versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė balandžio mėnesio duomenis apie bedarbystės lygį euro zonoje, bei Europos sąjungoje ir jas sudarančiose šalyse. Balandį bedarbystės lygis euro zonoje buvo rekordiškai aukštas ir sudarė vienuolika procentų, na o Europos sąjungoje - 10.3 procentus, tuo tarpu Lietuvoje bedarbystė buvo didesnė ir siekė 13.8 procentus, tačiau per metus ji sumažėjo bene sparčiausiai tarp visų Europos sąjungos šalių.
Pakoregavus duomenis paaiškėjo, jog kovą bedarbystės lygis euro zonoje tai pat sudarė vienuolika procentų, nors anksčiau skelbta, jog jis siekė 10,9 procentus. Analitikai tai pat prognozavo, jog balandį bedarbystės lygis euro zonoje sudarys vidutiniškai vienuolika procentų. Europos sąjungoje kovą bedarbystės lygis sudarė 10.2 procentus.
Praėjusių metų balandį euro zonoje buvo užfiksuotas 9.9 procentų bedarbystės lygis, na o Europos sąjungoje - 9.5 procentų.
Mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių balandį buvo užfiksuota Austrijoje, kur ji sudarė 3.9 procentus, Liuksemburge ir Olandijoje bedarbystės lygis minimą mėnesį siekė 5.2 procentus, na o Vokietijoje - 5.4 procentus. Tuo tarpu didžiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių balandį buvo užfiksuota Ispanijoje, kur ji siekė 24.3 procentus, Graikijoje (vasarį sudarė 21.7 procentus), Latvijoje per pirmą šių metų ketvirtį ji sudarė 15.2 procentus, Portugalijoje siekė irgi 15.2 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus balandį sparčiausiai bedarbystė sumažėjo Estijoje (per pirmą ketvirtį nuo 13.6 iki 10.8 procentų), Lietuvoje (nuo 16 iki 13.8 procentų), Latvijoje (per pirmą ketvirtį nuo 16.8 iki 15.2 procentų). Tuo tarpu sparčiausiai bedarbystės lygis šių metų balandį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo Graikijoje (vasario mėnesio duomenimis bedarbystė pakilo nuo 15.2 iki 21.7 procentų), Ispanijoje (nuo 20.7 iki 24.3 procentų) bei Kipre (nuo 7.1 iki 10.1 procento).
Pakoregavus duomenis paaiškėjo, jog kovą bedarbystės lygis euro zonoje tai pat sudarė vienuolika procentų, nors anksčiau skelbta, jog jis siekė 10,9 procentus. Analitikai tai pat prognozavo, jog balandį bedarbystės lygis euro zonoje sudarys vidutiniškai vienuolika procentų. Europos sąjungoje kovą bedarbystės lygis sudarė 10.2 procentus.
Praėjusių metų balandį euro zonoje buvo užfiksuotas 9.9 procentų bedarbystės lygis, na o Europos sąjungoje - 9.5 procentų.
Mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių balandį buvo užfiksuota Austrijoje, kur ji sudarė 3.9 procentus, Liuksemburge ir Olandijoje bedarbystės lygis minimą mėnesį siekė 5.2 procentus, na o Vokietijoje - 5.4 procentus. Tuo tarpu didžiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių balandį buvo užfiksuota Ispanijoje, kur ji siekė 24.3 procentus, Graikijoje (vasarį sudarė 21.7 procentus), Latvijoje per pirmą šių metų ketvirtį ji sudarė 15.2 procentus, Portugalijoje siekė irgi 15.2 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus balandį sparčiausiai bedarbystė sumažėjo Estijoje (per pirmą ketvirtį nuo 13.6 iki 10.8 procentų), Lietuvoje (nuo 16 iki 13.8 procentų), Latvijoje (per pirmą ketvirtį nuo 16.8 iki 15.2 procentų). Tuo tarpu sparčiausiai bedarbystės lygis šių metų balandį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo Graikijoje (vasario mėnesio duomenimis bedarbystė pakilo nuo 15.2 iki 21.7 procentų), Ispanijoje (nuo 20.7 iki 24.3 procentų) bei Kipre (nuo 7.1 iki 10.1 procento).