versija spausdinimui
(2)
Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų rugsėjį Lietuvoje veikiančiuose bankuose buvo laikoma rekordinė indėlių suma – 45,8 mlrd. litų. Po banko „Snoras“ griūties susvyravus pasitikėjimu bankais vis dažniau išgirstame klausimą: kur saugiai įdarbinti pinigus? Kalbindami ekspertus apsistojome prie dviejų investavimo laikotarpių: 6 mėnesių ir 3 metų.
Analizuodami galimybes atsižvelgėme, kad investuojame rizikuodami minimaliai, t. y. pasibaigus šiems laikotarpiams investuotojas turėtų atgauti bent pradinę sumą. Kalbinti ekspertai vieningai sutaria, jog, norint neprarasti lėšų, pinigus reikėtų investuoti ta valiuta, kuria gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos.
Nemato indėlio alternatyvų
Finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomojo partnerio Mariaus Čiuželio nuomone, 6 mėnesių portfeliui iki 100 000 litų nelabai ir yra alternatyvų, tik bankų ar kredito unijų indėliai. Baiminantis „Snoro“ banko likimo, ekspertas pataria indėlius dėti į skirtingus bankus, dalį į filialo statusą turinčius užsienio bankus, kurių indėlininkai yra drausti ne Lietuvoje, o Skandinavijos šalyse.
Kita vertus, finansų teorija portfeliui iki 6 mėnesių sufleruoja ir investavimo į pinigų rinkos fondus galimybę.
„Pinigų rinkos fondai nėra akivaizdžiai pelningesni už bankų indėlius. Tačiau šie fondai suteikia daugiau galimybių naudotis savo pinigais – juos bet kada galima parduoti, o nutraukiant įprastą terminuotąjį banko indelį sukauptos palūkanos prarandamos“, – žurnalui „Investuok“ teigia FMĮ „Orion Securities“ Investicijų valdymo departamento vadovas Donatas Frejus.
Tiesa, Lietuvoje beliko vienas oficialiai registruotas banko DNB pinigų rinkos fondas, kuriam netaikomi komisiniai mokesčiai perkant ar parduodant. Investuojant į šį ar kitus užsienyje registruotus fondus, nors jų galimas uždarbis ir mažas, reikia nepamiršti, jog, neišlaikius investicijų ilgiau nei metus, fiziniams asmenims teks mokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį nuo gauto pelno, o indėlių palūkanos kol kas neapmokestinamos.
Viena dalis į obligacijas
Kalbinti investicinių portfelių valdytojai sutaria, kad lėšas įdarbinant trejiems metams pasirinkimas didesnis. Vieną portfelio dalį galima investuoti į vyriausybių obligacijas ar sudaryti terminuotųjų indėlių sutartis su keliais bankais. Kitą, mažesnę, portfelio dalį galima investuoti rizikingiau, jei nenorima apsistoti ties bendru galimu 2–5 % metiniu portfelio uždarbiu.
D. Frejaus nuomone, verta atkreipti dėmesį į mažai prasiskolinusių šalių obligacijas, kurių šios išleidžia nedaug. Eksperto nuomone, viena iš tokių šalių yra ir Lietuva.
Kaip pakankamai saugias, bet galinčias konkuruoti ir su banko indėlių palūkanomis, M. Čiuželis taip pat išskiria Lietuvos ir Latvijos vyriausybių obligacijas.
„Šios dvi šalys parodė, kad bent jau skolinasi atsakingai. Nors Latvija laikoma rizikingesne šalimi, tarptautinėse rinkose išplatintos ir Lietuvos, ir Latvijos obligacijos vertinamos beveik vienodai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į Vidurio Europos šalių - Vengrijos, o ypač Rumunijos - vyriausybių vertybinius popierius. Pastaroji šalis puikiai bendradarbiauja su visomis kredituojančiomis institucijomis - Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Europos Komisija. Verta atkreipti dėmesį, jog šios šalies vyriausybės vertybiniai popieriai veikiami daugiau regioninės įtakos nei valstybės ekonominės padėties. Iš kitos pusės, norint ramiau miegoti, reiktų rinktis senųjų Europos valstybių - Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos - skolos vertybinius popierius. Tačiau iš šių obligacijų nereikia tikėtis didesnio galimo uždarbio nei bankų indėlių palūkanos. Investicijos į šias obligacijas suteikia daugiau galimybių išskaidyti rizika nei uždirbti", -teigia M. Čiuželis.
