versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį JAV akcijų indeksai nerado bendros krypties. S&P ir Dow Jones Industrial Average indeksai padidėjo 0,19 ir 0,03 proc., o Nasdaq Composite sumažėjo 0,99 proc.
Trečiadienį labiausiai pigo informacinių technologijų bendrovių akcijos. Pavyzdžiui, „Oracle Corporation“ akcijos pigo 11,66 proc., kai įmonė paskelbė ketvirčio finansinius rezultatus, kurie pirmą kartą nuo 2008 metų buvo prastesni nei prognozuota. Tiesa, „Yahoo! Inc.” akcijos brango 5,82 proc., kai įmonė paskelbė apie planus susimažinti turimą akcijų paketą „Alibaba Group Holding Ltd.“ nuo 40 iki 15 proc. Už šį sandorį „Yahoo! Inc.” gautų nuo 17 iki 18 mlrd. JAV dolerių.
Lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, JAV egzistuojančių būstų pardavimai išaugo 4 proc. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu prieš metus pardavimų augimas yra dar didesnis ir siekia 12,2 proc. Tiesa, Nacionalinė nekilnojamo turto asociacija peržiūrėjo spalio mėnesio egzistuojančių būstų pardavimus ir jų skaičių sumažino nuo 4,97 iki 4,25 mln., t.y. beveik 15 proc. Taip pat buvo peržiūrėti ir 2010 metų pardavimai, kurie taip pat sumažinti 15 proc. Lapkritį egzistuojančių būstų pardavimai siekė 4,42 mln., t.y. net apie 14 proc. mažiau nei 2007 metais. Analitikų prognozės buvo kur kas optimistiškesnės lapkričiui ir siekė vidutiniškai 5,08 mln. egzistuojančių būstų pardavimų.
Taip pat prastas naujienas paskelbė ir JAV Hipotekos paskolų asociacija. Užtikrintų būsto įkeitimu paskolų indeksas praėjusią savaitę sumažėjo 2,6 proc., o JAV gyventojų skaičius, kuris kreipėsi dėl šių paskolų išdavimo, sumažėjo 4,9 proc. JAV Hipotekos paskolų asociacija pažymėjo, kad šiuo metu palūkanų normos, esančios rekordinėse žemumose, nėra pakankama vienintelė priemonė paskatinti egzistuojančių būstų pardavimus. Visgi nudžiugino JAV įmonės, kurių investicijos lapkričio mėnesį į įrangą išaugo 38 proc., o per 2011 metų 11 mėnesių šios investicijos išaugo 26 proc. Įrangos lizingo ir finansavimo asociacija (ELFA) pranešė, kad JAV įmonės praėjusį mėnesį investavo 6,2 mlrd. JAV dolerių, o per 11 mėnesių – 63,2 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Daugumos Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės vakar krito. Tą labiausiai lėmė nerimas, kad nors Europos centrinis bankas stengiasi didinti bankų likvidumą, pastarieji vis vien nebus linkę investuotojų į euro zonos valstybių obligacijas bei didinti skolinimo apimtis. Vakar Europos centrinis bankas organizavo trejų metų trukmės paskolų aukcioną, kuris sulaukė milžiniško dėmesio, nes bankai pasiskolino net 489 mlrd. eurus lėšų. Visgi dauguma bankų atstovų teigia, kad artimiausiu metu šios lėšos bus laikomos vienos nakties indėlių pavidalu Europos centriniame banke, nes didėjantis bankų reguliavimas neleidžia bankams prisiimti didesnės rizikos investuojant į problemines euro zonos šalių obligacijas.
Vakar Europos teisingumo teismas patvirtino įstatymą, kuriuo Europos Sąjungoje nuo 2013 m. balandžio mėn. 30 d. įvedamas anglies dvideginio emisijos mokestis, kurį privalės mokėti visi kylantys bei nusileidžiantys Europos Sąjungoje lėktuvai. Tokiam įstatymui prieštaravo tokios valstybės kaip JAV ar Rusija. Beveik neabejojama, kad šis mokestis bus tiesiogiai perkeltas ant vartotojų pečių.
Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) III ketv. krito 0,2 proc. Dar III ketv. šalies BVP augo 0,3 proc. Baiminamasi, kad dar labiau griežtinama biudžeto politika veikiausiai prives ekonomiką prie recesijos jau IV ketv. ir tai būtų penkta recesija šalyje nuo 2011 m. Beje, tikimasi, kad šiandien Italijos senatas priims sprendimą patvirtinti premjero M.Monti siūlomą 30 mlrd. eurų
Azija
Azijos akcijų biržų indeksai sumažėjo. Vieni iš labiausiai smukusių indeksų buvo Japonijos ir Australijos. Labiausiai investuotojų pesimizmą paskatino didžiulio masto Europos centrinio banko paskolų injekcija didžiausiems Europos bankams. Japonijos centrinis bankas paskelbė, jog ketina 30 trilijonų padidinti užsienio valiutų intervencijoms skirtą fondą. Po šio padidino fondo biudžetas sieks daugiau nei 70 trilijonų jenų. Centrinis bankas taip elgiasi atsižvelgdamas į vis stiprėjantį jenos kursą pagrindinių užsienio valiutų atžvilgiu, kuris ypač kenkia į eksportą nukreiptoms Japonijos bendrovėms. Vien nuo šių metu vidurio Japonijos jena JAV dolerio atžvilgiu pabrango apie 4 proc. Trečiąjį ketvirtį Naujosios Zelandijos BVP padidėjo 1,9 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Tai kur kas geriau nei buvo prognozuota analitikų, kurių prognozių vidurkis siekė 1,5 proc. augimą. Labiausiai prie ketvirčio BVP augimo prisidėjo Naujoje Zelandijoje vykęs Pasaulio regbio čempionatas ir išaugusi šalies pramonės gamyba.
Baltijos šalys
Trečiadienį Baltijos akcijų biržų indeksų kryptys išsiskyrė. Vilniaus ir Talino akcijų biržų indeksai fiksavo 0,91 ir 0,37 proc. teigiamus pokyčius, o Rygos indeksas smuko net 2,37 proc. Talino bendra biržos apyvarta sudarė 563,2 tūkst. eurų ir buvo didžiausia iš Baltijos akcijų biržų.
Šiandien 9 valandą prasidės Lietuvos banko posėdis, kuriame bus svarstomas Ūkio banko įstatų pakeitimo ir įstatinio kapitalo didinimo įregistravimas. Panašu, kad Lietuvos bankas nusprendė nebelaukti ir suteikti leidimą akcijų emisijos registravimui, nes tas laukimas labai neigiamai slėgė visų žmonių požiūrį į Ūkio banką ir tuo pačiu banko akcijų kainą. Po antradienio akcijų prekybos pranešta, kad Rusijos bendrovė „Polair“ pervedė likusius pinigus keturiems „Snaigės“ akcijas parduodantiesiems akcininkams ir dabar jai priklauso 59,86 proc. didžiausios Lietuvoje šaldytuvų gamintojos akcijų. Tad šis „Snaigės“ akcijų įsigijimo sandoris yra galutinai užbaigtas, o artimiausiu metu „Polair“ laukia privalomo oficialaus pasiūlymo supirkti likusias „Snaigės“ akcijas įgyvendinimas. Taip pat „Invalda“ paskelbė, kad jai tenkanti „Tiltra Group“ ir „Kauno tiltų“ akcijų kainos dalis sumažinta 57 mln. zlotų (44 mln. litų). AB „Invalda“ galimam „Tiltra Group“ akcijų kainos sumažinimui 2011 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo suformavusi 42,455 mln. litų atidėjinį, todėl pasak įmonės susitarimas dėl kainos neturės reikšmingos įtakos „Invaldos“ nuosavo kapitalo ir 2011 metų grynojo pelno rodikliams.
Vakar Lietuvos statistikos departamentas pranešė džiuginančius pramonės produkcijos duomenis. 2011 m. lapkričio mėn. pramonės produkcija sudarė 5828,3 mln. litų ir, palyginti su spalio mėn., padidėjo 1,5 procento palyginamosiomis kainomis. Palyginimui spalio mėnesį pramonės produkcija smuko apie 1,3 proc. Didžiausią įtaką produkcijos padidėjimui lapkričio mėnesį turėjo išaugusi elektros energijos gamyba, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas. 2011 m. sausio–lapkričio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 60329,6 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 8,5 procento palyginamosiomis kainomis.
