versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomika ūgtelėjo 0,2 procentais, arba tiek pat, kiek ir prognozavo analitikai. Per antrąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomikos ketvirtinis augimas taip pat sudarė 0,2 procentus. Europos sąjungoje ekonomika per minimus laikotarpius taip pat ūgtelėjo po 0,2 procentus.
Dėl sezoniškumo pakoreguotas metinis euro zonos kaip ir Europos sąjungos ekonomikų augimas per trečią šių metų ketvirtį sudarė 1.4 procentus. Kai per antrą šių metų ketvirtį euro zonos metinis ekonomikos augimas sudarė 1.6 procentus, na o Europos sąjungoje - 1.7 procentus.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 0.5 procentais, kai per antrą šių metų ketvirtį ketvirtinis augimas sudarė tik 0.3 procentus. Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, Vokietijos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 2.6 procentais, kai per antrą ketvirtį metinis augimas sudarė 2.9 procentus.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai tarp dvidešimt septynių Europos sąjungos šalių ūgtelėjo Rumunijos ekonomika, kuri per minimą laikotarpį augo 1.9 procentais, tuo tarpu remiantis Eurostat duomenimis Lietuvos ir Latvijos ekonomikos per minimą laikotarpį ūgtelėjo po 1.3 procentus.
Per praėjusį ketvirtį sparčiausias metinis ekonomikos augimas tarp Europos sąjungos šalių buvo užfiksuotas Estijoje bei Lietuvoje, kur ekonomikos ūgtelėjo atitinkamai 7.9 ir 7.2 procentais. Tuo tarpu skolų krizėje skęstančios Graikijos ekonomika per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė net 5.2 procentais.
Priminsime, kad praėjusią savaitę Europos komisija patikslino savo anksčiau skelbtas euro zonos ekonomikos augimo prognozes, remiantis kuriomis, euro zonos šių metų ekonomikos augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1.6 iki 1.5 procentų, na o kitų metų šios zonos ekonomikos augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1.8 iki vos 0.5 procentų.
Dėl sezoniškumo pakoreguotas metinis euro zonos kaip ir Europos sąjungos ekonomikų augimas per trečią šių metų ketvirtį sudarė 1.4 procentus. Kai per antrą šių metų ketvirtį euro zonos metinis ekonomikos augimas sudarė 1.6 procentus, na o Europos sąjungoje - 1.7 procentus.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 0.5 procentais, kai per antrą šių metų ketvirtį ketvirtinis augimas sudarė tik 0.3 procentus. Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, Vokietijos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 2.6 procentais, kai per antrą ketvirtį metinis augimas sudarė 2.9 procentus.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai tarp dvidešimt septynių Europos sąjungos šalių ūgtelėjo Rumunijos ekonomika, kuri per minimą laikotarpį augo 1.9 procentais, tuo tarpu remiantis Eurostat duomenimis Lietuvos ir Latvijos ekonomikos per minimą laikotarpį ūgtelėjo po 1.3 procentus.
Per praėjusį ketvirtį sparčiausias metinis ekonomikos augimas tarp Europos sąjungos šalių buvo užfiksuotas Estijoje bei Lietuvoje, kur ekonomikos ūgtelėjo atitinkamai 7.9 ir 7.2 procentais. Tuo tarpu skolų krizėje skęstančios Graikijos ekonomika per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė net 5.2 procentais.
Priminsime, kad praėjusią savaitę Europos komisija patikslino savo anksčiau skelbtas euro zonos ekonomikos augimo prognozes, remiantis kuriomis, euro zonos šių metų ekonomikos augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1.6 iki 1.5 procentų, na o kitų metų šios zonos ekonomikos augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1.8 iki vos 0.5 procentų.