versija spausdinimui
(4)
Remiantis Graikijos parlamente paruošta ataskaita, šiai šaliai ko gero nepavyks sumažinti savo šalies biudžeto deficito iki tokio lygio, kuris buvo pažadėtas Europos sąjungai ir Tarptautiniam Valiutos Fondui.
Šių metų Graikijos biudžeto deficitas, lyginant su metine bendrojo vidaus produkto verte, turėtų sudaryti 8,8 procentus, tuo tarpu šalies valdžia įsipareigojo minėtoms tarptautinėms institucijoms jį sumažinti iki 7,6 procentų.
Pagrindinė priežastis, kodėl šiai šaliai gali nepavykti sumažinti savo biudžeto deficito – tai prasta Graikijos ekonomikos padėtis. Per praėjusius metus Graikijos bendrasis vidaus produktas nukrito 4,5 procentais, na o šiais metais jis turėtų nukristi dar labiau, t.y. net 5,5 procentais. Graikija ekonomikos augimo remiantis prognozėmis, turėtų sulaukti tik 2013 metais. Taigi, esant tokioms sąlygoms, yra labai sudėtinga reformuoti šalies viešuosius finansus. Per pirmus septynis šių metų mėnesius Graikijos biudžeto pajamos sumažėjo 1,9 mlrd. eurų, na o išlaidos pakilo per tą patį laiką 2,7 mlrd. eurų.
Dėl nesėkmių mažinant biudžeto deficitą taip pat yra kaltinama ir šalies valdžia, kuri daro per mažai, kad veiksmingiau kovotų su mokesčių vengimu. Tuo tarpu Graikijos vyriausybė mano, kad šalies parlamento ekspertų paruoštos išvados yra mažai patikimos.
Vis dar neišspręstas antrojo finansinės pagalbos paketo skyrimo Graikijai klausimas. Rugpjūčio pradžioje Suomija iškėlė Graikijai sąlygą, kad prisidės prie finansinės pagalbos skirtos šiai šaliai tik tuomet, jei Graikija suteiks garantiją už Suomijos šiai šaliai suteiktą finansinę paskolą. Abi šalys šiuo klausimu sudarė susitarimą, tačiau tam pasipriešino Vokietija ir kitos šalys. Jie mano, kad remiantis šiuo susitarimu, šalys, kurios suteikia finansinę paskolą Graikijai, yra vertinamos nevienodai. Dėl to ketvirtadienį Suomija nutraukė sutartį dėl garantijos suteikimo. Tačiau vis dar deramasi, kaip galima būtų apdrausti Graikijai suteikiamas paskolas.
Kitą savaitę, antradienį Vokietijos, Suomijos bei Olandijos finansų ministrai susitiks Berlyne, kur aptars klausimą dėl užstato už suteikiamą paskolą.
„Aš matau daug erdvės pasiekti susitarimą. Pasirinkimui mes turime keletą variantų, tačiau negaliu apie tai kalbėti, nes šiuo metu vyksta derybos. Yra galimybės pasiekti susitarimą, kuris leis vienodai traktuoti visas šalis, kurios suteiks paskolas Graikijai“ – pareiškė Olandijos finansų ministras Jan Kees de Jager.
Šių metų Graikijos biudžeto deficitas, lyginant su metine bendrojo vidaus produkto verte, turėtų sudaryti 8,8 procentus, tuo tarpu šalies valdžia įsipareigojo minėtoms tarptautinėms institucijoms jį sumažinti iki 7,6 procentų.
Pagrindinė priežastis, kodėl šiai šaliai gali nepavykti sumažinti savo biudžeto deficito – tai prasta Graikijos ekonomikos padėtis. Per praėjusius metus Graikijos bendrasis vidaus produktas nukrito 4,5 procentais, na o šiais metais jis turėtų nukristi dar labiau, t.y. net 5,5 procentais. Graikija ekonomikos augimo remiantis prognozėmis, turėtų sulaukti tik 2013 metais. Taigi, esant tokioms sąlygoms, yra labai sudėtinga reformuoti šalies viešuosius finansus. Per pirmus septynis šių metų mėnesius Graikijos biudžeto pajamos sumažėjo 1,9 mlrd. eurų, na o išlaidos pakilo per tą patį laiką 2,7 mlrd. eurų.
Dėl nesėkmių mažinant biudžeto deficitą taip pat yra kaltinama ir šalies valdžia, kuri daro per mažai, kad veiksmingiau kovotų su mokesčių vengimu. Tuo tarpu Graikijos vyriausybė mano, kad šalies parlamento ekspertų paruoštos išvados yra mažai patikimos.
Vis dar neišspręstas antrojo finansinės pagalbos paketo skyrimo Graikijai klausimas. Rugpjūčio pradžioje Suomija iškėlė Graikijai sąlygą, kad prisidės prie finansinės pagalbos skirtos šiai šaliai tik tuomet, jei Graikija suteiks garantiją už Suomijos šiai šaliai suteiktą finansinę paskolą. Abi šalys šiuo klausimu sudarė susitarimą, tačiau tam pasipriešino Vokietija ir kitos šalys. Jie mano, kad remiantis šiuo susitarimu, šalys, kurios suteikia finansinę paskolą Graikijai, yra vertinamos nevienodai. Dėl to ketvirtadienį Suomija nutraukė sutartį dėl garantijos suteikimo. Tačiau vis dar deramasi, kaip galima būtų apdrausti Graikijai suteikiamas paskolas.
Kitą savaitę, antradienį Vokietijos, Suomijos bei Olandijos finansų ministrai susitiks Berlyne, kur aptars klausimą dėl užstato už suteikiamą paskolą.
„Aš matau daug erdvės pasiekti susitarimą. Pasirinkimui mes turime keletą variantų, tačiau negaliu apie tai kalbėti, nes šiuo metu vyksta derybos. Yra galimybės pasiekti susitarimą, kuris leis vienodai traktuoti visas šalis, kurios suteiks paskolas Graikijai“ – pareiškė Olandijos finansų ministras Jan Kees de Jager.
