versija spausdinimui
(0)
Pirmą kart per pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius Europos Centriniai bankai ėmė pirkti auksą. Nors pirkimo mąstai palyginus su pasauliniu aukso rinkos dydžiu, yra nedideli, tačiau tai dėmesio vertas ženklas, parodantis, kad po aktyvios aukso išpardavimo bangos, Europos Centriniai bankai pakeitė savo politiką aukso atžvilgiu.
Financial Times leidinys spėja, kad būtent didelių institucijų požiūrio pasikeitimas į auksą, gali būti viena iš priežasčių, kodėl šio metalo vertė vien nuo šių metų pradžios jau spėjo šoktelėti daugiau nei ketvirtadaliu bei pirmą kart istorijoje aukso kaina pakilo virš 1900 dolerių už unciją vertės.
Nuo šių metų pradžios Europos Centriniai bankai, atmetus atliktus aukso pardavimus, bendrai jau įsigijo apie 25 tūkstančius tonų aukso. Tai pirmas kartas nuo pat 1985 metų, kuomet šios finansų institucijos įsigijo daugiau aukso, nei jo pardavė. Palyginimui nuo 1999 metų, vidutiniškai kasmet Europos Centriniai bankai parduodavo po 400 tonų šio vertingo metalo. Per metus pasaulyje yra suvartojama po 4,5 tūkstančius tonų aukso.
Daugiausiai aukso įsigijo Estija, o tai yra susiję su tuo, kad prisijungdama prie euro zonos, ši šalis turėjo padidinti Europos Centrinio banko rezervus. Į auksą investavo ir Malta, kuri įsigijo apie tris tūkstančius uncijų aukso.
Tuo tarpu daugiausiai aukso šiais metais įsigijo besivystančios šalys. Meksika, Rusija, Pietų Korėja ir Tailandas aktyviai pirko auksą ir tokiu būdu diversifikavo savo turimus rezervus, mažindami jų priklausomybę nuo Amerikos dolerio.
Financial Times leidinys spėja, kad būtent didelių institucijų požiūrio pasikeitimas į auksą, gali būti viena iš priežasčių, kodėl šio metalo vertė vien nuo šių metų pradžios jau spėjo šoktelėti daugiau nei ketvirtadaliu bei pirmą kart istorijoje aukso kaina pakilo virš 1900 dolerių už unciją vertės.
Nuo šių metų pradžios Europos Centriniai bankai, atmetus atliktus aukso pardavimus, bendrai jau įsigijo apie 25 tūkstančius tonų aukso. Tai pirmas kartas nuo pat 1985 metų, kuomet šios finansų institucijos įsigijo daugiau aukso, nei jo pardavė. Palyginimui nuo 1999 metų, vidutiniškai kasmet Europos Centriniai bankai parduodavo po 400 tonų šio vertingo metalo. Per metus pasaulyje yra suvartojama po 4,5 tūkstančius tonų aukso.
Daugiausiai aukso įsigijo Estija, o tai yra susiję su tuo, kad prisijungdama prie euro zonos, ši šalis turėjo padidinti Europos Centrinio banko rezervus. Į auksą investavo ir Malta, kuri įsigijo apie tris tūkstančius uncijų aukso.
Tuo tarpu daugiausiai aukso šiais metais įsigijo besivystančios šalys. Meksika, Rusija, Pietų Korėja ir Tailandas aktyviai pirko auksą ir tokiu būdu diversifikavo savo turimus rezervus, mažindami jų priklausomybę nuo Amerikos dolerio.