versija spausdinimui
(2)
Euro grupės vadovas bei Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Juncker pareiškė, kad vakar Vokietijos ir Prancūzijos atstovų pateiktas pasiūlymas, jog Graikija turėtų specialią sąskaitą, į kurią pervestų lėšas reikalingas jos skolų grąžinimui, nėra blogas pasiūlymas. Jis pabrėžė, kad Graikijai bus teikiama tolesnė finansinė pagalba tik tuomet, jei ji įgyvendins reformas.
„Jeigu siekiama užsitikrinti garantiją, jog mūsų draugai graikai grąžins skolas, tai to darymas sukuriant specialią sąskaitą, nėra blogas pasiūlymas“ - teigė jis.
Tačiau tuo pačiu Jean-Claude Juncker pabrėžė, kad pasiūlymas, kurį vakar pateikė Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, turi būti iki galo išbaigtas bei paruoštas, nes kaip jis paminėjo, esmė yra detalėse.
Be to, euro grupės vadovas dar kartą pakartojo, kad Graikija gaus tolesnę paramą tik tada, kai ims įgyvendinti papildomas konsolidavimo priemones. Be reformų, jo nuomone, Graikija nepajėgs kovą išpirkti savo obligacijų.
„Tai nėra grasinimas, o tiesiog situacijos apibūdinimas“ - pridėjo Jean-Claude Juncker.
Pirmadienį Vokietijos ir Prancūzijos atstovai pareikalavo, jog būtų sukurta speciali sąskaita, į kurią būtų pervedamos Graikijos gaunamos pajamos. Ateityje ši sąskaita ir joje sukauptos lėšos būtų skirtos Graikijos skolų grąžinimui. Sąskaitoje sukauptos lėšos, prie kurių priėjimo neturėtų Graikija, būtų kaip garantija turintiems Graikijos valstybines obligacijas, jog jiems bus reguliariai mokamos palūkanos už jų turimas obligacijas.
Reaguodama į vakar Vokietijos Kanclerės Angela Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pateiktą pasiūlymą, šiandien Graikijos žiniasklaida rašo, jog tokiu būdu bandoma „prismaugti“ šalį. Tuo tarpu kai kuriuose leidiniuose rašoma, jog euro zonos šalys nori priversti Graikiją, jog ši pati pasitrauktų iš euro zonos, nes nėra sukurta mechanizmo, kaip galima būtų iš euro zonos pašalinti šalį.
Jau praėjusią savaitę graikams pasipiktinimą sukėlė Vokietijos pasiūlymas, jog specialiai Graikijai būtų paskirtas biudžeto komisaras, kuris turėtų teisę vetuoti šalies vyriausybės sprendimus susijusius su išlaidomis. Daugelis euro zonos šalių atstovų šį Vokietijos pasiūlymą sukritikavo ir įvertino jį kaip kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Priminsime, kad Graikijos valdžia vis dar nepasiekė susitarimo su privačiais investuotojais, dėl savanoriško jų turimų Graikijos valstybinių obligacijų dalies vertės nurašymo, jas pakeičiant naujomis obligacijomis. Be to, vis dar neaišku, ar Graikija bus suteiktas antrasis pagalbos paketas, t.y. dar viena papildoma paskola.
Tuo tarpu pati Graikija šiandien sėkmingai išplatino savo trumpalaikius skolos vertybinius popierius, bei pritraukė 812,5 mln. eurų vertės lėšas. Šešių mėnesių trukmės skolos vertybiniai popieriai buvo išplatinti už juos mokant 4,86 procentų vidutines palūkanas, kai ankstesnio platinimo metu, kuris vyko sausio dešimtą dieną, už to pačio laikotarpio šios šalies skolos vertybinius popierius buvo mokėtos 4,9 procentų vertės vidutinės palūkanos. Šįkart paklausa pasiūlą viršijo 2,72 kartus, kai prieš tai - 2,8 kartus.
„Jeigu siekiama užsitikrinti garantiją, jog mūsų draugai graikai grąžins skolas, tai to darymas sukuriant specialią sąskaitą, nėra blogas pasiūlymas“ - teigė jis.
Tačiau tuo pačiu Jean-Claude Juncker pabrėžė, kad pasiūlymas, kurį vakar pateikė Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, turi būti iki galo išbaigtas bei paruoštas, nes kaip jis paminėjo, esmė yra detalėse.
Be to, euro grupės vadovas dar kartą pakartojo, kad Graikija gaus tolesnę paramą tik tada, kai ims įgyvendinti papildomas konsolidavimo priemones. Be reformų, jo nuomone, Graikija nepajėgs kovą išpirkti savo obligacijų.
„Tai nėra grasinimas, o tiesiog situacijos apibūdinimas“ - pridėjo Jean-Claude Juncker.
Pirmadienį Vokietijos ir Prancūzijos atstovai pareikalavo, jog būtų sukurta speciali sąskaita, į kurią būtų pervedamos Graikijos gaunamos pajamos. Ateityje ši sąskaita ir joje sukauptos lėšos būtų skirtos Graikijos skolų grąžinimui. Sąskaitoje sukauptos lėšos, prie kurių priėjimo neturėtų Graikija, būtų kaip garantija turintiems Graikijos valstybines obligacijas, jog jiems bus reguliariai mokamos palūkanos už jų turimas obligacijas.
Reaguodama į vakar Vokietijos Kanclerės Angela Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pateiktą pasiūlymą, šiandien Graikijos žiniasklaida rašo, jog tokiu būdu bandoma „prismaugti“ šalį. Tuo tarpu kai kuriuose leidiniuose rašoma, jog euro zonos šalys nori priversti Graikiją, jog ši pati pasitrauktų iš euro zonos, nes nėra sukurta mechanizmo, kaip galima būtų iš euro zonos pašalinti šalį.
Jau praėjusią savaitę graikams pasipiktinimą sukėlė Vokietijos pasiūlymas, jog specialiai Graikijai būtų paskirtas biudžeto komisaras, kuris turėtų teisę vetuoti šalies vyriausybės sprendimus susijusius su išlaidomis. Daugelis euro zonos šalių atstovų šį Vokietijos pasiūlymą sukritikavo ir įvertino jį kaip kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Priminsime, kad Graikijos valdžia vis dar nepasiekė susitarimo su privačiais investuotojais, dėl savanoriško jų turimų Graikijos valstybinių obligacijų dalies vertės nurašymo, jas pakeičiant naujomis obligacijomis. Be to, vis dar neaišku, ar Graikija bus suteiktas antrasis pagalbos paketas, t.y. dar viena papildoma paskola.
Tuo tarpu pati Graikija šiandien sėkmingai išplatino savo trumpalaikius skolos vertybinius popierius, bei pritraukė 812,5 mln. eurų vertės lėšas. Šešių mėnesių trukmės skolos vertybiniai popieriai buvo išplatinti už juos mokant 4,86 procentų vidutines palūkanas, kai ankstesnio platinimo metu, kuris vyko sausio dešimtą dieną, už to pačio laikotarpio šios šalies skolos vertybinius popierius buvo mokėtos 4,9 procentų vertės vidutinės palūkanos. Šįkart paklausa pasiūlą viršijo 2,72 kartus, kai prieš tai - 2,8 kartus.
