versija spausdinimui
(2)
Europos Centrinis bankas yra įsiskolinęs iki ausų, ir jis tampa panašus į vieną iš tų bankų, kuriam reikia pagalbos, tikina žinomas finansų ekspertas Satyajit Das. Jis teigia, jog LTRO būdu Europos bankams paskolinęs vieną trilijoną eurų už mažesnes nei rinkoje esančios palūkanos, Europos Centrinis bankas pasiekė tokį skolos lygį, kuriam esant 2007 metais Bear Stearns ir Lehman Brothers investiciniai bankai dar jautėsi komfortiškai.
„Jeigu Europos stabilumo mechanizmas būtų CDO, arba užtikrintos skolos įsipareigojimas, Europos Centrinis bankas būtų panašus į labai stipriai įsiskolinusį banką. Šiuo metu Europos Centrinio banko balansas sudaro apie tris trilijonus eurų, ir tai reiškia, jog vien nuo to laiko, kai šio banko vadovu praėjusių metų lapkritį tapo Mario Draghi, šio banko balanso vertė padidėjo apie trisdešimt procentų. Jis remiasi savo nuosavu kapitalu, kuris turėtų išaugti iki 10 mlrd. eurų, bei kitų euro zonos šalių Centrinių bankų kapitalais, kurių bendra vertė 80 mlrd. eurų. Tai reiškia, jog šio banko finansinis svertas sudaro maždaug 38 kartus“ - teigė jis.
Jis atkreipia dėmesį, kad dėka Europos Centrinio banko į bankinę sistemą įpompuotų lėšų, Europos bankai galėjo žaisti, kaip jis tai pavadino, „Sarkozy trade“. Pasiskolinami pinigai už vieną procentą, suteikiant kaip apsidraudimą turtą, kurio vertė mažesnė nei jo nominali vertė, po to nuperkamos silpnesnių euro zonos šalių valstybinės obligacijos, kurių pajamingumas labai aukštas, ir iš to uždirbama daug pelno. Minimas finansų ekspertas tvirtina, jog Europos Centrinio banko skolinami pinigai nepadeda spręsti fundamentalių Europos problemų.
„Probleminių šalių skolos nesumažėjo, tiesiog jos gavo trumpalaikį finansavimą palankesnėmis sąlygomis. Siekdama sumažinti skolas Europa remiasi taupymo programomis. Kaip parodė Graikijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos pavyzdžiai, masinis fiskalinės politikos sugriežtinimas, kuomet privatus sektorius taip pat mažinasi skolas, sukelia tik ekonomikos nuosmukį. Ir skolos ne tik nesumažėja, o dar labiau išauga“ - pareiškė Satyajit Das.
Jo nuomone, norint išeiti iš šios situacijos, reikėtų restruktūrizuoti kitų euro zonos šalių skolas.
„LTRO nepagerino nei sąnaudų, nei priėjimo prie kapitalo atskiroms šalims. Šalių obligacijų supirkimas finansuojamas LTRO operacijomis, dirbtinai sumažino palūkanas tokioms šalims kaip Ispanija ir Italija. Kol nebus pasiūlyti kiti LTRO etapai, palūkanos sugrįš iki rinkoje esančio lygio“ - reziumavo žinomas finansų ekspertas Satyajit Das, tuo pačiu pridėdamas, jog tik trečdalis LTRO operacijų metu pasiskolintų pinigų yra skiriami šalių obligacijų pirkimui.
„Jeigu Europos stabilumo mechanizmas būtų CDO, arba užtikrintos skolos įsipareigojimas, Europos Centrinis bankas būtų panašus į labai stipriai įsiskolinusį banką. Šiuo metu Europos Centrinio banko balansas sudaro apie tris trilijonus eurų, ir tai reiškia, jog vien nuo to laiko, kai šio banko vadovu praėjusių metų lapkritį tapo Mario Draghi, šio banko balanso vertė padidėjo apie trisdešimt procentų. Jis remiasi savo nuosavu kapitalu, kuris turėtų išaugti iki 10 mlrd. eurų, bei kitų euro zonos šalių Centrinių bankų kapitalais, kurių bendra vertė 80 mlrd. eurų. Tai reiškia, jog šio banko finansinis svertas sudaro maždaug 38 kartus“ - teigė jis.
Jis atkreipia dėmesį, kad dėka Europos Centrinio banko į bankinę sistemą įpompuotų lėšų, Europos bankai galėjo žaisti, kaip jis tai pavadino, „Sarkozy trade“. Pasiskolinami pinigai už vieną procentą, suteikiant kaip apsidraudimą turtą, kurio vertė mažesnė nei jo nominali vertė, po to nuperkamos silpnesnių euro zonos šalių valstybinės obligacijos, kurių pajamingumas labai aukštas, ir iš to uždirbama daug pelno. Minimas finansų ekspertas tvirtina, jog Europos Centrinio banko skolinami pinigai nepadeda spręsti fundamentalių Europos problemų.
„Probleminių šalių skolos nesumažėjo, tiesiog jos gavo trumpalaikį finansavimą palankesnėmis sąlygomis. Siekdama sumažinti skolas Europa remiasi taupymo programomis. Kaip parodė Graikijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos pavyzdžiai, masinis fiskalinės politikos sugriežtinimas, kuomet privatus sektorius taip pat mažinasi skolas, sukelia tik ekonomikos nuosmukį. Ir skolos ne tik nesumažėja, o dar labiau išauga“ - pareiškė Satyajit Das.
Jo nuomone, norint išeiti iš šios situacijos, reikėtų restruktūrizuoti kitų euro zonos šalių skolas.
„LTRO nepagerino nei sąnaudų, nei priėjimo prie kapitalo atskiroms šalims. Šalių obligacijų supirkimas finansuojamas LTRO operacijomis, dirbtinai sumažino palūkanas tokioms šalims kaip Ispanija ir Italija. Kol nebus pasiūlyti kiti LTRO etapai, palūkanos sugrįš iki rinkoje esančio lygio“ - reziumavo žinomas finansų ekspertas Satyajit Das, tuo pačiu pridėdamas, jog tik trečdalis LTRO operacijų metu pasiskolintų pinigų yra skiriami šalių obligacijų pirkimui.
