versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį JAV akcijų kainas kėlė geresni nei tikėtasi paskelbti makroekonominiai duomenys. Dow Jones Industrial Average ir Nasdaq Composite kilo 0,74 proc., o S&P 500 – 0,9 proc. Niujorko akcijų biržoje brangusių akcijų buvo net tris kartus daugiau nei pigusių, o bendra biržos dienos apyvarta siekė 3,2 mlrd. JAV dolerių. Vienos iš labiausiai trečiadienį brangusių akcijų priklauso energetikos sektoriui. Iš 10 S&P 500 sektorių vienintelio energetikos sektoriaus akcijų kainos nuo metų pradžios yra nukritusios.
Genetiškai modifikuotus augalus kuriančios bendrovės „Monsanto Co.“ akcijos brango 3,88 proc., kai trečio ketvirčio grynasis pelnas gerokai viršijo lūkesčius. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, bendrovės grynasis pelnas buvo 35 proc. didesnis. Tokius puikius rezultatus lėmė 35 proc. augę kukurūzų sėklų pardavimai. „Facebook Inc.“ akcijos pigo 2,63 proc. Neigiamą šių akcijų kainos pokytį lėmė viešosios apyvartos tarpininkų, prisidėjusių prie bendrovės pirminio viešojo pasiūlymo, skirtingi bendrovės vertinimai. Iš 14 investicinių bendrovių aštuonios siūlo laikyti „Facebook Inc.“ akcijas, penki – pirkti, o tik viena bendrovė siūlo parduoti.
Gegužės mėnesį ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai išaugo labiau nei tikėtasi. Palyginti su balandžiu, užsakymai augo 1,1 proc., o buvo prognozuotas dvigubai mažesnis augimas. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, ilgalaikio vartojimo prekių užsakyta 4,6 proc. daugiau. Toliau išlieka didelė automobilių paklausa. Karinių lėktuvų užsakymai augo beveik 7 proc. po 36 proc. siekusio smukimo balandį. Preliminarūs būsto pardavimai gegužę augo keturis kartus sparčiau nei tikėtasi. Palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu, gegužę pardavimai augo beveik 6 proc. Palyginimui, balandį buvo fiksuotas 5,5 proc. neigiamas pokytis. Tai dar vienas patvirtinimas, kad JAV būsto rinka rodo stabilizacijos ženklus. Beveik visi gegužės mėn. būsto rinkos duomenys buvo geresni nei tikėtasi.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės vakar pakilo pakankamai nemažai. Tai buvo pirma akcijų brangimo diena po keturių iš eilės prekybos sesijų, kai akcijos pigo. Išsiskyrė didžiosios pietų Europos akcijų rinkos – Italijos akcijų indekso FTSE MIB reikšmė padidėjo 2,6 proc., Ispanijos IBEX 2,1 proc. Italijos akcijų brangimą skatino faktas, kad vakar šalis sugebėjo pasiskolinti 9 mlrd. eurų finansų rinkose. Tiesa, skolinimosi kaina vėl išaugo. Bendrai nuotaikas rinkoje kiek pakėlė geresni nei tikėtasi makroekonominiai JAV rodikliai bei lūkesčiai, kad Kinija gali pradėti skatinti ekonomiką aktyviau. Taip pat natūralu, kad po kelių dienų akcijų pigimo, bendrovių akcijų kaina kiek atšoko.
Didžiausias dėmesys šiandien akcijų rinkose kryps į Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriame bus tvirtinami susitarimai, kaip padėti šį regioną išvesti iš dabartinės klampios situacijos. Anot Vokietijos kanclerės A. Merkel, šis susitikimas turės didelę įtaką visos Europos vystymuisi ateityje. Visgi jai kartu tenka didžiausias spaudimas – dar vakar vyko jos ir Prancūzijos prezidento pokalbis, kuriame eilinį sykį ji buvo spaudžiama sutikti su bendrų euro zonos obligacijų išleidimu. Ispanijos ir Italijos atstovai labai dažnai kartoja, kad jų šalys negalės ilgai kentėti dabartinės skolinimosi kainos, tad jį turi būti sumažinta, o bendros obligacijos būtų viena iš išeičių.
