versija spausdinimui
(0)
Euro zonos šalių lyderiai Europos finansinio stabilumo fondą ketina padidinti maždaug iki vieno trilijono eurų. Praėjusiais metais sudaryto šio fondo vertė siekė 440 mlrd. eurų.
Tačiau po to, kai lėšos iš šio fondo buvo atidėtos finansinės paramos teikimui Graikijai, Portugalijai ir Airijai bei regiono bankų rekapitalizacijai, praėjusiais metais sudarytame fonde liko tik apie 250-275 mlrd. eurų laisvų lėšų.
Taigi, likusios laisvos lėšos Europos finansinio stabilumo fonde bus padidintos keturis kartus iki maždaug vieno trilijono eurų. Tiksli suma, kuria bus padidintas minėtas fondas, bus žinoma tada, kai baigsis derybos dėl antros finansinės paskolos suteikimo Graikijai.
Tuo tarpu Prancūzijos atstovai noriai sutinka, kad prie pagalbos euro zonos šalims taip pat prisidėtų ir Kinija. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiandien turėtų susisiekti su Kinijos vadovu Hu Jintao, ir su juo kalbėsis apie finansinę paramą euro zonai.
Apie struktūrinės paramos, kurią euro zonos šalims galėtų suteikti Kinija ir kitos šalys turinčios didelį užsienio valiutų perteklių, sąlygas trečiadienį vakare Briuselyje diskutavo septyniolikos euro zonos šalių lyderiai. Kaip informuoja šaltinis euro zonoje, tikriausiai bus sukurtas specialus mechanizmas, kurį parems Tarptautinis Valiutos Fondas.
Kinija ir kitos šalys teigiamai atsiliepė apie paramos suteikimą euro zonai, kuri prisipažino, jog pati savarankiškai nesugebės išspręsti euro zonoje kilusios skolų krizės. Po ilgų įtikinėjimų, kad euro zona pati išspręs savo problemas, europiečiai pagaliau netiesiogiai pripažino, kad nėra pajėgus sukurti pakankamai galingą užkardą, kuri sustabdytų ugnies plitimą, prieš tai kol ji nepalietė Italijos ir kitų euro zonos šalių.
Išnaudodama savo maksimalias galimybes, euro zoną Europos finansinio stabilumo fondą gali padidinti iki kaip minėta maždaug vieno trilijono eurų vertės. Tačiau ši suma yra mažesnė, nei galimi potencialūs poreikiai.
Todėl euro zonos atstovai kreipiasi į kitas šalis. Užsienio šalys paramą euro zonos šalims gali suteikti per Tarptautinio Valiutos Fondo sukurtus specialius fondus. Tokio manevro tikslas būtų pritraukti investuotojus iš už euro zonos ribų, ypač iš besivystančių šalių. Tarptautinio Valiutos Fondo prisidėjimas prie šios operacijos, sumažintų riziką ir paskatintų užsienio šalis ir jų atstovus prisidėti prie pagalbos suteikimo euro zonai.
Prieš tai buvo pranešta, kad penktadienį į Kiniją atvyks Europos finansinio stabilumo fondo vadovas Klaus Regling, kuris su Kinijos valdžios atstovais aptars galimybes, kaip Kinija galėtų prisidėti prie pagalbos euro zonai.
Tačiau po to, kai lėšos iš šio fondo buvo atidėtos finansinės paramos teikimui Graikijai, Portugalijai ir Airijai bei regiono bankų rekapitalizacijai, praėjusiais metais sudarytame fonde liko tik apie 250-275 mlrd. eurų laisvų lėšų.
Taigi, likusios laisvos lėšos Europos finansinio stabilumo fonde bus padidintos keturis kartus iki maždaug vieno trilijono eurų. Tiksli suma, kuria bus padidintas minėtas fondas, bus žinoma tada, kai baigsis derybos dėl antros finansinės paskolos suteikimo Graikijai.
Tuo tarpu Prancūzijos atstovai noriai sutinka, kad prie pagalbos euro zonos šalims taip pat prisidėtų ir Kinija. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiandien turėtų susisiekti su Kinijos vadovu Hu Jintao, ir su juo kalbėsis apie finansinę paramą euro zonai.
Apie struktūrinės paramos, kurią euro zonos šalims galėtų suteikti Kinija ir kitos šalys turinčios didelį užsienio valiutų perteklių, sąlygas trečiadienį vakare Briuselyje diskutavo septyniolikos euro zonos šalių lyderiai. Kaip informuoja šaltinis euro zonoje, tikriausiai bus sukurtas specialus mechanizmas, kurį parems Tarptautinis Valiutos Fondas.
Kinija ir kitos šalys teigiamai atsiliepė apie paramos suteikimą euro zonai, kuri prisipažino, jog pati savarankiškai nesugebės išspręsti euro zonoje kilusios skolų krizės. Po ilgų įtikinėjimų, kad euro zona pati išspręs savo problemas, europiečiai pagaliau netiesiogiai pripažino, kad nėra pajėgus sukurti pakankamai galingą užkardą, kuri sustabdytų ugnies plitimą, prieš tai kol ji nepalietė Italijos ir kitų euro zonos šalių.
Išnaudodama savo maksimalias galimybes, euro zoną Europos finansinio stabilumo fondą gali padidinti iki kaip minėta maždaug vieno trilijono eurų vertės. Tačiau ši suma yra mažesnė, nei galimi potencialūs poreikiai.
Todėl euro zonos atstovai kreipiasi į kitas šalis. Užsienio šalys paramą euro zonos šalims gali suteikti per Tarptautinio Valiutos Fondo sukurtus specialius fondus. Tokio manevro tikslas būtų pritraukti investuotojus iš už euro zonos ribų, ypač iš besivystančių šalių. Tarptautinio Valiutos Fondo prisidėjimas prie šios operacijos, sumažintų riziką ir paskatintų užsienio šalis ir jų atstovus prisidėti prie pagalbos suteikimo euro zonai.
Prieš tai buvo pranešta, kad penktadienį į Kiniją atvyks Europos finansinio stabilumo fondo vadovas Klaus Regling, kuris su Kinijos valdžios atstovais aptars galimybes, kaip Kinija galėtų prisidėti prie pagalbos euro zonai.