Į susietas obligacijas
Banko „Swedbank" investicijų valdytojas Tomas Bakutis atkreipia dėmesį, kad pasirinkus obligacijas su metinėmis palūkanomis kils reinvestavimo rizika. „Jei investuotojas reinvestuos gautas palūkanas į tas pačias obligacijas, nuo rinkoje tuo metu esančių palūkanų priklausys ir perkamų obligacijų kaina, ir jų būsimas pelnas", - teigia T Bakutis.
D. Frejaus nuomone, investuojant pinigus trejiems metams vieną dalį galima dėti ir į obligacijas, susietas su akcijų indeksais. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja obligacijos, susietos su akcijų ar žaliavų indeksu. Šiam indeksui nenukritus žemiau tam tikros ribos investuotojai atgauna investuotą sumą ir tam tikro dydžio palūkanas.
Šių obligacijų populiarumą pastaruoju metu menkina padidėjęs nepasitikėjimas bankais. Mat bankui tapus nemokiam investuotos lėšos nėra draudžiamos indėlių draudimo fonde, o pačios obligacijos, susietos su akcijų ar kitų aktyvų indeksais, iš esmės yra investuotojo paskola bankui.
Nepamiršti didžiųjų įmonių
Anot D. Frejaus, nepasitikėjimas bankais pastebimas ne tik Lietuvoje po banko „Snoras" bankroto lapkritį, bet ir kitose šalyse. Nerimą kelia euro zonos bankų investicijos į sunkumų patiriančių vyriausybių obligacijas.
M. Čiuželio nuomone, formuojant portfelį neverta pamiršti ir galimo didelio uždarbio įmonių obligacijų, kurios pastaruoju metu yra nuvertintos. Jo nuomone, viena dalis portfelio galėtų būti skirta galimo didelio uždarbio stambių, sunkumų nepatiriančių įmonių obligacijoms.
Norint kiek saugiau investuoti ir neturint galimybės skirti daug laiko investicijų priežiūrai reikėtų pasikliauti tokių obligacijų investiciniu fondu. Tokio tipo oficialiai registruotų fondų Lietuvoje yra keletas. Investuojant didesne sumą galima rinktis ir užsienyje platinamus fondus.
Dalis lėšų į akcijas ar jų fondus
„Swedbank“ investicijų valdytojo T. Bakučio nuomone, nors didžiausias investuotojo tikslas yra neprarasti pinigų, galimas ir kiek įmantresnis investicijų portfelio formavimo būdas – didumą investuoti į saugias fiksuotas palūkanas teikiančias priemones, t. y. banko indėlius ir obligacijas, o portfelio dalį, kuri lygi gautinoms palūkanoms po trejų metų, investuoti rizikingiau: į akcijas, žaliavas ar jų fondus. Taip net išsipildžius pačiam pesimistiškiausiam scenarijui investuotojas neprarastų lėšų, o esant palankiai situacijai rinkose uždirbtų.
„Remiantis daugumos analitikų prognozėmis, ateinantys treji metai bus labiau ekonomikos augimo nei nuosmukio laikas. Didžiausia tikimybė, kad ekonomikos nuosmukis ištiks Europos Sąjungą. Tačiau net ir jos ekonomikos augimas, tikėtina, sustos tik keliems ketvirčiams. Labai tikėtina, kad per artimiausius trejus metus ekonomika pagyvės, todėl neinvestuoti bent dalies lėšų į rizikingesnes turto klases neišmintinga", - pataria M. Čiuželis.
