versija spausdinimui
(1)
Vokietijos vyriausybė sukūrė šešių punktų planą, kaip padidinti ekonomikos augimą Europos sąjungoje. Minėtame plane siūloma šalyse, kurios susidūrė su recesija, įkurti specialias ekonomines zonas, be to siūloma pagal Vokietijos pavyzdį įgyvendinti darbo rinkos reformą, šiandien savo internetiniame puslapyje skelbia Vokietijos leidinys Der Spiegel.
Pagal planą, specialiose ekonominėse zonose, kurios būtų sukurtos šalyse, kurios susiduria su ekonomikos nuosmukiu, siekiant pritraukti investuotojus, būtų taikomos mokesčių lengvatos ir švelnesnė priežiūra. Berlynas tai pat siūlo, kad šalys, kurios susiduria su krize, sukurtų specialius privatizavimo fondus, kurie užsiimtų valstybinių įmonių pardavimu.
Vokietijos vyriausybės nuomone, kovą su dideliu nedarbu palengvintų pagal vokišką modelį įvesta dvigubo profesinio mokymo sistema. Ši sistema apjungia profesijos mokymą švietimo įstaigoje bei mokymą darbo vietoje. Vokietija taip pat siūlo įgyvendinti darbo rinkos reformas, kurias įgyvendino savo šalyje, kaip pavyzdžiui susilpninti apsaugą nuo atleidimo iš darbo.
Šis naujasis Vokietijos vyriausybės planas - tai atsakas į Prancūzijos prezidento Francois Hollande ir Vokietijos opozicijos prašymus, kad būtų ne tik taupoma, t.y. ne tik sustiprintos biudžetinės drausmės taisyklės, tačiau ir įgyvendinamos iniciatyvos, kurios skatintų ekonomikos, investicijų bei užimtumo augimą.
Vokietijos vyriausybė vadovaujama Kanclerės Angela Merkel laikosi nuomonės, kad griežtesnės Europos sąjungos finansinės drausmės taisyklės yra pats tinkamiausias būdas įveikti skolų krizę euro zonoje. Tačiau ji tai pat pabrėžia, jog pasisako ir už ekonominės plėtros skatinimą, tačiau tik ne naujų skolų sąskaita. Vokietijos atstovų nuomone, struktūrinės reformos yra geresnis pasirinkimas, nei brangios ekonomikos skatinimo programos.
Pagal planą, specialiose ekonominėse zonose, kurios būtų sukurtos šalyse, kurios susiduria su ekonomikos nuosmukiu, siekiant pritraukti investuotojus, būtų taikomos mokesčių lengvatos ir švelnesnė priežiūra. Berlynas tai pat siūlo, kad šalys, kurios susiduria su krize, sukurtų specialius privatizavimo fondus, kurie užsiimtų valstybinių įmonių pardavimu.
Vokietijos vyriausybės nuomone, kovą su dideliu nedarbu palengvintų pagal vokišką modelį įvesta dvigubo profesinio mokymo sistema. Ši sistema apjungia profesijos mokymą švietimo įstaigoje bei mokymą darbo vietoje. Vokietija taip pat siūlo įgyvendinti darbo rinkos reformas, kurias įgyvendino savo šalyje, kaip pavyzdžiui susilpninti apsaugą nuo atleidimo iš darbo.
Šis naujasis Vokietijos vyriausybės planas - tai atsakas į Prancūzijos prezidento Francois Hollande ir Vokietijos opozicijos prašymus, kad būtų ne tik taupoma, t.y. ne tik sustiprintos biudžetinės drausmės taisyklės, tačiau ir įgyvendinamos iniciatyvos, kurios skatintų ekonomikos, investicijų bei užimtumo augimą.
Vokietijos vyriausybė vadovaujama Kanclerės Angela Merkel laikosi nuomonės, kad griežtesnės Europos sąjungos finansinės drausmės taisyklės yra pats tinkamiausias būdas įveikti skolų krizę euro zonoje. Tačiau ji tai pat pabrėžia, jog pasisako ir už ekonominės plėtros skatinimą, tačiau tik ne naujų skolų sąskaita. Vokietijos atstovų nuomone, struktūrinės reformos yra geresnis pasirinkimas, nei brangios ekonomikos skatinimo programos.