Vakar JAV akcijų indeksai krito jau trečią dieną šią savaitę. S&P 500 indeksas mažėjo jau šeštą dieną iš eilės, šįkart – 2,21 proc. Dow Jones Industrial Average indeksas sumažėjo 2,05 proc., o Nasdaq Composite indeksas sumažėjo 2,43 proc.
Trečiadienį JAV buvo paskelbti kelių svarbių makroekonominių rodiklių duomenys. Dalis jų pradžiugino, dalis nuvylė. Pirmiausia nuvylė vartotojų išlaidų augimas praėjusį mėnesį. Nors buvo prognozuota, kad spalį amerikiečiai išleis 0,3 proc. daugiau, tačiau augimas tesiekė 0,1 proc. Rugsėjį vartotojų išlaidų augimas siekė 0,6 proc. Tiesa, praėjusį mėnesį išaugo tiek amerikiečių pajamos, tiek atlyginimai. Be to, amerikiečiai praėjusį mėnesį išaugusias pajamas buvo linkę nukreipti į santaupas, kurios išaugo 0,3 proc. palyginti su praėjusiu mėnesiu. Ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų skaičius spalį sumažėjo 0,7 proc., nors prognozių mediana buvo – 1,2 proc. Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimas lapkritį padidėjo iki aukščiausio lygio per paskutinius 5 mėnesius. Indeksas padidėjo iki 64,1, tačiau analitikai tikėjosi dar didesnio, t.y. iki 64,5. Naujų bedarbių paraiškų skaičius praėjusią savaitę padidėjo iki 393 tūkst., kai buvo prognozuota mažėjimas iki 389 tūkst.
Investuotojus puikiais IV finansinio ketvirčio rezultatais pradžiugino viena iš didžiausių pasaulyje žemės ūkio technikos gamintoja „Deere & Company“. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, bendrovė uždirbo 46 proc. daugiau pelno, o pajamos išaugo 20 proc. Be to, per paskutinius metus įmonės darbuotojų skaičius išaugo 10 proc. Taip pat „Deere & Company“ pagerino tiek pajamų, tiek pelno prognozes kitiems metams. 2012 metais tikimasi gauti 15 proc. daugiau pajamų bei uždirbti 14 proc. daugiau pelno nei 2011 metais. Trečiadienį šios įmonės akcijos brango 4,07 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį akcijų indeksų vertės Vakarų Europos rinkose toliau mažėjo – smuko 17 iš 18 nacionalinių indeksų. Veiksnių prasme Europos rinkose nieko naujo – rinkas vis dar slegia baimė dėl viešųjų finansų krizės plitimo. Vakar Vokietijos vyriausybei platinusiai 10 metų trukmės skolos obligacijų emisiją nepavyko pasiekti maksimalios numatytos sumos. Vietoje 6 mlrd. eurų buvo išplatinta tik 3,9 mlrd., palūkanos už šią skolą siekė 1,98 proc. Vokietija – galingiausia regiono ekonomika, tad tokie reiškiniai kelia nemenką susirūpinimą dėl to, kuria linkme juda visa sistema. Rinkoje pasklido gandas, kad Europos centrinis bankas rinkoje (ECB) pirko Italijos obligacijų taip siekdamas sulaikyti jų pajamingumus nuo tolesnio didėjimo. Oficialūs ECB šaltiniai nekomentuoja šių veiksmų.
Šiandien ateities sandoriai kiek atsargesni, gali būti laukiama akcijų kainų didėjimo. Jos yra atsidūrę keleto savaičių žemumose ir gali būti ieškoma patrauklių pirkimo galimybių. Vis dėlto toks atsitiesimas gali būti labai ribotas, nes kol kas atrodo trūksta rimtų argumentų tvaresniam ir platesnio masto augimui.
Vakar paskelbti euro zonos ekonominiai rodikliai neramino ekonomistus. Pirkimo vadybininkų apklausa (angl. purchasing manager‘s survey) rodė, kad tiek pramonės, tiek paslaugų sektorius šį mėnesį traukėsi. Naujų gamyklų užsakymų per rugsėjo mėnesį sumažėjo 6,4 proc. – gerokai mažiau nei tikėtasi (2,7 proc.), o metinė plėtra sulėtėjo nuo 5,9 proc. iki 1,6 proc. Iš tokios statistikos darosi vis akivaizdžiau, kad ekonomikos plėtra lėtėja ir gamybos ciklas pereina į kitą fazę. Euro zoną slegia besitęsianti skolų krizė, silpsta pasaulio ekonomika.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai nerodė vieningos krypties. Didžiausią smukimą fiksavo Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225, kuris neteko 1,8 proc. savo vertės. Kinijos akcijų indeksas CSI 300 liko beveik nepasikeitęs – krito 0,9 proc., o Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi padidėjo 0,72 proc.
