versija spausdinimui
(0)
„Nuo krizės pradžios euro zonoje egzistavo tvirtas įsitikinimas, jog Vokietija gali išgelbėti visus skolininkus. Tačiau jeigu atidžiau pažiūrėjus į šios šalies finansus ir įsipareigojimus, egzistuoja realus pagrindas tuo abejoti“ - šiandien rašoma Wall Street Journal leidinyje.
Minimame leidinyje atkreipiamas dėmesys, kad Vokietijos bendrojo vidaus produkto ir viešosios skolos santykis jau sudaro 81 procentą, t.y. dvidešimt procentų daugiau nei buvo euro zonos sukūrimo pradžioje.
Straipsnyje pavadinimu Vokietijos dosnumo ribos, atkreipiamas dėmesys, jog šios šalies įsiskolinimą dar labiau didina įsipareigojimai susiję su bendros valiutos ir įsiskolinusių euro zonos šalių gelbėjimu.
„Jeigu atsižvelgti į Vokietijos pagalbos fondams skirtus pinigus, kurie jau yra deklaruoti, tačiau dar neišleisti, paaiškėja, kad Vokietijos mokesčių mokėtojai gali prarasti bendrai iš viso net 379 mlrd. eurų. Be to, jei Europos Centrinis bankas, kuris supirkinėjo probleminių euro zonos šalių obligacijas, dėl euro zonos žlugimo patirs nuostolius, Vokietijos išlaidos gali prilygti šalies 40 procentų metinio bendrojo vidaus produkto vertei“ - pabrėžia Wall Street Journal.
Tuo tarpu šiuo metu pasirodo signalai, kad investuotojai jau pradeda įvertinti pavojų arba riziką, kurią prisiima Vokietija prisidėdama prie probleminių euro zonos šalių gelbėjimo. Minimame leidinyje atkreipiamas dėmesys į Vokietijos valstybinių obligacijų pajamingumus, kurie paskutiniosiomis savaitėmis pradėjo augti.
„Vokietiją ir Italiją skiria ilgas kelias. Tačiau kadangi Berlynas tampa vis labiau susietas su savo Pietų kaimynų finansais, finansų rinkų dalyviai jį pradeda traktuoti tai pat kaip ir juos“ - tikinama Wall Street Journal leidinyje.
Minimame leidinyje atkreipiamas dėmesys, kad Vokietijos bendrojo vidaus produkto ir viešosios skolos santykis jau sudaro 81 procentą, t.y. dvidešimt procentų daugiau nei buvo euro zonos sukūrimo pradžioje.
Straipsnyje pavadinimu Vokietijos dosnumo ribos, atkreipiamas dėmesys, jog šios šalies įsiskolinimą dar labiau didina įsipareigojimai susiję su bendros valiutos ir įsiskolinusių euro zonos šalių gelbėjimu.
„Jeigu atsižvelgti į Vokietijos pagalbos fondams skirtus pinigus, kurie jau yra deklaruoti, tačiau dar neišleisti, paaiškėja, kad Vokietijos mokesčių mokėtojai gali prarasti bendrai iš viso net 379 mlrd. eurų. Be to, jei Europos Centrinis bankas, kuris supirkinėjo probleminių euro zonos šalių obligacijas, dėl euro zonos žlugimo patirs nuostolius, Vokietijos išlaidos gali prilygti šalies 40 procentų metinio bendrojo vidaus produkto vertei“ - pabrėžia Wall Street Journal.
Tuo tarpu šiuo metu pasirodo signalai, kad investuotojai jau pradeda įvertinti pavojų arba riziką, kurią prisiima Vokietija prisidėdama prie probleminių euro zonos šalių gelbėjimo. Minimame leidinyje atkreipiamas dėmesys į Vokietijos valstybinių obligacijų pajamingumus, kurie paskutiniosiomis savaitėmis pradėjo augti.
„Vokietiją ir Italiją skiria ilgas kelias. Tačiau kadangi Berlynas tampa vis labiau susietas su savo Pietų kaimynų finansais, finansų rinkų dalyviai jį pradeda traktuoti tai pat kaip ir juos“ - tikinama Wall Street Journal leidinyje.