Akcijų rinkoje vakar išsiskyrė Portugalijos telekomas, paskelbęs apie 200 mln. eurų vertės savų akcijų supirkimą. Akcijos pabrango 3,1 proc. Keista, bet 1,9 proc. brango ir „Barclays“ akcijos, nors bankui buvo skirta 452 mln. JAV dolerių bauda už šališką duomenų teikimą nustatant LIBOR palūkanų normą. Taip pat investuotojai turėjo atkreipti dėmesį ir į „Glencore“ akcijų pigimą po to, kai Kataro investicinis holdingas, turintis 10,4 proc. kalnakasybos bendrovės „Xstrata“ akcijų, paskelbė prieštaraujantis „Glencore“ ir „Xstrata“ susijungimui bei norintis palankesnio akcijų keitimo santykio.
Azija
Pagrindiniai Japonijos akcijų indeksai – Nikkei ir TOPIX – kilo daugiau nei 1,5 proc. Kitų Azijos akcijų indeksų teigiami pokyčiai buvo nuosaikesni. Tai lėmė ne tik puikūs JAV, bet ir pačios Japonijos makroekonominiai duomenys. Ypač nudžiugino mažmeninės prekybos apimtys, kurios gegužę per metus išaugo 3,6 proc., arba 0,7 proc. daugiau nei tikėtasi. Po Fukušimos avarijos Japonijos ekonomika atsigauna ypač sparčiai. Pavyzdžiui, gegužę automobilių pardavimai augo net dviem trečdaliais. Tai lemia vyriausybės vėl pradėta vykdyti subsidijų programa įsigyjantiems naujus automobilius, išmetančius nedaug anglies dvideginio į aplinką.
„Tokyo Electric Power Co. Inc.“ planuoja po rekonstrukcijos paleisti didžiausią pasaulyje atominę jėgainę. Nors toks žingsnis prieštarautų visuomenėje vyraujančioms nuomonėms, tai yra dalis dešimtmečio plano, leisiančio optimizuoti įmonės veiklą. Šį planą patvirtino Japonijos vyriausybė, kuri suteikė finansinę paramą bendrovei ir perėmė įmonės kontrolę.
Baltijos šalys
Investuotojai prekyboje Baltijos šalių bendrovių akcijomis ir vėl blaškėsi. Tą atspindi trijų šalių biržų indeksų pokyčiai. Vilniaus akcijų biržos indeksas smuko 0,35 proc., Talino – 0,28 proc. Tuo tarpu Rygos akcijų indeksas kilo 0,7 proc. „TEO LT“ akcijų buvo perleista už 965 tūkst. eurų, tad dėl to Vilniuje akcijų buvo perleista už labai didelę sumą, t.y. 1,2 mln. eurų. Vakar po prekybos sesijos buvo paskelbta, kad A. Šikšta traukiasi iš „Žemaitijos pieno“ valdybos. Toliau su „Apranga“ susiję asmenys rinkoje perka šios bendrovės akcijas.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje šoktelėjo į viršų ir vėl sugrįžo aukščiau 80 JAV dolerių už barelį – aukščiausio lygio per pastarąją savaitę. Naftos brangimą paskatino geresni nei tikėtasi makroekonominiai JAV rodikliai, kurie investuotojams davė vilčių, kad ekonomika išlaiko teigiamą augimo tempą. Be to, rinkos dalyviai buvo sunerimę ir dėl naftos gavybos Norvegijoje sumažėjimo 240 tūkst. barelių per dieną, kurį lėmė „Statoil“ darbuotojų streikas. Ši šalis yra aštunta pagal dydį naftos eksportuotoja pasaulyje. Beje, vakar JAV energetikos administracija skelbė naftos atsargų pokyčių ataskaitą, atskleidusią, kad žaliavinės naftos atsargos sumažėjo 0,1 mln. barelių, arba mažiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Naftos produktų paklausa per praėjusias keturias savaites šalyje buvo 0,9 proc. mažesnė nei prieš metus. Toks smukimas yra silpnesnis nei ankstesnėmis savaitėmis. Šiandien daugiausia dėmesio naftos rinkos dalyviai skirs Europos Sąjungos viršūnių susitikimo rezultatams.