Šiandien Kinijos centrinis bankas pranešė puse procento sumažinantis rezervų reikalavimus šešiems bankams. Tai buvo gera žinia nekilnojamojo turto bendrovėms, kurios gali tikėtis, kad dalį pinigų bankai skirs nekilnojamojo turto paskoloms. Investuotojai suskubo pirkti „China Overseas Land & Investment” ir “China Resources Land” akcijų, pakeldami kainas 4 proc. Bankų akcijų kainos kilo kiek nuosaikiau – „Bank of China“ brango 0,8 proc., o „Industrial & Commercial Bank of China” didėjo 0,7 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį nuotaikos Baltijos biržose kaip ir kitose Europos biržose buvo neigiamos. Talino bendra biržos apyvarta buvo didžiausia tarp Baltijos akcijų biržų ir siekė 869,2 tūkst. eurų.
Labiausiai tarp listinguojamų įmonių akcijų Pabaltijo biržose pigo „Baltika“ akcijos. Šių akcijų kaina krito 8,83 proc. Labiausiai brango „Lino“ akcijos – 6,67 proc. Rygoje aktyviausiai prekiauta „SAF Technika“ akcijomis, kurių perleista už 27,8 tūkst. latų, o akcijos pigo 1,25 proc. Paskutiniu metu „SAF Technika“ drąsiai galime vadinti Rygos biržos flagmane. Be to, vakar buvo paskutinė diena, kada įsigijus šios įmonės akcijas buvo galima gauti dividendus, siekiančius 0,23 lato vienai paprastajai akcijai. Visi iki vakar prekybos sesijos pabaigos teikti pavedimai buvo ištrinti.
Vis daugiau įmonių paskelbia „Snoro“ nacionalizacijos įtaką jų veiklai. Šiaulių bankas paskelbė, kad neturi jokių indėlių, vertybinių popierių ar kito turto „Snore“. „Panevėžio statybos trestas“ paskelbė, kad „Snoro“ nacionalizacija taip pat neturės įtakos šios įmonės veiklos rezultatams bei pinigų srautams. Tačiau ne taip džiugiai investuotojai turėtų reaguoti į naujieną, kad „Rokiškio sūris“ turi 15 mln. litų vertės indėlio sertifikatą „Snore“. Tai sudaro apie 4,2 proc. nuo įmonės turto bei 7,5 proc. nuo nuosavo kapitalo. Latvijos įmonės taip pat pradėjo pranešinėti apie ryšius su „Latvijas Krajbanka“, kurio veikla sustabdyta. Pirmoji tai padarė „Latvijas Juras medicinas centrs“, kuri paskelbė, jog neturi jokių sąskaitų šiame banke.
Vidurio ir Rytų Europa
Dviejų pagrindinių Rusijos rinką apibūdinančių akcijų rinkų indeksų pokyčių reikšmės išsiskyrė. MICEX reikšmė padidėjo 0,17 proc., tačiau silpnėjęs rublis lėmė, kad RTS indeksas smuko 0,64 proc. Vakarykštė prekybos sesija pasižymėjo nemenku kintamumu, tačiau pagal MICEX indekso pokyti vis dėlto sugebėjo aplenkti kitų regiono rinkų vidurkį. Geriausiai atrodė su vidaus paklausa susiję sektoriai – telekomai ir vartotojiškas prekes siūlančios įmonės. Tačiau naftos kainai sukus žemyn, atitinkamų bendrovių akcijų kainos taip pat mažėjo.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandoriai „NYMEX“ biržoje judėjo žemyn ir prekyba baigėsi kiek aukščiau 96 JAV dolerių už barelį kainos. Prekyba prieš šiandien švenčiamą Padėkos dieną buvo pasyvi – sudarytų sandorių apimtys buvo 30 proc. mažesnės nei paskutinio mėnesio vidurkis. Naftos kainą kristi vertė neigiamos makroekonominės naujienos iš visų didžiųjų naftos rinkos vartotojų – JAV, Kinijos, euro zonos valstybių, o tai pranašauja ne kokias naftos paklausos perspektyvas kitiems metams. Daug dėmesio vakar sulaukė JAV energetikos administracijos ataskaita apie naftos atsargų pokyčius šalyje. Pranešta, kad šalyje žaliavinės naftos atsargos sumažėjo net 6,2 mln. barelių – daug daugiau nei prognozuota. Tiesa, atsargos Kušinge išaugo 0,8 mln. barelių. Įdomu tai, kad sumažėjo naftos produktų metinis kritimas (iki -0,3 proc.). Benzino suvartojimas yra vis dar 4 proc. mažesnis nei prieš metus. Vakar „JP Morgan Chase“ sumažino vidutinės „WTI“ naftos kainos prognozę 2012 m. iki 107 JAV dolerių už barelį.
