Warren Buffett mintys apie investavimą (4 dalis)

» Straipsniai » Istorija
Kai kalba Warren Buffett, viso pasaulio žmonės suklūsta. Šiaje straipsnių serijoje pristatoma jo investavimo filosofija.
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2011-11-12 01:36 Komentarai: (1)
Kai Warren Buffett kalba apie fondų biržas, dalykinę etiką ar grūdų vertę, viso pasaulio žmonės suklūsta. Dažnai jo idėjos taikomos plačiau, negu aprėpia konkreti tema, su kuria jos betarpiškai susijusios. Warren Buffett, kuris užimą garbingą vietą tarp turtingiausių pasaulio žmonių, kalba apie įvairius mūsų gyvenimo dalykus. Šįkart pristatome jums ketvirtąją straipsnio dalį apie jo esmines mintis susijusias su investavimu.

Warren Buffett pasikliauja „paprastais ir senoviškais“ investavimo principais – taip jis juos vadina pats. Dauguma jo metodų, atrodo, bus kilę iš jo paties charakterio ir individualybės. Apie kitus Warren Buffett sužinojo iš savo mokytojų bei asmeninės patirties. Kaip ir visi geri mokiniai, kitados gautas žinias jis ima kaip pagrindą, medžiagą, iš kurios gali lipdyti naujas plytas. Ir atėjo laikas, kai iš tų plytų jis pats sukonstravo pastatą, nepalyginamai aukštesnį už savo mokytojų statinius.

Pripažinkite savo klaidas

Warren Buffett prisipažįsta nemažai klydęs. Viena klaida yra Berkshire Hathaway pirkinys - beviltiškai nusenęs tekstilės fabrikas Naujojoje Anglijoje. Profesionalus investuotojas Irving Cann, susipažinęs su Warren Buffett dar tada, kai šis buvo studentas, kartą tarė: „Žmogus netgi su Warren Buffett talentais gali kartais paslysti.“

Savo klaidas ir jų padarinius minimas gerai žinomas investuotojas priima su jam įprastu humoru, ir nė kiek nenusimindamas:

„Kai kuriems iš jūsų galbūt kyla klausimas, kodėl mes noriai perkame Capital Cities akcijas po 172,5 dolerius už vienetą. Juk esate girdėję, kad šių žodžių autorius, patyręs jam būdingą nepaaiškinamą proto blykstelėjimą, 1978 - 1980 metais pardavė Berkshire Hathaway priklausančią tos pačios kompanijos dalį po 43 dolerius už akciją. Numanydamas jūsų klausimą, praleidau daug laiko ruošdamas žaibišką atsakymą, kuris pateisintų tokius mano veiksmus. O dabar prašau duoti dar šiek tiek laiko pagalvoti. Prisiverčiau pamiršti, kad kažkada pardaviau Capital Cities akcijas.“

Kartais Warren Buffett duoda niekam tikusius patarimus. Jis sako, kad jo neatidumo klaidos daug skausmingesnės nei tos, kurios kyla dėl per didelio svarstymo: „Klaidos, kurių nematote, mūsų atveju būna daug didesnės nei klaidos, kurias pastebite. 1966 metais įsigijome penkis procentus Volto Disnėjaus kompanijos akcijų. O juk visa kompanija tada buvo parduodama už 80 milijonų dolerių ir, be to, ji neturėjo skolų, taigi keturi milijonai dolerių leido mums įsigyti penkis procentus šios kompanijos akcijų. Tačiau tais pačiais 1966 metais ji išleido septyniolika milijonų dolerių atrakcionui Karibų jūros piratai. Vadinasi, ta kompanija su visa manta buvo parduodama už sumą tik penkis kartus viršijančią jos išlaidas vienam atrakcionui, o juk jie turėjo daugybę tokių atrakcionų. Noriu pasakyti, kad tai, be abejonės, buvo pigu.“

PASTABA. 1966 metais Warren Buffett investavo į Volto Disnėjaus kompaniją - už akciją mokėjo 31 centą. Praėjus trisdešimčiai metų, kompanija Berkshire Hathaway įsigijo dvidešimt milijonų Disnėjaus akcijų (tada vyko jos susiliejimas su Cap Cities / ABC). Minėtosios akcijos dabar jau kainavo po 65 dolerius.

„O, taip. Malonu grįžti į praeitį“ - sako Warren Buffett.

