versija spausdinimui
(0)
Šiandien posėdžiavusio Europos Centrinio banko atstovai visiškai netikėtai nusprendė 0,25 procentais euro zonoje sumažinti bazinę palūkanų normą, kuri dabar sudaro 1,25 procentus, kai analitikai prognozavo, jog ji išliks nepakeista ir toliau sudarys 1,5 procentus. Po šio sprendimo euras ėmė pastebimai pigti dolerio atžvilgiu.
Europos Centrinis bankas, po to kai visiškai nesenai pasikeitė šio banko vadovas, t.y. vietoj kadenciją baigusio Jean-Claude Trichet, juo tapo buvęs Italijos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, keičia savo pinigų politikos kryptį.
Anksčiau didžiausias šio banko galvos skausmas buvo pradėjusi euro zonoje augti infliacija, todėl pavasarį po labai ilgos pertraukos euro zonoje iš rekordinių žemumų buvo 0,25 procentais kilstelta bazinė palūkanų norma, na o dar po kelių mėnesių ir toliau spartėjant infliacijai, Europos Centrinis bankas dar kartą 0,25 procentais kilstelėjo bazinę palūkanų normą.
Tačiau dabar didesnį rūpestį kelia euro zonoje kilusi skolų krizė ir galima reali grėsmė, kad šios zonos ekonomika gali patirti nuosmukį.
Analitikai prognozuoja, kad Europos Centrinis bankas per artimiausius kelis mėnesius dėl prastėjančios padėties euro zonoje, dar labiau sumažins bazinę palūkanų normą.
Šiuo metu Europos Centriniam bankui taip pat daromas vis didesnis spaudimas, kad šis aktyviau supirkinėtų kai kurių silpnesnių euro zonos šalių valstybines obligacijas, nes jų pajamingumas ir toliau kopia vis labiau aukštyn bei šturmuoja rekordus.
Šiuo metu infliacija euro zonoje sudaro tris procentus, t.y. pastebimai daugiau nei Europos Centrinio banko nustatyta tikslinė dviejų procentų riba. Minimas bankas prognozuoja, kad jau kitais metais infliacija euro zonoje sulėtės iki 1.7 procentų.
Europos Centrinis bankas, po to kai visiškai nesenai pasikeitė šio banko vadovas, t.y. vietoj kadenciją baigusio Jean-Claude Trichet, juo tapo buvęs Italijos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, keičia savo pinigų politikos kryptį.
Anksčiau didžiausias šio banko galvos skausmas buvo pradėjusi euro zonoje augti infliacija, todėl pavasarį po labai ilgos pertraukos euro zonoje iš rekordinių žemumų buvo 0,25 procentais kilstelta bazinė palūkanų norma, na o dar po kelių mėnesių ir toliau spartėjant infliacijai, Europos Centrinis bankas dar kartą 0,25 procentais kilstelėjo bazinę palūkanų normą.
Tačiau dabar didesnį rūpestį kelia euro zonoje kilusi skolų krizė ir galima reali grėsmė, kad šios zonos ekonomika gali patirti nuosmukį.
Analitikai prognozuoja, kad Europos Centrinis bankas per artimiausius kelis mėnesius dėl prastėjančios padėties euro zonoje, dar labiau sumažins bazinę palūkanų normą.
Šiuo metu Europos Centriniam bankui taip pat daromas vis didesnis spaudimas, kad šis aktyviau supirkinėtų kai kurių silpnesnių euro zonos šalių valstybines obligacijas, nes jų pajamingumas ir toliau kopia vis labiau aukštyn bei šturmuoja rekordus.
Šiuo metu infliacija euro zonoje sudaro tris procentus, t.y. pastebimai daugiau nei Europos Centrinio banko nustatyta tikslinė dviejų procentų riba. Minimas bankas prognozuoja, kad jau kitais metais infliacija euro zonoje sulėtės iki 1.7 procentų.