Trečiadienį JAV buvo paskelbti kelių svarbių makroekonominių rodiklių duomenys. Dalis jų pradžiugino, dalis nuvylė. Pirmiausia nuvylė vartotojų išlaidų augimas praėjusį mėnesį. Nors buvo prognozuota, kad spalį amerikiečiai išleis 0,3 proc. daugiau, tačiau augimas tesiekė 0,1 proc. Rugsėjį vartotojų išlaidų augimas siekė 0,6 proc. Tiesa, praėjusį mėnesį išaugo tiek amerikiečių pajamos, tiek atlyginimai. Be to, amerikiečiai praėjusį mėnesį išaugusias pajamas buvo linkę nukreipti į santaupas, kurios išaugo 0,3 proc. palyginti su praėjusiu mėnesiu. Ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų skaičius spalį sumažėjo 0,7 proc., nors prognozių mediana buvo – 1,2 proc. Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimas lapkritį padidėjo iki aukščiausio lygio per paskutinius 5 mėnesius. Indeksas padidėjo iki 64,1, tačiau analitikai tikėjosi dar didesnio, t.y. iki 64,5. Naujų bedarbių paraiškų skaičius praėjusią savaitę padidėjo iki 393 tūkst., kai buvo prognozuota mažėjimas iki 389 tūkst.
Investuotojus puikiais IV finansinio ketvirčio rezultatais pradžiugino viena iš didžiausių pasaulyje žemės ūkio technikos gamintoja „Deere & Company“. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, bendrovė uždirbo 46 proc. daugiau pelno, o pajamos išaugo 20 proc. Be to, per paskutinius metus įmonės darbuotojų skaičius išaugo 10 proc. Taip pat „Deere & Company“ pagerino tiek pajamų, tiek pelno prognozes kitiems metams. 2012 metais tikimasi gauti 15 proc. daugiau pajamų bei uždirbti 14 proc. daugiau pelno nei 2011 metais. Trečiadienį šios įmonės akcijos brango 4,07 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį akcijų indeksų vertės Vakarų Europos rinkose toliau mažėjo – smuko 17 iš 18 nacionalinių indeksų. Veiksnių prasme Europos rinkose nieko naujo – rinkas vis dar slegia baimė dėl viešųjų finansų krizės plitimo. Vakar Vokietijos vyriausybei platinusiai 10 metų trukmės skolos obligacijų emisiją nepavyko pasiekti maksimalios numatytos sumos. Vietoje 6 mlrd. eurų buvo išplatinta tik 3,9 mlrd., palūkanos už šią skolą siekė 1,98 proc. Vokietija – galingiausia regiono ekonomika, tad tokie reiškiniai kelia nemenką susirūpinimą dėl to, kuria linkme juda visa sistema. Rinkoje pasklido gandas, kad Europos centrinis bankas rinkoje (ECB) pirko Italijos obligacijų taip siekdamas sulaikyti jų pajamingumus nuo tolesnio didėjimo. Oficialūs ECB šaltiniai nekomentuoja šių veiksmų.
Šiandien ateities sandoriai kiek atsargesni, gali būti laukiama akcijų kainų didėjimo. Jos yra atsidūrę keleto savaičių žemumose ir gali būti ieškoma patrauklių pirkimo galimybių. Vis dėlto toks atsitiesimas gali būti labai ribotas, nes kol kas atrodo trūksta rimtų argumentų tvaresniam ir platesnio masto augimui.
Vakar paskelbti euro zonos ekonominiai rodikliai neramino ekonomistus. Pirkimo vadybininkų apklausa (angl. purchasing manager‘s survey) rodė, kad tiek pramonės, tiek paslaugų sektorius šį mėnesį traukėsi. Naujų gamyklų užsakymų per rugsėjo mėnesį sumažėjo 6,4 proc. – gerokai mažiau nei tikėtasi (2,7 proc.), o metinė plėtra sulėtėjo nuo 5,9 proc. iki 1,6 proc. Iš tokios statistikos darosi vis akivaizdžiau, kad ekonomikos plėtra lėtėja ir gamybos ciklas pereina į kitą fazę. Euro zoną slegia besitęsianti skolų krizė, silpsta pasaulio ekonomika.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai nerodė vieningos krypties. Didžiausią smukimą fiksavo Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225, kuris neteko 1,8 proc. savo vertės. Kinijos akcijų indeksas CSI 300 liko beveik nepasikeitęs – krito 0,9 proc., o Pietų Korėjos akcijų indeksas Kospi padidėjo 0,72 proc.