Vidurio ir Rytų Europa
Trečiadienį didžioji dalis regiono akcijų biržų indeksų kilo apie 1 proc. Tiesa, neigiamu pokyčiu išsiskyrė Vengrijos akcijų biržos indeksas. Kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio skolinimosi reitingus Vengrijai. Vengrijos ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo sumažintas nuo BBB- iki BB+, o trumpalaikio – nuo A3 iki B. Abiejų reitingų perspektyvos yra neigiamos. Pasak agentūros šis sprendimas priimtas, nes neaišku ar valstybė galės išspręsti savo problemas. Galimi Vengrijos konstitucijos pokyčiai verčia abejoti Vengrijos vyriausybės politikos nuosaikumu ir dar labiau apsunkina investicinę aplinką šalyje. Ukrainai ir Rusijai ir vėl nepavyksta susitarti dėl dujų kainos mažinimo. Tiesa, pasak abiejų šalių, nesėkmingos derybos neatsilieps Rusijos dujų tranzitui į Europą.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kaina dar kartą šoktelėjo į viršų ir priartėjo prie 99 JAV dolerių už barelį. Didžiausia ir labiausiai netikėta naujiena tapo žaliavinės naftos atsargų JAV sumažėjimas net 10,6 mln. barelių per savaitę. Tokio atsargų lygio kritimo per savaitę nebuvo nuo 2001 m. Didžiausia to priežastimi tapo labai stipriai sumažėjęs žaliavinės naftos importas į šią šalį. Nors žaliavinės naftos atsargos tradiciškai mažėja artėjant metų pabaigai, naftos perdirbimo gamykloms siekiant susimažinti mokesčius, skaičiuojamus nuo atsargų lygio, tačiau tokio smarkaus kritimo niekas nesitikėjo. Taip pat smuko ir benzino bei vidurio distiliavimo produktų atsargos. Tiesa, reiktų pastebėti, kad naftos produktų suvartojimas JAV per paskutines keturias savaites buvo ganėtinai silpnas ir metinis smukimas sudarė 5,8 proc. Benzino šalyje suvartota 4,7 proc. mažiau nei prieš metus. Įdomią naftos rinkos analitikų apklausą atliko naujienų agentūra „Bloomberg“. Anot apklaustųjų, kitais metais tikimasi vidutinės „WTI“ naftos kainos ties 100 JAV dolerių už barelį. Priminsime, kad šių metų kainos vidurkis siekia arti 95 JAV dolerių už barelį. Artimiausiomis prieššventinėmis dienomis naftos ateities sandorių prekyba bus ganėtinai pasyvi, tad ir didelių kainos svyravimų nereikėtų tikėtis.
Trečiadienį labiausiai pigo informacinių technologijų bendrovių akcijos. Pavyzdžiui, „Oracle Corporation“ akcijos pigo 11,66 proc., kai įmonė paskelbė ketvirčio finansinius rezultatus, kurie pirmą kartą nuo 2008 metų buvo prastesni nei prognozuota. Tiesa, „Yahoo! Inc.” akcijos brango 5,82 proc., kai įmonė paskelbė apie planus susimažinti turimą akcijų paketą „Alibaba Group Holding Ltd.“ nuo 40 iki 15 proc. Už šį sandorį „Yahoo! Inc.” gautų nuo 17 iki 18 mlrd. JAV dolerių.
Lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, JAV egzistuojančių būstų pardavimai išaugo 4 proc. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu prieš metus pardavimų augimas yra dar didesnis ir siekia 12,2 proc. Tiesa, Nacionalinė nekilnojamo turto asociacija peržiūrėjo spalio mėnesio egzistuojančių būstų pardavimus ir jų skaičių sumažino nuo 4,97 iki 4,25 mln., t.y. beveik 15 proc. Taip pat buvo peržiūrėti ir 2010 metų pardavimai, kurie taip pat sumažinti 15 proc. Lapkritį egzistuojančių būstų pardavimai siekė 4,42 mln., t.y. net apie 14 proc. mažiau nei 2007 metais. Analitikų prognozės buvo kur kas optimistiškesnės lapkričiui ir siekė vidutiniškai 5,08 mln. egzistuojančių būstų pardavimų.