Kalbėdamas apie dabartinį laikotarpį, metų pirmuosius mėnesius, M. Čiuželis teigia, kad nereiktų skubėti investuoti į akcijas, nes nuo metų pradžios jos gerokai pabrango. Vertėtų palaukti bent nedidelio kainų kritimo.
Ilgalaikių investicijų nebelieka
Kiek rizikingiau portfelį formuojančio M. Čiuželio nuomone, padėtis dabartinėse rinkose keičiasi. „Pastaruoju metu pastebima, kad net labai ilgam investuojantys pensijų fondai investicijas portfeliuose perskirsto vis dažniau. Todėl ir valdant savo portfelį nereikėtų vengti dažniau priimti vienokius ar kitokius sprendimus“, – teigia M. Čiuželis.
„Pastaruoju metu pastebima, kad net laba ilgam investuojantys pensijų fondai investicijas portfeliuose perskirsto vis dažniau. Todėl ir valdant savo portfelį nereikėtų vengt dažniau priimti vienokius ar kitokius sprendimus", - teigia M. Čiuželis.
Dažną sprendimų priėmimo būtinybę lemia ir politikų sprendimai, kurie vis labiau veikia kapitalo rinkų pokyčius. Eksperto nuomone, rizikingesne portfelio dalį, kuri priklausomai nuo investuotojo norų rizikuoti gali sudaryti 10-30 %, galima nukreipti į dividendus mokančias įmones. Jos pastaruoju metu yra sukaupusios nemažai lėšų, analizuojant finansinius rodiklius, matyti, kad šiuo metu jų padėtis gera.
Kitas, eksperto nuomone, paprastesnis sprendimas – investuoti rizikingesnę portfelio dalį į įmonių, mokančių dividendus, akcijų fondą.
„Investavus į tokias įmones nevertėtų laukti trejus metus - sulaukus iš anksto nusibrėžtos investicijų prieaugio ribos investicijas reikėtų parduoti. Reikia elgtis kaip ir su kitomis investicijomis: sulaukus momento, kai jos peržengia iš anksto nusistatyto prieaugio arba nuostolio riba, jas vertėtų parduoti, o ne banguoti su rinka", - dėsto savo požiūrį M. Čiuželis.
Anot jo, portfelio dalis, investuojama į galbūt daugiau uždirbsiančius, o kartu ir rizikingesnius aktyvus, priklauso ir nuo to, ar aktyviai investuotojas valdys rizikingąsias investicijas. Jei investuotojas yra nusiteikęs skirti daug laiko, ta dalis gali būti didesnė, o jei norima investuoti ir dažnai negrįžti prie priimtų sprendimų - mažesnė.
Ar tikrai tik 3 metams?
Planuojant ilgalaikes, 10-20 metų, investicijas nereikia įsitverti trumpesniems laikotarpiams tinkamų investicinių sprendimų. D. Frejaus nuomone, neretai žmonės daro klaidą planuodami investicijas - teigia, kad pinigai kaupiami mąstant apie 15-20 metų perspektyvą, o iš tikrųjų investuojant planuojama, jog jie bus reikalingi jau po 3-5 metų.
„Dažnai blaškomasi ieškant, kaip ir kur uždirbti per artimiausią pusmetį ar metus, nors tam skirti pinigai bus reikalingi tik po 10-20 metų", - teigia D. Frejus.
Jis mano, kad įdarbinant pinigus reiktų gerai pagalvoti, ar išties jų reikės jau po trejų metų. Jei būtų klausiama, kur dėti pinigus dešimčiai metų, investicijų valdytojo nuomone, efektyviausia pinigus būtų įdarbinti į akcijas ar žaliavas.
„Per ilgą laiką galutiniam investicijų rezultatui pavojų kelia ne trumpalaikiai svyravimai, o infliacijos dydis. Per trumpą laiką akcijų grąžos svyravimai gali būti labai ryškūs, jiems neprilygs galimi infliacijos pokyčiai, todėl trejų metų investicijų portfelį patartina sieti ne su investicijomis į akcijas ar žaliavas, o su fiksuotas pajamas teikiančiais produktais-obligacijomis,bankų indėliais",-pataria atsargiau investicijų portfelį dėliojantis D. Frejus.
