versija spausdinimui
(2)
Graikijos skolų mažinimo planas - tai paskutinis šansas šiai šaliai ir toliau išlikti euro zonoje, bei atkurti savo ekonomiką ir jos konkurencingumą. Kad ši šalis nesugrįžtų kelis dešimtmečius atgal, reikalingos didvyriškos pastangos, mano Graikijos Centrinis bankas.
Šiuo metu Graikija išgyvena patį blogiausią laikotarpį nuo pat pokario laikų, na o esminis klausimas yra, ar ši šalis ir toliau išliks euro zonoje.
„Šis naujas šansas, kuris buvo suteiktas Graikijai, ko gero yra paskutinis. Visais įmanomais būdais reikia išvengti vėlavimų, bei būtina įvykdyti tikslus“ - pareiškė Graikijos Centrinio banko atstovai, turėdami omenyje antrąjį pagalbos paketą, kurią Graikijai suteiks Europos sąjunga ir Tarptautinis Valiutos Fondas.
Centrinis bankas taip pat paragino labiau bendradarbiauti dvi pagrindines Graikijos partijas.
Tuo tarpu Graikijos finansų ministras Ewangelos Wenizelos pareiškė, jog jis tiki, kad šalies partijos padarys viską, kas yra būtina tam, jog ši šalis gautų šeštąją paskolos dalį iš pirmojo pagalbos paketo. Graikijos partijos turi pasirašyti po reformų paketu, t.y. kad jas parems, nes tik tokiu atveju Graikijai bus pervesta eilinė paskolos dalis, kurios vertė aštuoni milijardai eurų.
„Ligšiolinis tempas įgyvendinant politiką, neįtikino rinkų ir visuomenės, kad Graikijai yra tame kelyje, kuris leis pasiekti tikslus. Pasitikėjimo trūkumas atsirado dėl to, jog ekonominės reformos buvo vykdomos fragmentiškai, neryžtingai, neveiksmingai ir su pavėlavimu“ - teigiama Graikijos Centrinio banko ataskaitoje.
Antrojo Graikijai skirto pagalbos plano, kurį paruošė Europos sąjunga ir Tarptautinis Valiutos Fondas, vertė sudaro 130 mlrd. eurų, iš kurių trisdešimt milijardų eurų bus skirta kaip garantiją tiems investuotojams, kurie sutiks pakeisti savo turimus Graikijos skolos vertybinius popierius į per pus mažesnę vertę turinčius minimos šalies skolos vertybinius popierius. Tuo tarpu norėdama gauti šią pagalbą arba paskolą, Graikija privalės įgyvendinti plataus masto taupymo programą, kuriai aktyviai priešinasi šalies piliečiai.
Šiuo metu Graikija išgyvena patį blogiausią laikotarpį nuo pat pokario laikų, na o esminis klausimas yra, ar ši šalis ir toliau išliks euro zonoje.
„Šis naujas šansas, kuris buvo suteiktas Graikijai, ko gero yra paskutinis. Visais įmanomais būdais reikia išvengti vėlavimų, bei būtina įvykdyti tikslus“ - pareiškė Graikijos Centrinio banko atstovai, turėdami omenyje antrąjį pagalbos paketą, kurią Graikijai suteiks Europos sąjunga ir Tarptautinis Valiutos Fondas.
Centrinis bankas taip pat paragino labiau bendradarbiauti dvi pagrindines Graikijos partijas.
Tuo tarpu Graikijos finansų ministras Ewangelos Wenizelos pareiškė, jog jis tiki, kad šalies partijos padarys viską, kas yra būtina tam, jog ši šalis gautų šeštąją paskolos dalį iš pirmojo pagalbos paketo. Graikijos partijos turi pasirašyti po reformų paketu, t.y. kad jas parems, nes tik tokiu atveju Graikijai bus pervesta eilinė paskolos dalis, kurios vertė aštuoni milijardai eurų.
„Ligšiolinis tempas įgyvendinant politiką, neįtikino rinkų ir visuomenės, kad Graikijai yra tame kelyje, kuris leis pasiekti tikslus. Pasitikėjimo trūkumas atsirado dėl to, jog ekonominės reformos buvo vykdomos fragmentiškai, neryžtingai, neveiksmingai ir su pavėlavimu“ - teigiama Graikijos Centrinio banko ataskaitoje.
Antrojo Graikijai skirto pagalbos plano, kurį paruošė Europos sąjunga ir Tarptautinis Valiutos Fondas, vertė sudaro 130 mlrd. eurų, iš kurių trisdešimt milijardų eurų bus skirta kaip garantiją tiems investuotojams, kurie sutiks pakeisti savo turimus Graikijos skolos vertybinius popierius į per pus mažesnę vertę turinčius minimos šalies skolos vertybinius popierius. Tuo tarpu norėdama gauti šią pagalbą arba paskolą, Graikija privalės įgyvendinti plataus masto taupymo programą, kuriai aktyviai priešinasi šalies piliečiai.