versija spausdinimui
(0)
Daugelis JAV akcijų vakar nežymiai brango. Tam daugiausiai įtakos turėjo Vokietijos ir Prancūzijos susitarimas parengti išsamų planą, kaip sustiprinti regiono bankus ir išplėsti Europos finansinio stabilumo fondą. Abiejų šalių atstovų nuomone įvairių priemonių paketas galėtų būti priimtas jau trečiadienį. Taip pat investuotojus iš gerosios pusės nustebino paskelbtas Filadelfijos FED gamybos indekso rodiklis. Indeksas šį mėnesį pakilo iki 8,7, kai rugsėjį siekė - 17,5, o rugpjūtį buvo nukritęs net iki -30,7.
Dow Jones Industrial indeksas padidėjo 0,32 proc., o S&P 500 indekso reikšmė augo 0,46 proc. Labiausiai prie to prisidėjo brangusios bankinio sektoriaus bendrovių akcijos. Pavyzdžiui, „JPMorgan Chase & Co“ akcijos brango 2,73 proc., „Citigroup, Inc.“ – 2,35 proc., o „Wells Fargo & Company“ – 2,3 proc. Iš regioninių bankų didžiausiu akcijų kainos brangimu išsiskyrė „Fifth Third Bancorp“ banko akcijos, pabrangusios 9,1 proc. Bankas paskelbė labai gerus III ketv. rezultatus: pelnas išaugo beveik dvigubai, o atidėjimai sumažėjo net 5 kartus, palyginti su praėjusių metų ketvirčiu.
Nasdaq Composite indeksas sumažėjo 0,21 proc. Technologinių bendrovių akcijos buvo linkusios pigti dėl Tailandą užklupusių potvynių. Bijoma, kad tai gali sutrukdyti kai kurių elektroninių detalių gamybą bei tiekimą. Labiausiai nuo to turėtų nukentėti mikroschemų gamintojai.
„Microsoft“ kompanijos ketvirčio rezultatai viršijo analitikų lūkesčius, nes kompanijos labiau investavo į „Office“ ir serverių programas. Tačiau vartotojų paklausa kompiuteriams šį ketvirtį sumažėjo . Palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, įmonės pajamos išaugo 7 proc., o pelnas išaugo apie 10 proc. Vakar „Microsoft“ akcijos pigo 0,33 proc.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos rinkose toliau tvyroje neramios nuotaikos ir akcijų indeksų vertės krito daugiausiai per pastarąsias dvi savaites. Sumažėjo 16 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Rinkos jau senai reikalauja sprendimo iš regiono vadovų kas bus daroma su šalimis skolininkėmis. Tad Vokietijos kanclerės pareiškimas, kad planuotas savaitgalio susitikimas gali būti iš viso atidėtas investuotojų nepradžiugino. Kol kas nėra aišku, kas būtent bus daroma su Europos finansinio stabilumo fondu (angl. European Financial Stability Facility, EFSF), kurio dydis šiuo metu siekia 440 mlrd. eurų. Vienų šaltinių teigimu jis gali būti išplėstas iki 2 trln. eurų, kitų – per pus mažiau.
Šiandien ateities sandoriai rodo kiek geresnes nuotaikas, nes tebėra laukiama savaitgalio euro zonos vadovų susitikimo. Tiesa, Vokietijos kanclerė pareiškė, kad jo metu tik bus vystoma diskusija, o sprendimų priimta veikiausiai nebus. Tad labai tikėtina, kad kintamumas rinkose liks didelis ir akcijų indeksų kryptis dar gali keistis.
Euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas spalio mėnesį smuko nuo -19,1 iki -19,9. Jo reikšmė beveik sutampa su -20,0 punktų prognoze. Šiuo metu vartotojų pasitikėjimas yra žemiausiame lygyje per pastaruosius dvejus metus. Prastėjantis vartotojų pasitikėjimas leidžia manyti, kad ir jų išlaidos turėtų mažėti, o tai be abejo pasijus ir per ekonomikos augimo sulėtėjimą.
Azija
Šiandien investuotojai Azijos akcijų rinkose nebuvo aktyvūs, laukdami savaitgalį vyksiančio euro zonos vadovų susitikimo. Nedideliais svyravimais pasižymėjo prekyba Kinijos akcijų rinkoje, kur indeksas CSI 300 smuko 0,23 proc., Japonijos akcijų indekso Nikkei 225 reikšmė išliko beveik nepasikeitusi, o Indijos akcijų indeksas BSE Sensex kilo 0,51 proc.