Vytautas Mikalajūnas, žurnalas „Investuok“
Analizuodami galimybes atsižvelgėme, kad investuojame rizikuodami minimaliai, t. y. pasibaigus šiems laikotarpiams investuotojas turėtų atgauti bent pradinę sumą. Kalbinti ekspertai vieningai sutaria, jog, norint neprarasti lėšų, pinigus reikėtų investuoti ta valiuta, kuria gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos.
Nemato indėlio alternatyvų
Finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomojo partnerio Mariaus Čiuželio nuomone, 6 mėnesių portfeliui iki 100 000 litų nelabai ir yra alternatyvų, tik bankų ar kredito unijų indėliai. Baiminantis „Snoro“ banko likimo, ekspertas pataria indėlius dėti į skirtingus bankus, dalį į filialo statusą turinčius užsienio bankus, kurių indėlininkai yra drausti ne Lietuvoje, o Skandinavijos šalyse.
Kita vertus, finansų teorija portfeliui iki 6 mėnesių sufleruoja ir investavimo į pinigų rinkos fondus galimybę.
„Pinigų rinkos fondai nėra akivaizdžiai pelningesni už bankų indėlius. Tačiau šie fondai suteikia daugiau galimybių naudotis savo pinigais – juos bet kada galima parduoti, o nutraukiant įprastą terminuotąjį banko indelį sukauptos palūkanos prarandamos“, – žurnalui „Investuok“ teigia FMĮ „Orion Securities“ Investicijų valdymo departamento vadovas Donatas Frejus.
Tiesa, Lietuvoje beliko vienas oficialiai registruotas banko DNB pinigų rinkos fondas, kuriam netaikomi komisiniai mokesčiai perkant ar parduodant. Investuojant į šį ar kitus užsienyje registruotus fondus, nors jų galimas uždarbis ir mažas, reikia nepamiršti, jog, neišlaikius investicijų ilgiau nei metus, fiziniams asmenims teks mokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį nuo gauto pelno, o indėlių palūkanos kol kas neapmokestinamos.
Viena dalis į obligacijas
Kalbinti investicinių portfelių valdytojai sutaria, kad lėšas įdarbinant trejiems metams pasirinkimas didesnis. Vieną portfelio dalį galima investuoti į vyriausybių obligacijas ar sudaryti terminuotųjų indėlių sutartis su keliais bankais. Kitą, mažesnę, portfelio dalį galima investuoti rizikingiau, jei nenorima apsistoti ties bendru galimu 2–5 % metiniu portfelio uždarbiu.
D. Frejaus nuomone, verta atkreipti dėmesį į mažai prasiskolinusių šalių obligacijas, kurių šios išleidžia nedaug. Eksperto nuomone, viena iš tokių šalių yra ir Lietuva.
Kaip pakankamai saugias, bet galinčias konkuruoti ir su banko indėlių palūkanomis, M. Čiuželis taip pat išskiria Lietuvos ir Latvijos vyriausybių obligacijas.
„Šios dvi šalys parodė, kad bent jau skolinasi atsakingai. Nors Latvija laikoma rizikingesne šalimi, tarptautinėse rinkose išplatintos ir Lietuvos, ir Latvijos obligacijos vertinamos beveik vienodai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į Vidurio Europos šalių - Vengrijos, o ypač Rumunijos - vyriausybių vertybinius popierius. Pastaroji šalis puikiai bendradarbiauja su visomis kredituojančiomis institucijomis - Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Europos Komisija. Verta atkreipti dėmesį, jog šios šalies vyriausybės vertybiniai popieriai veikiami daugiau regioninės įtakos nei valstybės ekonominės padėties. Iš kitos pusės, norint ramiau miegoti, reiktų rinktis senųjų Europos valstybių - Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos - skolos vertybinius popierius. Tačiau iš šių obligacijų nereikia tikėtis didesnio galimo uždarbio nei bankų indėlių palūkanos. Investicijos į šias obligacijas suteikia daugiau galimybių išskaidyti rizika nei uždirbti", -teigia M. Čiuželis.