Šiandien Kinijos centrinis bankas pranešė puse procento sumažinantis rezervų reikalavimus šešiems bankams. Tai buvo gera žinia nekilnojamojo turto bendrovėms, kurios gali tikėtis, kad dalį pinigų bankai skirs nekilnojamojo turto paskoloms. Investuotojai suskubo pirkti „China Overseas Land & Investment” ir “China Resources Land” akcijų, pakeldami kainas 4 proc. Bankų akcijų kainos kilo kiek nuosaikiau – „Bank of China“ brango 0,8 proc., o „Industrial & Commercial Bank of China” didėjo 0,7 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį nuotaikos Baltijos biržose kaip ir kitose Europos biržose buvo neigiamos. Talino bendra biržos apyvarta buvo didžiausia tarp Baltijos akcijų biržų ir siekė 869,2 tūkst. eurų.
Labiausiai tarp listinguojamų įmonių akcijų Pabaltijo biržose pigo „Baltika“ akcijos. Šių akcijų kaina krito 8,83 proc. Labiausiai brango „Lino“ akcijos – 6,67 proc. Rygoje aktyviausiai prekiauta „SAF Technika“ akcijomis, kurių perleista už 27,8 tūkst. latų, o akcijos pigo 1,25 proc. Paskutiniu metu „SAF Technika“ drąsiai galime vadinti Rygos biržos flagmane. Be to, vakar buvo paskutinė diena, kada įsigijus šios įmonės akcijas buvo galima gauti dividendus, siekiančius 0,23 lato vienai paprastajai akcijai. Visi iki vakar prekybos sesijos pabaigos teikti pavedimai buvo ištrinti.
Vis daugiau įmonių paskelbia „Snoro“ nacionalizacijos įtaką jų veiklai. Šiaulių bankas paskelbė, kad neturi jokių indėlių, vertybinių popierių ar kito turto „Snore“. „Panevėžio statybos trestas“ paskelbė, kad „Snoro“ nacionalizacija taip pat neturės įtakos šios įmonės veiklos rezultatams bei pinigų srautams. Tačiau ne taip džiugiai investuotojai turėtų reaguoti į naujieną, kad „Rokiškio sūris“ turi 15 mln. litų vertės indėlio sertifikatą „Snore“. Tai sudaro apie 4,2 proc. nuo įmonės turto bei 7,5 proc. nuo nuosavo kapitalo. Latvijos įmonės taip pat pradėjo pranešinėti apie ryšius su „Latvijas Krajbanka“, kurio veikla sustabdyta. Pirmoji tai padarė „Latvijas Juras medicinas centrs“, kuri paskelbė, jog neturi jokių sąskaitų šiame banke.
Vidurio ir Rytų Europa
Dviejų pagrindinių Rusijos rinką apibūdinančių akcijų rinkų indeksų pokyčių reikšmės išsiskyrė. MICEX reikšmė padidėjo 0,17 proc., tačiau silpnėjęs rublis lėmė, kad RTS indeksas smuko 0,64 proc. Vakarykštė prekybos sesija pasižymėjo nemenku kintamumu, tačiau pagal MICEX indekso pokyti vis dėlto sugebėjo aplenkti kitų regiono rinkų vidurkį. Geriausiai atrodė su vidaus paklausa susiję sektoriai – telekomai ir vartotojiškas prekes siūlančios įmonės. Tačiau naftos kainai sukus žemyn, atitinkamų bendrovių akcijų kainos taip pat mažėjo.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandoriai „NYMEX“ biržoje judėjo žemyn ir prekyba baigėsi kiek aukščiau 96 JAV dolerių už barelį kainos. Prekyba prieš šiandien švenčiamą Padėkos dieną buvo pasyvi – sudarytų sandorių apimtys buvo 30 proc. mažesnės nei paskutinio mėnesio vidurkis. Naftos kainą kristi vertė neigiamos makroekonominės naujienos iš visų didžiųjų naftos rinkos vartotojų – JAV, Kinijos, euro zonos valstybių, o tai pranašauja ne kokias naftos paklausos perspektyvas kitiems metams. Daug dėmesio vakar sulaukė JAV energetikos administracijos ataskaita apie naftos atsargų pokyčius šalyje. Pranešta, kad šalyje žaliavinės naftos atsargos sumažėjo net 6,2 mln. barelių – daug daugiau nei prognozuota. Tiesa, atsargos Kušinge išaugo 0,8 mln. barelių. Įdomu tai, kad sumažėjo naftos produktų metinis kritimas (iki -0,3 proc.). Benzino suvartojimas yra vis dar 4 proc. mažesnis nei prieš metus. Vakar „JP Morgan Chase“ sumažino vidutinės „WTI“ naftos kainos prognozę 2012 m. iki 107 JAV dolerių už barelį.