempu. Pavyzdžiui, didžiausio Lenkijoje bulvarinio dienraščio „Fakt“ dienos vidutiniai pardavimai gegužės mėn. sumažėjo tik 0,8 proc. iki 383,5 tūkst. Tai reiškia, internetinės žiniasklaidos konkurenciją kur kas labiau jaučia formalūs dienraščiai, kurių pelno maržos ir taip yra labai mažos.
Nafta ir dujos
„PGNiG“ (PGN PW). Lenkijos bendrovės „PGNiG“, „PGE“, „KGHM Polska Miedz“ ir „Tauron“ pasirašė susitarimą dėl skalūninių dujų žvalgybos. Planuojamos bendros visų penkių įmonių investicijos iki 2016 metų turėtų siekti apie 1,72 mlrd. zlotų, o investicijų naštą viso įmonės pasidalins vienodai. Tai didelis žingsnis į priekį skalūninių dujų paieškoje, tačiau daugelis vietos ekonomistų kritikuoja tai, kad Lenkijos bendrovės ketina veikti pačios su minimalia patyrusių užsienio bendrovių pagalba. Tai gali pabranginti ir palėtinti skalūnų paieškas Lenkijai.
Maisto produktai
Savaitgalį Rusijoje, Krasnodaro regione, didelės liūtys lėmė Kubanės upės išsiliejimą. Nuo potvynių nukentėjo didelė dalis grūdų derliaus. Aplink Kubanės upę pernai buvo išauginta apie 11,4 tonų grūdų, t.y. 12,2 proc. visos Rusijos produkcijos. Teritorijoje yra plačiai paplitę kviečiai, saulėgrąžos, kukurūzai, ryžiai ir t.y. Šie potvyniai gali turėti teigiamos įtakos pasaulinėms grūdų kainoms. Lenkijoje kotiruojamos Ukrainos bendrovės „Kernel Holding“ ir „Astarta Holding“ taip pat turėtų gauti iš to naudos.
Telekomunikacijos
„HAWE“ (HWE PW) ir „Netia“ (NET PW). Pasak dienraščio „Puls Biznesu“, telekomunikacijų bendrovė „HAWE“, kartu SU „IT Polpager“ pasiūlė aukščiausią kainą „TK Telekom“ privatizavimo konkurse. Konsorciumas, kurio lyderė yra būtent „HAWE“, pasiūlė 600 mln. zlotų, arba net 200 mln. zlotų daugiau nei „Netia“ ir „GTS“. Nors yra šiek tiek abejonių, ar „HAWE“ pajėgs finansuoti šį pirkinį, tačiau pats konsorciumas neigia tokias kalbas. Tokie konkurso rezultatai šiek tiek įneša sumaišties žvelgiant į „Netia“ ateities perspektyvas. 2011 metais įsigijusi „Dialog“ ir „Crowley“ ši Lenkijos bendrovė savo ateities strategiją formavo atsižvelgusi, kad privatizuos įsigis „TK Telekom“ ir „Exatel“. „Exatel“ pardavimas yra atidedamas neapibrėžtam laikui, tad „Netia“ augimo perspektyvos, paremtos naujų įsigijimų sinergija, tampa miglotos.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Žilvinas Speteliūnas
Analitikas
AB bankas „Finasta“