Į susietas obligacijas
Banko „Swedbank" investicijų valdytojas Tomas Bakutis atkreipia dėmesį, kad pasirinkus obligacijas su metinėmis palūkanomis kils reinvestavimo rizika. „Jei investuotojas reinvestuos gautas palūkanas į tas pačias obligacijas, nuo rinkoje tuo metu esančių palūkanų priklausys ir perkamų obligacijų kaina, ir jų būsimas pelnas", - teigia T Bakutis.
D. Frejaus nuomone, investuojant pinigus trejiems metams vieną dalį galima dėti ir į obligacijas, susietas su akcijų indeksais. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja obligacijos, susietos su akcijų ar žaliavų indeksu. Šiam indeksui nenukritus žemiau tam tikros ribos investuotojai atgauna investuotą sumą ir tam tikro dydžio palūkanas.
Šių obligacijų populiarumą pastaruoju metu menkina padidėjęs nepasitikėjimas bankais. Mat bankui tapus nemokiam investuotos lėšos nėra draudžiamos indėlių draudimo fonde, o pačios obligacijos, susietos su akcijų ar kitų aktyvų indeksais, iš esmės yra investuotojo paskola bankui.
Nepamiršti didžiųjų įmonių
Anot D. Frejaus, nepasitikėjimas bankais pastebimas ne tik Lietuvoje po banko „Snoras" bankroto lapkritį, bet ir kitose šalyse. Nerimą kelia euro zonos bankų investicijos į sunkumų patiriančių vyriausybių obligacijas.
M. Čiuželio nuomone, formuojant portfelį neverta pamiršti ir galimo didelio uždarbio įmonių obligacijų, kurios pastaruoju metu yra nuvertintos. Jo nuomone, viena dalis portfelio galėtų būti skirta galimo didelio uždarbio stambių, sunkumų nepatiriančių įmonių obligacijoms.
Norint kiek saugiau investuoti ir neturint galimybės skirti daug laiko investicijų priežiūrai reikėtų pasikliauti tokių obligacijų investiciniu fondu. Tokio tipo oficialiai registruotų fondų Lietuvoje yra keletas. Investuojant didesne sumą galima rinktis ir užsienyje platinamus fondus.
Dalis lėšų į akcijas ar jų fondus
„Swedbank“ investicijų valdytojo T. Bakučio nuomone, nors didžiausias investuotojo tikslas yra neprarasti pinigų, galimas ir kiek įmantresnis investicijų portfelio formavimo būdas – didumą investuoti į saugias fiksuotas palūkanas teikiančias priemones, t. y. banko indėlius ir obligacijas, o portfelio dalį, kuri lygi gautinoms palūkanoms po trejų metų, investuoti rizikingiau: į akcijas, žaliavas ar jų fondus. Taip net išsipildžius pačiam pesimistiškiausiam scenarijui investuotojas neprarastų lėšų, o esant palankiai situacijai rinkose uždirbtų.
„Remiantis daugumos analitikų prognozėmis, ateinantys treji metai bus labiau ekonomikos augimo nei nuosmukio laikas. Didžiausia tikimybė, kad ekonomikos nuosmukis ištiks Europos Sąjungą. Tačiau net ir jos ekonomikos augimas, tikėtina, sustos tik keliems ketvirčiams. Labai tikėtina, kad per artimiausius trejus metus ekonomika pagyvės, todėl neinvestuoti bent dalies lėšų į rizikingesnes turto klases neišmintinga", - pataria M. Čiuželis.
Kalbėdamas apie dabartinį laikotarpį, metų pirmuosius mėnesius, M. Čiuželis teigia, kad nereiktų skubėti investuoti į akcijas, nes nuo metų pradžios jos gerokai pabrango. Vertėtų palaukti bent nedidelio kainų kritimo.