Šiandien brango finansinio sektoriaus bendrovių akcijos. „Industrial and commercial bank of China“ akcijų kaina padidėjo 1,7 proc., kitų didžiųjų bankų akcijų kainos taip pat kilo apie 1 proc.
Pasirodė pranešimai, kad Japonijos vyriausybė skirs kelis trilijonus jenų įmonėms subsidijų pavidalu. Taip skatindama jas neperkelti gamybos į kitas šalis bei padidinti investicijas Japonijoje. Stiprėjanti jena kelia grėsmę, kad įmonės kelsis į kitas šalis, kuriose mažesni gamybos kaštai galėtų kompensuoti sumažėjusią prekių paklausą dėl sustiprėjusios valiutos.
Baltijos šalys
Vilniaus akcijų biržos indeksas sumažėjo 0,24 proc. Apyvarta nebuvo itin didelė ir siekė 223,8 tūkst. eurų. Tai lėmė, kad tiesioginių sandorių biržoje vakar nebuvo sudaryta. Taline indeksas sumažėjo labiausiai tarp Baltijos biržų, šįkart – 0,73 proc. Pigusių bei brangusių akcijų skaičius buvo panašus. Labiausiai brango „Trigon Property Development“ akcijos – 7,14 proc., o šių akcijų perleista už 1,3 tūkst. eurų. Rygos biržos indeksas padidėjo 0,11 proc., tačiau prekyba vyko pasyviai.
Estija paskelbė, kad jos biudžetas pirmus aštuonis šių metų mėnesius buvo perteklinis ir siekė 1,3 proc. BVP. Estija šiuo metu bene vienintelė valstybė skolų krečiamoje euro zonoje neturinti problemų su viešaisiais finansais. Šalies ministras pirmininkas vakar pasisakė prieš finansinės pagalbos fondo išplėtimą. Jo nuomone yra pageidautina, kad šiame procese maksimaliai dalyvautų ne tik viešasis bet ir privatus sektorius.
Žaliavos
„WTI“ rūšies naftos kaina ketvirtadienį sumažėjo 0,94 proc. Investuotojų gretose vis dar nėra ramybės dėl to kaip baigsis euro zonos skolos problemų sprendimas. Šiandien nuotaikos naftos rinkoje gali būti džiugesnės, tačiau vargu ar itin stabilios – laukiama euro zonos vadovų susitikimo šį savaitgalį. Be to žinia apie Libijos buvusio vadovo M.Kadafio žūtį gali taip pat nuimti dalį įtampos naftos rinkoje.
Dow Jones Industrial indeksas padidėjo 0,32 proc., o S&P 500 indekso reikšmė augo 0,46 proc. Labiausiai prie to prisidėjo brangusios bankinio sektoriaus bendrovių akcijos. Pavyzdžiui, „JPMorgan Chase & Co“ akcijos brango 2,73 proc., „Citigroup, Inc.“ – 2,35 proc., o „Wells Fargo & Company“ – 2,3 proc. Iš regioninių bankų didžiausiu akcijų kainos brangimu išsiskyrė „Fifth Third Bancorp“ banko akcijos, pabrangusios 9,1 proc. Bankas paskelbė labai gerus III ketv. rezultatus: pelnas išaugo beveik dvigubai, o atidėjimai sumažėjo net 5 kartus, palyginti su praėjusių metų ketvirčiu.
Nasdaq Composite indeksas sumažėjo 0,21 proc. Technologinių bendrovių akcijos buvo linkusios pigti dėl Tailandą užklupusių potvynių. Bijoma, kad tai gali sutrukdyti kai kurių elektroninių detalių gamybą bei tiekimą. Labiausiai nuo to turėtų nukentėti mikroschemų gamintojai.
„Microsoft“ kompanijos ketvirčio rezultatai viršijo analitikų lūkesčius, nes kompanijos labiau investavo į „Office“ ir serverių programas. Tačiau vartotojų paklausa kompiuteriams šį ketvirtį sumažėjo . Palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, įmonės pajamos išaugo 7 proc., o pelnas išaugo apie 10 proc. Vakar „Microsoft“ akcijos pigo 0,33 proc.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos rinkose toliau tvyroje neramios nuotaikos ir akcijų indeksų vertės krito daugiausiai per pastarąsias dvi savaites. Sumažėjo 16 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Rinkos jau senai reikalauja sprendimo iš regiono vadovų kas bus daroma su šalimis skolininkėmis. Tad Vokietijos kanclerės pareiškimas, kad planuotas savaitgalio susitikimas gali būti iš viso atidėtas investuotojų nepradžiugino. Kol kas nėra aišku, kas būtent bus daroma su Europos finansinio stabilumo fondu (angl. European Financial Stability Facility, EFSF), kurio dydis šiuo metu siekia 440 mlrd. eurų. Vienų šaltinių teigimu jis gali būti išplėstas iki 2 trln. eurų, kitų – per pus mažiau.