Genetiškai modifikuotus augalus kuriančios bendrovės „Monsanto Co.“ akcijos brango 3,88 proc., kai trečio ketvirčio grynasis pelnas gerokai viršijo lūkesčius. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, bendrovės grynasis pelnas buvo 35 proc. didesnis. Tokius puikius rezultatus lėmė 35 proc. augę kukurūzų sėklų pardavimai. „Facebook Inc.“ akcijos pigo 2,63 proc. Neigiamą šių akcijų kainos pokytį lėmė viešosios apyvartos tarpininkų, prisidėjusių prie bendrovės pirminio viešojo pasiūlymo, skirtingi bendrovės vertinimai. Iš 14 investicinių bendrovių aštuonios siūlo laikyti „Facebook Inc.“ akcijas, penki – pirkti, o tik viena bendrovė siūlo parduoti.
Gegužės mėnesį ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai išaugo labiau nei tikėtasi. Palyginti su balandžiu, užsakymai augo 1,1 proc., o buvo prognozuotas dvigubai mažesnis augimas. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, ilgalaikio vartojimo prekių užsakyta 4,6 proc. daugiau. Toliau išlieka didelė automobilių paklausa. Karinių lėktuvų užsakymai augo beveik 7 proc. po 36 proc. siekusio smukimo balandį. Preliminarūs būsto pardavimai gegužę augo keturis kartus sparčiau nei tikėtasi. Palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu, gegužę pardavimai augo beveik 6 proc. Palyginimui, balandį buvo fiksuotas 5,5 proc. neigiamas pokytis. Tai dar vienas patvirtinimas, kad JAV būsto rinka rodo stabilizacijos ženklus. Beveik visi gegužės mėn. būsto rinkos duomenys buvo geresni nei tikėtasi.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės vakar pakilo pakankamai nemažai. Tai buvo pirma akcijų brangimo diena po keturių iš eilės prekybos sesijų, kai akcijos pigo. Išsiskyrė didžiosios pietų Europos akcijų rinkos – Italijos akcijų indekso FTSE MIB reikšmė padidėjo 2,6 proc., Ispanijos IBEX 2,1 proc. Italijos akcijų brangimą skatino faktas, kad vakar šalis sugebėjo pasiskolinti 9 mlrd. eurų finansų rinkose. Tiesa, skolinimosi kaina vėl išaugo. Bendrai nuotaikas rinkoje kiek pakėlė geresni nei tikėtasi makroekonominiai JAV rodikliai bei lūkesčiai, kad Kinija gali pradėti skatinti ekonomiką aktyviau. Taip pat natūralu, kad po kelių dienų akcijų pigimo, bendrovių akcijų kaina kiek atšoko.
Didžiausias dėmesys šiandien akcijų rinkose kryps į Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriame bus tvirtinami susitarimai, kaip padėti šį regioną išvesti iš dabartinės klampios situacijos. Anot Vokietijos kanclerės A. Merkel, šis susitikimas turės didelę įtaką visos Europos vystymuisi ateityje. Visgi jai kartu tenka didžiausias spaudimas – dar vakar vyko jos ir Prancūzijos prezidento pokalbis, kuriame eilinį sykį ji buvo spaudžiama sutikti su bendrų euro zonos obligacijų išleidimu. Ispanijos ir Italijos atstovai labai dažnai kartoja, kad jų šalys negalės ilgai kentėti dabartinės skolinimosi kainos, tad jį turi būti sumažinta, o bendros obligacijos būtų viena iš išeičių.
