Jis mano, kad euro zonos atstovų noras, kad į Europos finansinio stabilumo mechanizmą būtų įtrauktas ir privatus sektorius, yra kvailas ir tik sukels nepasitikėjimą.
„Kai valstybės skola sudaro 120 procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės, ekonomikos augimas lygus nuliui, na o mokėtina palūkanų norma už skolas sudaro vidutiniškai beveik penkis procentus, Italijai norint stabilizuoti savo skolą, yra reikalingas net penkių procentų šalies bendrojo vidaus produkto augimas“ - atkreipė dėmesį Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nouriel Roubini.
Jo nuomone, taupymo politika, kurią propaguoja Europos Centrinis bankas ir Vokietija, lems, kad ekonomikos recesija euro zonoje pavirs į depresiją.