versija spausdinimui
(4)
Ekonomistai perspėja, kad Slovėnija gali būti jau net šeštoji euro zonos šalis, kuriai gali būti reikalinga finansinė pagalba iš išorės. Šios šalies bankinis sektorius susiduria su sunkumais, ir būtent jam gali būti reikalinga pagalba.
Su finansinėmis problemomis susidūrė didžiausias Slovėnijos bankas Nova Ljubljanska Banka, kuriam prireikė kapitalo padidinimo. Priminsime, kad praėjusią savaitę dėl finansinės pagalbos suteikimo į Europos sąjungą kreipėsi dar viena euro zonos šalis, t.y. Kipras.
Apie tai, kad Slovėnijai gresia Graikijos scenarijus, birželio pabaigoje perspėjo šios šalies premjeras Janez Jansa.
„Vis labiau yra tikėtina, kad Slovėnija bus kita maža euro zonos ekonomika, kuri prašys Europos sąjungos finansinės pagalbos, kuri turėtų būti skirta šalies bankams“ - prognozuoja BNP Paribas banko ekonomistas Michal Dybula.
Praėjusį mėnesį Slovėnijos skolinimosi kaštai pakilo iki aukščiausio lygio nuo pat vasario mėnesio. Birželio pabaigoje 2021 metais išperkamų Slovėnijos valstybinių obligacijų pajamingumas pakilo iki 6,1 procento.
Tuo tarpu Slovėnijos finansų ministras Janez Sustersic mano, kad Slovėnijos bankų problemas pavyks išspręsti be užsienio pagalbos.
„Ekonomistai gali sakyti tai ką sako, nes jie neturi aktualiausios informacijos“ - apie ekonomistų nuomonę pareiškė jis.
Su finansinėmis problemomis susidūrė didžiausias Slovėnijos bankas Nova Ljubljanska Banka, kuriam prireikė kapitalo padidinimo. Priminsime, kad praėjusią savaitę dėl finansinės pagalbos suteikimo į Europos sąjungą kreipėsi dar viena euro zonos šalis, t.y. Kipras.
Apie tai, kad Slovėnijai gresia Graikijos scenarijus, birželio pabaigoje perspėjo šios šalies premjeras Janez Jansa.
„Vis labiau yra tikėtina, kad Slovėnija bus kita maža euro zonos ekonomika, kuri prašys Europos sąjungos finansinės pagalbos, kuri turėtų būti skirta šalies bankams“ - prognozuoja BNP Paribas banko ekonomistas Michal Dybula.
Praėjusį mėnesį Slovėnijos skolinimosi kaštai pakilo iki aukščiausio lygio nuo pat vasario mėnesio. Birželio pabaigoje 2021 metais išperkamų Slovėnijos valstybinių obligacijų pajamingumas pakilo iki 6,1 procento.
Tuo tarpu Slovėnijos finansų ministras Janez Sustersic mano, kad Slovėnijos bankų problemas pavyks išspręsti be užsienio pagalbos.
„Ekonomistai gali sakyti tai ką sako, nes jie neturi aktualiausios informacijos“ - apie ekonomistų nuomonę pareiškė jis.