Akcijų rinkoje vakar išsiskyrė Portugalijos telekomas, paskelbęs apie 200 mln. eurų vertės savų akcijų supirkimą. Akcijos pabrango 3,1 proc. Keista, bet 1,9 proc. brango ir „Barclays“ akcijos, nors bankui buvo skirta 452 mln. JAV dolerių bauda už šališką duomenų teikimą nustatant LIBOR palūkanų normą. Taip pat investuotojai turėjo atkreipti dėmesį ir į „Glencore“ akcijų pigimą po to, kai Kataro investicinis holdingas, turintis 10,4 proc. kalnakasybos bendrovės „Xstrata“ akcijų, paskelbė prieštaraujantis „Glencore“ ir „Xstrata“ susijungimui bei norintis palankesnio akcijų keitimo santykio.
Azija
Pagrindiniai Japonijos akcijų indeksai – Nikkei ir TOPIX – kilo daugiau nei 1,5 proc. Kitų Azijos akcijų indeksų teigiami pokyčiai buvo nuosaikesni. Tai lėmė ne tik puikūs JAV, bet ir pačios Japonijos makroekonominiai duomenys. Ypač nudžiugino mažmeninės prekybos apimtys, kurios gegužę per metus išaugo 3,6 proc., arba 0,7 proc. daugiau nei tikėtasi. Po Fukušimos avarijos Japonijos ekonomika atsigauna ypač sparčiai. Pavyzdžiui, gegužę automobilių pardavimai augo net dviem trečdaliais. Tai lemia vyriausybės vėl pradėta vykdyti subsidijų programa įsigyjantiems naujus automobilius, išmetančius nedaug anglies dvideginio į aplinką.
„Tokyo Electric Power Co. Inc.“ planuoja po rekonstrukcijos paleisti didžiausią pasaulyje atominę jėgainę. Nors toks žingsnis prieštarautų visuomenėje vyraujančioms nuomonėms, tai yra dalis dešimtmečio plano, leisiančio optimizuoti įmonės veiklą. Šį planą patvirtino Japonijos vyriausybė, kuri suteikė finansinę paramą bendrovei ir perėmė įmonės kontrolę.
Baltijos šalys
Investuotojai prekyboje Baltijos šalių bendrovių akcijomis ir vėl blaškėsi. Tą atspindi trijų šalių biržų indeksų pokyčiai. Vilniaus akcijų biržos indeksas smuko 0,35 proc., Talino – 0,28 proc. Tuo tarpu Rygos akcijų indeksas kilo 0,7 proc. „TEO LT“ akcijų buvo perleista už 965 tūkst. eurų, tad dėl to Vilniuje akcijų buvo perleista už labai didelę sumą, t.y. 1,2 mln. eurų. Vakar po prekybos sesijos buvo paskelbta, kad A. Šikšta traukiasi iš „Žemaitijos pieno“ valdybos. Toliau su „Apranga“ susiję asmenys rinkoje perka šios bendrovės akcijas.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje šoktelėjo į viršų ir vėl sugrįžo aukščiau 80 JAV dolerių už barelį – aukščiausio lygio per pastarąją savaitę. Naftos brangimą paskatino geresni nei tikėtasi makroekonominiai JAV rodikliai, kurie investuotojams davė vilčių, kad ekonomika išlaiko teigiamą augimo tempą. Be to, rinkos dalyviai buvo sunerimę ir dėl naftos gavybos Norvegijoje sumažėjimo 240 tūkst. barelių per dieną, kurį lėmė „Statoil“ darbuotojų streikas. Ši šalis yra aštunta pagal dydį naftos eksportuotoja pasaulyje. Beje, vakar JAV energetikos administracija skelbė naftos atsargų pokyčių ataskaitą, atskleidusią, kad žaliavinės naftos atsargos sumažėjo 0,1 mln. barelių, arba mažiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Naftos produktų paklausa per praėjusias keturias savaites šalyje buvo 0,9 proc. mažesnė nei prieš metus. Toks smukimas yra silpnesnis nei ankstesnėmis savaitėmis. Šiandien daugiausia dėmesio naftos rinkos dalyviai skirs Europos Sąjungos viršūnių susitikimo rezultatams.