Ilgalaikių investicijų nebelieka
Kiek rizikingiau portfelį formuojančio M. Čiuželio nuomone, padėtis dabartinėse rinkose keičiasi. „Pastaruoju metu pastebima, kad net labai ilgam investuojantys pensijų fondai investicijas portfeliuose perskirsto vis dažniau. Todėl ir valdant savo portfelį nereikėtų vengti dažniau priimti vienokius ar kitokius sprendimus“, – teigia M. Čiuželis.
„Pastaruoju metu pastebima, kad net laba ilgam investuojantys pensijų fondai investicijas portfeliuose perskirsto vis dažniau. Todėl ir valdant savo portfelį nereikėtų vengt dažniau priimti vienokius ar kitokius sprendimus", - teigia M. Čiuželis.
Dažną sprendimų priėmimo būtinybę lemia ir politikų sprendimai, kurie vis labiau veikia kapitalo rinkų pokyčius. Eksperto nuomone, rizikingesne portfelio dalį, kuri priklausomai nuo investuotojo norų rizikuoti gali sudaryti 10-30 %, galima nukreipti į dividendus mokančias įmones. Jos pastaruoju metu yra sukaupusios nemažai lėšų, analizuojant finansinius rodiklius, matyti, kad šiuo metu jų padėtis gera.
Kitas, eksperto nuomone, paprastesnis sprendimas – investuoti rizikingesnę portfelio dalį į įmonių, mokančių dividendus, akcijų fondą.
„Investavus į tokias įmones nevertėtų laukti trejus metus - sulaukus iš anksto nusibrėžtos investicijų prieaugio ribos investicijas reikėtų parduoti. Reikia elgtis kaip ir su kitomis investicijomis: sulaukus momento, kai jos peržengia iš anksto nusistatyto prieaugio arba nuostolio riba, jas vertėtų parduoti, o ne banguoti su rinka", - dėsto savo požiūrį M. Čiuželis.
Anot jo, portfelio dalis, investuojama į galbūt daugiau uždirbsiančius, o kartu ir rizikingesnius aktyvus, priklauso ir nuo to, ar aktyviai investuotojas valdys rizikingąsias investicijas. Jei investuotojas yra nusiteikęs skirti daug laiko, ta dalis gali būti didesnė, o jei norima investuoti ir dažnai negrįžti prie priimtų sprendimų - mažesnė.
Ar tikrai tik 3 metams?
Planuojant ilgalaikes, 10-20 metų, investicijas nereikia įsitverti trumpesniems laikotarpiams tinkamų investicinių sprendimų. D. Frejaus nuomone, neretai žmonės daro klaidą planuodami investicijas - teigia, kad pinigai kaupiami mąstant apie 15-20 metų perspektyvą, o iš tikrųjų investuojant planuojama, jog jie bus reikalingi jau po 3-5 metų.
„Dažnai blaškomasi ieškant, kaip ir kur uždirbti per artimiausią pusmetį ar metus, nors tam skirti pinigai bus reikalingi tik po 10-20 metų", - teigia D. Frejus.
Jis mano, kad įdarbinant pinigus reiktų gerai pagalvoti, ar išties jų reikės jau po trejų metų. Jei būtų klausiama, kur dėti pinigus dešimčiai metų, investicijų valdytojo nuomone, efektyviausia pinigus būtų įdarbinti į akcijas ar žaliavas.
„Per ilgą laiką galutiniam investicijų rezultatui pavojų kelia ne trumpalaikiai svyravimai, o infliacijos dydis. Per trumpą laiką akcijų grąžos svyravimai gali būti labai ryškūs, jiems neprilygs galimi infliacijos pokyčiai, todėl trejų metų investicijų portfelį patartina sieti ne su investicijomis į akcijas ar žaliavas, o su fiksuotas pajamas teikiančiais produktais-obligacijomis,bankų indėliais",-pataria atsargiau investicijų portfelį dėliojantis D. Frejus.
Vytautas Mikalajūnas, žurnalas „Investuok“