versija spausdinimui
(3)
„Jei nebus susitarta dėl 130 mlrd. eurų vertės pagalbos skyrimo Graikijai, ji gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos“ - pareiškė Graikijos vyriausybės atstovas Pantelis Kapsis.
„Susitarimas dėl pagalbos turi būti pasiektas, nes kitaip atsidursime už euro zonos ribų“ - šalies žiniasklaidai teigė jis.
Priminsime, kad trijulės ekspertai iš Europos Centrinio banko, Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo į Graikiją atvyks sausio viduryje. Atėnuose su Graikijos valdžios atstovais bus kalbama apie naują pagalbos planą, dėl kurio pagrindinių detalių Europos lyderiai susitarė per spalį įvykusį Europos sąjungos viršūnių susitikimą.
Tam, kad diskusijos dėl naujos paramos, t.y. paskolos skyrimo Graikijai vyktų sklandžiai, šalies valdžia turi pradėti įgyvendinti naujas sudėtingas, nepopuliarias bei skausmingas reformas, t.y. pensijų sistemos, darbo rinkos bei kitas reformas.
Priminsime, kad tai jau antroji finansinė parama, arba kitaip sakant lengvatinė paskola, kuri gali būti skirta šiuo metu tragediją išgyvenančiai Graikijai, kuri ilgą laiką gyveno ne pagal pajamas ir vykdė neatsakinga fiskalinę politiką.
Graikija šiuo metu tiesiog negali palankiomis sąlygomis rinkoje pasiskolinti jai būtinų lėšų, todėl ji buvo priversta prašyti finansinės paramos iš Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo. Šios šalies viešoji skola, ją lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, yra pati didžiausia tarp euro zonos šalių.
„Susitarimas dėl pagalbos turi būti pasiektas, nes kitaip atsidursime už euro zonos ribų“ - šalies žiniasklaidai teigė jis.
Priminsime, kad trijulės ekspertai iš Europos Centrinio banko, Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo į Graikiją atvyks sausio viduryje. Atėnuose su Graikijos valdžios atstovais bus kalbama apie naują pagalbos planą, dėl kurio pagrindinių detalių Europos lyderiai susitarė per spalį įvykusį Europos sąjungos viršūnių susitikimą.
Tam, kad diskusijos dėl naujos paramos, t.y. paskolos skyrimo Graikijai vyktų sklandžiai, šalies valdžia turi pradėti įgyvendinti naujas sudėtingas, nepopuliarias bei skausmingas reformas, t.y. pensijų sistemos, darbo rinkos bei kitas reformas.
Priminsime, kad tai jau antroji finansinė parama, arba kitaip sakant lengvatinė paskola, kuri gali būti skirta šiuo metu tragediją išgyvenančiai Graikijai, kuri ilgą laiką gyveno ne pagal pajamas ir vykdė neatsakinga fiskalinę politiką.
Graikija šiuo metu tiesiog negali palankiomis sąlygomis rinkoje pasiskolinti jai būtinų lėšų, todėl ji buvo priversta prašyti finansinės paramos iš Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo. Šios šalies viešoji skola, ją lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, yra pati didžiausia tarp euro zonos šalių.
Maunamės šortus.