Taip pat prastas naujienas paskelbė ir JAV Hipotekos paskolų asociacija. Užtikrintų būsto įkeitimu paskolų indeksas praėjusią savaitę sumažėjo 2,6 proc., o JAV gyventojų skaičius, kuris kreipėsi dėl šių paskolų išdavimo, sumažėjo 4,9 proc. JAV Hipotekos paskolų asociacija pažymėjo, kad šiuo metu palūkanų normos, esančios rekordinėse žemumose, nėra pakankama vienintelė priemonė paskatinti egzistuojančių būstų pardavimus. Visgi nudžiugino JAV įmonės, kurių investicijos lapkričio mėnesį į įrangą išaugo 38 proc., o per 2011 metų 11 mėnesių šios investicijos išaugo 26 proc. Įrangos lizingo ir finansavimo asociacija (ELFA) pranešė, kad JAV įmonės praėjusį mėnesį investavo 6,2 mlrd. JAV dolerių, o per 11 mėnesių – 63,2 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Daugumos Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės vakar krito. Tą labiausiai lėmė nerimas, kad nors Europos centrinis bankas stengiasi didinti bankų likvidumą, pastarieji vis vien nebus linkę investuotojų į euro zonos valstybių obligacijas bei didinti skolinimo apimtis. Vakar Europos centrinis bankas organizavo trejų metų trukmės paskolų aukcioną, kuris sulaukė milžiniško dėmesio, nes bankai pasiskolino net 489 mlrd. eurus lėšų. Visgi dauguma bankų atstovų teigia, kad artimiausiu metu šios lėšos bus laikomos vienos nakties indėlių pavidalu Europos centriniame banke, nes didėjantis bankų reguliavimas neleidžia bankams prisiimti didesnės rizikos investuojant į problemines euro zonos šalių obligacijas.
Vakar Europos teisingumo teismas patvirtino įstatymą, kuriuo Europos Sąjungoje nuo 2013 m. balandžio mėn. 30 d. įvedamas anglies dvideginio emisijos mokestis, kurį privalės mokėti visi kylantys bei nusileidžiantys Europos Sąjungoje lėktuvai. Tokiam įstatymui prieštaravo tokios valstybės kaip JAV ar Rusija. Beveik neabejojama, kad šis mokestis bus tiesiogiai perkeltas ant vartotojų pečių.
Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) III ketv. krito 0,2 proc. Dar III ketv. šalies BVP augo 0,3 proc. Baiminamasi, kad dar labiau griežtinama biudžeto politika veikiausiai prives ekonomiką prie recesijos jau IV ketv. ir tai būtų penkta recesija šalyje nuo 2011 m. Beje, tikimasi, kad šiandien Italijos senatas priims sprendimą patvirtinti premjero M.Monti siūlomą 30 mlrd. eurų
Azija
Azijos akcijų biržų indeksai sumažėjo. Vieni iš labiausiai smukusių indeksų buvo Japonijos ir Australijos. Labiausiai investuotojų pesimizmą paskatino didžiulio masto Europos centrinio banko paskolų injekcija didžiausiems Europos bankams. Japonijos centrinis bankas paskelbė, jog ketina 30 trilijonų padidinti užsienio valiutų intervencijoms skirtą fondą. Po šio padidino fondo biudžetas sieks daugiau nei 70 trilijonų jenų. Centrinis bankas taip elgiasi atsižvelgdamas į vis stiprėjantį jenos kursą pagrindinių užsienio valiutų atžvilgiu, kuris ypač kenkia į eksportą nukreiptoms Japonijos bendrovėms. Vien nuo šių metu vidurio Japonijos jena JAV dolerio atžvilgiu pabrango apie 4 proc. Trečiąjį ketvirtį Naujosios Zelandijos BVP padidėjo 1,9 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Tai kur kas geriau nei buvo prognozuota analitikų, kurių prognozių vidurkis siekė 1,5 proc. augimą. Labiausiai prie ketvirčio BVP augimo prisidėjo Naujoje Zelandijoje vykęs Pasaulio regbio čempionatas ir išaugusi šalies pramonės gamyba.
Baltijos šalys
Trečiadienį Baltijos akcijų biržų indeksų kryptys išsiskyrė. Vilniaus ir Talino akcijų biržų indeksai fiksavo 0,91 ir 0,37 proc. teigiamus pokyčius, o Rygos indeksas smuko net 2,37 proc. Talino bendra biržos apyvarta sudarė 563,2 tūkst. eurų ir buvo didžiausia iš Baltijos akcijų biržų.
