versija spausdinimui
(3)
„Geriausiu atveju, Amerikos ekonomika pakartos Japonijos, kurios ekonomikos atsigavimas panašus į „L“ raidę, likimą“ – prognozuoja Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Joseph Stiglitz.
Blogiausiu atveju, Amerikos ekonomikos laukia daug recesijų su dvigubu dugnu. Taip įvyks, jeigu politikai nuspręs įgyvendinti radikalią išlaidų mažinimo strategiją.
Joseph Stiglitz nuosekliai nuo pat krizės pradžios tvirtina, kad vyriausybės išlaidų mažinimas tik pablogina šalies ekonomikos padėtį, nes tokiu būdu gaunamos mažesnės pajamos iš mokesčių.
„Taupymas – tai ne tik receptas didesniam skausmui dabar, bet ir didesnių kančių receptas ateityje. Jis nesuteikia pagrindo būsimam ekonomikos augimui, turint neigiamą ekonomikos augimą“ – atkreipia dėmesį ekonomistas Joseph Stiglitz.
Jis mano, kad vietoj to, jog gelbėtų bankus, šalies valdžia turi padaryti daugiau, kad padėtų namų savininkams.
„Ekonomika, kurioje yra benamių ir tuščių namų, neturi prasmės, o būtent šia linkme mes ir judame“ – perspėjo Joseph Stiglitz.
Jo nuomone, reikėtų milijonams šeimų turinčių hipotekos paskolas ir nesugebančioms vykdyti bankams savo įsipareigojimus, restruktūrizuoti jų turimas paskolas. Tai turėtų būti atlikta naudojant tuos pačius principus, kaip ir bankrutuojančių kompanijų atveju.
Namus reikėtų palikti dabartiniams jų gyventojams, kurie pakeistomis sąlygomis ir toliau galėtų grąžinti paskolas. Jis pripažįsta, kad bankai gali būti nelinkę nurašyti dalį skolų, tačiau jeigu ekonomikos padėtis pablogės ir toliau kris gyvenamųjų patalpų kainos, jie gali tiesiog neturėti kito pasirinkimo.
Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Joseph Stiglitz taip pat turi planą, kaip išspręsti Amerikos skolos ir biudžeto deficito problemas. Tai keturių punktų lengvai realizuojamas planas.
Visų pirmą, reikėtų atsisakyti mokesčių mažinimo turtingiesiems, kurį įvedė buvęs prezidentas George W. Bush ir kurį tęsia dabartinis prezidentas Barakas Obama.
Antra, reiktų užbaigti karus Afganistane ir Irake, kurie kainuoja milijardus dolerių, tačiau šie karai niekaip nepagerina Amerikos saugumo.
Trečia, reikia suteikti darbą Amerikiečiams. Politines darbo skatinimo programas šiuo metu nėra lengva realizuoti, pripažįsta minimas ekonomistas, tačiau išlaidos šioms programoms padėtų sumažinti skolą, nes žmonės gautų darbo ir tokiu būdu padidintų biudžeto įplaukas.
Ketvirtas punktas – reformuoti sveikatos apsaugos sistemą tokiu būdu, kad didieji farmacijos koncernai negalėtų diktuoti vaistų kainų. Jei Amerikos valdžia galėtų derėtis dėl perkamų vaistų kainų, tai per ateinančius dešimt metų galima būtų sutaupyti vieną trilijoną dolerių lėšų, tikina Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Joseph Stiglitz.
Blogiausiu atveju, Amerikos ekonomikos laukia daug recesijų su dvigubu dugnu. Taip įvyks, jeigu politikai nuspręs įgyvendinti radikalią išlaidų mažinimo strategiją.
Joseph Stiglitz nuosekliai nuo pat krizės pradžios tvirtina, kad vyriausybės išlaidų mažinimas tik pablogina šalies ekonomikos padėtį, nes tokiu būdu gaunamos mažesnės pajamos iš mokesčių.
„Taupymas – tai ne tik receptas didesniam skausmui dabar, bet ir didesnių kančių receptas ateityje. Jis nesuteikia pagrindo būsimam ekonomikos augimui, turint neigiamą ekonomikos augimą“ – atkreipia dėmesį ekonomistas Joseph Stiglitz.
Jis mano, kad vietoj to, jog gelbėtų bankus, šalies valdžia turi padaryti daugiau, kad padėtų namų savininkams.
„Ekonomika, kurioje yra benamių ir tuščių namų, neturi prasmės, o būtent šia linkme mes ir judame“ – perspėjo Joseph Stiglitz.
Jo nuomone, reikėtų milijonams šeimų turinčių hipotekos paskolas ir nesugebančioms vykdyti bankams savo įsipareigojimus, restruktūrizuoti jų turimas paskolas. Tai turėtų būti atlikta naudojant tuos pačius principus, kaip ir bankrutuojančių kompanijų atveju.
Namus reikėtų palikti dabartiniams jų gyventojams, kurie pakeistomis sąlygomis ir toliau galėtų grąžinti paskolas. Jis pripažįsta, kad bankai gali būti nelinkę nurašyti dalį skolų, tačiau jeigu ekonomikos padėtis pablogės ir toliau kris gyvenamųjų patalpų kainos, jie gali tiesiog neturėti kito pasirinkimo.
Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Joseph Stiglitz taip pat turi planą, kaip išspręsti Amerikos skolos ir biudžeto deficito problemas. Tai keturių punktų lengvai realizuojamas planas.
Visų pirmą, reikėtų atsisakyti mokesčių mažinimo turtingiesiems, kurį įvedė buvęs prezidentas George W. Bush ir kurį tęsia dabartinis prezidentas Barakas Obama.
Antra, reiktų užbaigti karus Afganistane ir Irake, kurie kainuoja milijardus dolerių, tačiau šie karai niekaip nepagerina Amerikos saugumo.
Trečia, reikia suteikti darbą Amerikiečiams. Politines darbo skatinimo programas šiuo metu nėra lengva realizuoti, pripažįsta minimas ekonomistas, tačiau išlaidos šioms programoms padėtų sumažinti skolą, nes žmonės gautų darbo ir tokiu būdu padidintų biudžeto įplaukas.
Ketvirtas punktas – reformuoti sveikatos apsaugos sistemą tokiu būdu, kad didieji farmacijos koncernai negalėtų diktuoti vaistų kainų. Jei Amerikos valdžia galėtų derėtis dėl perkamų vaistų kainų, tai per ateinančius dešimt metų galima būtų sutaupyti vieną trilijoną dolerių lėšų, tikina Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Joseph Stiglitz.