Šiandien ateities sandoriai rodo kiek geresnes nuotaikas, nes tebėra laukiama savaitgalio euro zonos vadovų susitikimo. Tiesa, Vokietijos kanclerė pareiškė, kad jo metu tik bus vystoma diskusija, o sprendimų priimta veikiausiai nebus. Tad labai tikėtina, kad kintamumas rinkose liks didelis ir akcijų indeksų kryptis dar gali keistis.
Euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas spalio mėnesį smuko nuo -19,1 iki -19,9. Jo reikšmė beveik sutampa su -20,0 punktų prognoze. Šiuo metu vartotojų pasitikėjimas yra žemiausiame lygyje per pastaruosius dvejus metus. Prastėjantis vartotojų pasitikėjimas leidžia manyti, kad ir jų išlaidos turėtų mažėti, o tai be abejo pasijus ir per ekonomikos augimo sulėtėjimą.
Azija
Šiandien investuotojai Azijos akcijų rinkose nebuvo aktyvūs, laukdami savaitgalį vyksiančio euro zonos vadovų susitikimo. Nedideliais svyravimais pasižymėjo prekyba Kinijos akcijų rinkoje, kur indeksas CSI 300 smuko 0,23 proc., Japonijos akcijų indekso Nikkei 225 reikšmė išliko beveik nepasikeitusi, o Indijos akcijų indeksas BSE Sensex kilo 0,51 proc.
Šiandien brango finansinio sektoriaus bendrovių akcijos. „Industrial and commercial bank of China“ akcijų kaina padidėjo 1,7 proc., kitų didžiųjų bankų akcijų kainos taip pat kilo apie 1 proc.
Pasirodė pranešimai, kad Japonijos vyriausybė skirs kelis trilijonus jenų įmonėms subsidijų pavidalu. Taip skatindama jas neperkelti gamybos į kitas šalis bei padidinti investicijas Japonijoje. Stiprėjanti jena kelia grėsmę, kad įmonės kelsis į kitas šalis, kuriose mažesni gamybos kaštai galėtų kompensuoti sumažėjusią prekių paklausą dėl sustiprėjusios valiutos.
Baltijos šalys
Vilniaus akcijų biržos indeksas sumažėjo 0,24 proc. Apyvarta nebuvo itin didelė ir siekė 223,8 tūkst. eurų. Tai lėmė, kad tiesioginių sandorių biržoje vakar nebuvo sudaryta. Taline indeksas sumažėjo labiausiai tarp Baltijos biržų, šįkart – 0,73 proc. Pigusių bei brangusių akcijų skaičius buvo panašus. Labiausiai brango „Trigon Property Development“ akcijos – 7,14 proc., o šių akcijų perleista už 1,3 tūkst. eurų. Rygos biržos indeksas padidėjo 0,11 proc., tačiau prekyba vyko pasyviai.
Estija paskelbė, kad jos biudžetas pirmus aštuonis šių metų mėnesius buvo perteklinis ir siekė 1,3 proc. BVP. Estija šiuo metu bene vienintelė valstybė skolų krečiamoje euro zonoje neturinti problemų su viešaisiais finansais. Šalies ministras pirmininkas vakar pasisakė prieš finansinės pagalbos fondo išplėtimą. Jo nuomone yra pageidautina, kad šiame procese maksimaliai dalyvautų ne tik viešasis bet ir privatus sektorius.
Žaliavos
„WTI“ rūšies naftos kaina ketvirtadienį sumažėjo 0,94 proc. Investuotojų gretose vis dar nėra ramybės dėl to kaip baigsis euro zonos skolos problemų sprendimas. Šiandien nuotaikos naftos rinkoje gali būti džiugesnės, tačiau vargu ar itin stabilios – laukiama euro zonos vadovų susitikimo šį savaitgalį. Be to žinia apie Libijos buvusio vadovo M.Kadafio žūtį gali taip pat nuimti dalį įtampos naftos rinkoje.