Šiandien 9 valandą prasidės Lietuvos banko posėdis, kuriame bus svarstomas Ūkio banko įstatų pakeitimo ir įstatinio kapitalo didinimo įregistravimas. Panašu, kad Lietuvos bankas nusprendė nebelaukti ir suteikti leidimą akcijų emisijos registravimui, nes tas laukimas labai neigiamai slėgė visų žmonių požiūrį į Ūkio banką ir tuo pačiu banko akcijų kainą. Po antradienio akcijų prekybos pranešta, kad Rusijos bendrovė „Polair“ pervedė likusius pinigus keturiems „Snaigės“ akcijas parduodantiesiems akcininkams ir dabar jai priklauso 59,86 proc. didžiausios Lietuvoje šaldytuvų gamintojos akcijų. Tad šis „Snaigės“ akcijų įsigijimo sandoris yra galutinai užbaigtas, o artimiausiu metu „Polair“ laukia privalomo oficialaus pasiūlymo supirkti likusias „Snaigės“ akcijas įgyvendinimas. Taip pat „Invalda“ paskelbė, kad jai tenkanti „Tiltra Group“ ir „Kauno tiltų“ akcijų kainos dalis sumažinta 57 mln. zlotų (44 mln. litų). AB „Invalda“ galimam „Tiltra Group“ akcijų kainos sumažinimui 2011 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo suformavusi 42,455 mln. litų atidėjinį, todėl pasak įmonės susitarimas dėl kainos neturės reikšmingos įtakos „Invaldos“ nuosavo kapitalo ir 2011 metų grynojo pelno rodikliams.
Vakar Lietuvos statistikos departamentas pranešė džiuginančius pramonės produkcijos duomenis. 2011 m. lapkričio mėn. pramonės produkcija sudarė 5828,3 mln. litų ir, palyginti su spalio mėn., padidėjo 1,5 procento palyginamosiomis kainomis. Palyginimui spalio mėnesį pramonės produkcija smuko apie 1,3 proc. Didžiausią įtaką produkcijos padidėjimui lapkričio mėnesį turėjo išaugusi elektros energijos gamyba, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas. 2011 m. sausio–lapkričio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 60329,6 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 8,5 procento palyginamosiomis kainomis.
Vidurio ir Rytų Europa
Trečiadienį didžioji dalis regiono akcijų biržų indeksų kilo apie 1 proc. Tiesa, neigiamu pokyčiu išsiskyrė Vengrijos akcijų biržos indeksas. Kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio skolinimosi reitingus Vengrijai. Vengrijos ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo sumažintas nuo BBB- iki BB+, o trumpalaikio – nuo A3 iki B. Abiejų reitingų perspektyvos yra neigiamos. Pasak agentūros šis sprendimas priimtas, nes neaišku ar valstybė galės išspręsti savo problemas. Galimi Vengrijos konstitucijos pokyčiai verčia abejoti Vengrijos vyriausybės politikos nuosaikumu ir dar labiau apsunkina investicinę aplinką šalyje. Ukrainai ir Rusijai ir vėl nepavyksta susitarti dėl dujų kainos mažinimo. Tiesa, pasak abiejų šalių, nesėkmingos derybos neatsilieps Rusijos dujų tranzitui į Europą.
Žaliavos
Vakar „WTI“ naftos ateities sandorių kaina dar kartą šoktelėjo į viršų ir priartėjo prie 99 JAV dolerių už barelį. Didžiausia ir labiausiai netikėta naujiena tapo žaliavinės naftos atsargų JAV sumažėjimas net 10,6 mln. barelių per savaitę. Tokio atsargų lygio kritimo per savaitę nebuvo nuo 2001 m. Didžiausia to priežastimi tapo labai stipriai sumažėjęs žaliavinės naftos importas į šią šalį. Nors žaliavinės naftos atsargos tradiciškai mažėja artėjant metų pabaigai, naftos perdirbimo gamykloms siekiant susimažinti mokesčius, skaičiuojamus nuo atsargų lygio, tačiau tokio smarkaus kritimo niekas nesitikėjo. Taip pat smuko ir benzino bei vidurio distiliavimo produktų atsargos. Tiesa, reiktų pastebėti, kad naftos produktų suvartojimas JAV per paskutines keturias savaites buvo ganėtinai silpnas ir metinis smukimas sudarė 5,8 proc. Benzino šalyje suvartota 4,7 proc. mažiau nei prieš metus. Įdomią naftos rinkos analitikų apklausą atliko naujienų agentūra „Bloomberg“. Anot apklaustųjų, kitais metais tikimasi vidutinės „WTI“ naftos kainos ties 100 JAV dolerių už barelį. Priminsime, kad šių metų kainos vidurkis siekia arti 95 JAV dolerių už barelį. Artimiausiomis prieššventinėmis dienomis naftos ateities sandorių prekyba bus ganėtinai pasyvi, tad ir didelių kainos svyravimų nereikėtų tikėtis.