Mokykitės iš savo klaidų

Minimas investuotojas sako, kad vieną iš blogiausių investicinių sprendimų jis padarė būdamas 21 metų, kai penktadalį savo kapitalo investavo į degalinę. Pagal jo skaičiavimus per visus nuo tada praėjusius metus ta klaida jam atsiėjo apytiksliai 800 milijonų dolerių praleistų ekonominių galimybių pavidalu. Pirmas žingsnis situacijos ištaisymo ir sveikimo link - reikia nustoti elgtis klaidingai:

„Tai senas principas. Kad ir kas būtų, negalima grįžti atgal tuo pat būdu, kuriuo netekote pinigų.“

Kompanija Berkshire nemoka dividendų. Investuotojai dėl to išvengia dvigubo apmokestinimo ir be jokių pastangų vykdo ištisinį pelno reinvestavimą. Išimtis buvo tik dešimties centų dividendai, kuriuos Warren Buffett išmokėjo savo draugijos nariams 1967 metais. Šį faktą jis aiškina taip: „Tuo metu, ko gero, buvau tualete.“

PASTABA. Minimas investuotojas sako, kad jeigu jo akcininkai ras geresnę investavimo galimybę, negu yra pasiūliusi Berkshire, tada jis pradės mokėti dividendus.

Skandalas, kilęs dėl firmos Salomon manipuliacijų su vyriausybiniais skoliniais įsipareigojimais, davė Warren Buffett savotišką pamoką, kurią jis galbūt būtų linkęs praleisti:

„Jūs nepatikėsite - kadangi lyg ir neatrodau labai kvailas - betgi aš savanoriškai pasisiūliau užimti laikinojo kompanijos valdybos pirmininko postą. Tai visai ne tas darbas, kurį noriu dirbti, tačiau jis bus mano pagrindinė veikla iki to laiko, kol atliksiu ją kaip reikiant.“

Gerai žinomas investuotojas palygino metus, praleistus Niujorke, Salmon Brothers kompanijoje, su tikru karu: „Dariau tai iš pareigos, tačiau dar kartą ieškoti tokio nuotykio visai nesinori.“

Nevarkite dėl matematikos

Warren Buffett sako, kad norintieji sėkmingai investuoti visai neprivalo išmanyti matematikos. Jis pats bent tų dalykų nestudijavęs.

„Jeigu čia reikėtų matematikos, tai man vėl reikėtų užsiimti laikraščių išnešiojimu. Mano versle man niekada neprireikė jokios algebros. Esmė ta, kad reikia tik išsiaiškinti verslo kainą arba vertę. Be abejo, reikia dalinti įvairias sumas iš į apyvartą išleistų akcijų skaičiaus, taigi dalybą mokėti būtina. Vis dėl to jei jau susiruošėte pirkti fermą arba gyvenamąjį namą, arba cheminę valyklą, tai net nepagalvočiau, jog jums prireiks kviestis į pagalbą ką nors, kas užsiimtų diferencialiniu arba integraliniu skaičiavimu...“ - teigia minimas investuotojas.

„Skaitykite Beną Grehemą ir Filą Fišerį, skaitykite metines ataskaitas, o lygtis su graikiškomis raidėmis išmeskite iš galvos.“ - rekomenduoja Warren Buffett.

Jeigu pasirenkant akcijas aukštoji matematika nevaidina kiek žymesnio vaidmens, tai kodėl tada akademiniai ir profesionalūs žurnalai tiesiog prigrūsti kiekybinės analizės bei lygčių su graikiškomis raidėmis? Štai ką minimas investuotojas atsakė į tai:

„Dvasininkija elgiasi lygiai taip pat. Kaipgi jūs galėtumėte atsidurti viršūnėje, jeigu apačioje, papėdėje, nieko nebūtų?“

Investicinė Warren Buffett filosofija, apsieinanti be matematikos, neatsirado šiaip sau, iš niekur. Jis ją sukūrė po to, kai išbandė visa kita:

„Kažkada buvau pratęs sudarinėti įvairias lenteles, diagramas, schemas, grafikus ir panašius dalykėlius - tada rodėsi, kuo jų daugiau, tuo geriau.“

Rinkitės tas kompanijas, kurios atperka savo akcijas

Pasak Warren Buffett, kai nuosavos kompanijos akcijos kotiruojamos žemiau nei jų tikroji vertė, tai viena iš geriausių kapitalo investicijų, kurias ta kompanija gali padaryti - atpirkti savo akcijas. Ar jis turi omenyje, kad ir pats įsigis Berkshire akcijų, jeigu jų kaina nukris žemiau, negu jos tikrai yra vertos?

„Tai būtų protinga, ir aš pasielgsiu būtent taip, tačiau tik tuo atveju, jeigu Berkshire taps pigesnės už kitas akcijas, kuriomis irgi tuo metu domėsiuosi“ - teigė jis.

Parengta pagal Janet C.Lowe knygą „Kalba Vorenas Bafetas Turtingiausio pasaulio žmogaus mintys“.
 
1.   Parašė mindaugas1   2011-11-12 22:03  

Kitaip sakant nekelk bangų nes pats paskęsi(čia apie "bangų" ir visų kitokių monų mylėtojus).
Viskas kas genialu - paprasta. Įžvalgumas, išmintis, nuovoka na ir stiprūs nervai padeda šiam diedukui
Pagarba.