versija spausdinimui
(0)
Rodikliai, per pastarąjį mėnesį pasirodę rinkoje, bylojo apie neblogą Rusijos ekonomikos būklę. Oficiali statistika rodo, kad mažmeninė prekyba šalyje gegužės mėnesį augo 5,5 proc. metiniu tempu, pramonė – 4,1 proc. Ekonominių rodiklių reikšmės pasirodė beesą geresnės nei tikėtasi – tai jau minėtos mažmeninės prekybos plėtra, nedarbo lygis, kuris gegužę sumažėjo nuo 7,2 proc. iki 6,4 proc., be to, vis į palankesnę pusę linksta infliacijos statistika. Atrodo, kad metinė infliacija Rusijoje praranda pagreitį, o vasara dar gali padėti žemyn stumtelėti maisto produktų kainas. Jei ši tendencija išliks, Rusijos centrinis bankas turėtų daugiau nebedidinti palūkanų normos ir taip nebebranginti kreditavimo. Dėl kylančios infliacijos šiemet ji buvo didinama tris kartus iki 8,25 proc.
Jeigu dabartinės aplinkybės išliks, 2011 metais galime matyt maždaug 4-5 proc. sieksianti ekonomikos augimą. Nors tai nėra itin didelis augimo tempas Rusijai, tačiau plėtra ir lūkesčiai dėl slopstančios infliacijos gali būti palankus derinys šalies ekonomikos dalyviams ir investuotojams. Tikėtina, kad galime pamatyti itin tvirtą ekonomikos augimą 2011 m. III ketv. – būtent šį ketvirtį prieš metus Rusija patyrė nemenkų žemės ūkio nuostolių dėl sausros. Tad jei šiemet derliui išliks palankesnis klimatas, galime pamatyti nemenką BVP šuolį aukštyn.
Rinkoje gandai apie bendrovių privatizaciją
Birželį Rusijos akcijų rinka beveik nepajudėjo iš vietos. Teigiamus indekso pokyčius keitė neigiami, o per mėnesį RTS indeksas paaugo Rusijos rinkai kukliais 2,2 proc. Nepaisant neblogos ekonominės situacijos, šalies akcijų rinką nuo reikšmingesnio augimo sulaikė neramus laikotarpis Vakarų rinkose, kur akcijų kursai traukė žemyn dėl Graikijos skolos problemų bei lėtėjančio pasaulio ekonomikos atsigavimo. Rusijos rinkoje pigusių akcijų būta panašiai tiek, kiek ir brangusiųjų. Geriau nei rinka pasirodė energetikos sektoriaus bendrovių akcijos, prasčiau – gamybos sektorius. Kai bent jau kuriam laikui buvo apmalšintos aistros dėl Graikijos likimo, pirmąją liepos savaitę Rusijos akcijų rinka atsitiesė 2,7 proc.
Vis daugiau Rusijos bendrovių ryžtasi savo akcijas listinguoti užsienio biržose. Neseniai tokį žingsnį žengė „Yandex“, nuo liepos 1 d. banko „Sberbank“ akcijų (ADR pavidalu) galima įsigyti Londono biržoje. Rinkoje sklando kalbos apie panašius „Rostelekom“ ketinimus, leidimą yra gavęs holdingas „MRSK“. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir toliau ir daugiau Rusijos bendrovių susivilios užsienio biržų teikiamais privalumais. Patraukus didesnį užsienio investuotojų dėmesį, tai turėtų būti dar vienas postūmis šalies bendrovių akcijų kainoms.
Kita galimų spekuliatyvių nuotaikų priežastis Rusijos akcijų rinkoje – stambių bendrovių privatizacija. Šalies vyriausybė jau anksčiau paskelbė apie nemenką privatizacijos programą. Nors, ko gero, nebus atsisakyta kontrolinės ar reikšmingos dalies svarbiose bendrovėse, tačiau akcijų rinkoje tai gali lemti šiokį tokį sambrūzdį. Kalbama, kad vyriausybė ketina privatizuoti dalį tokių bendrovių kaip „Rosneft“, „RusHydro“, bankų „Sberbank“ ir „VTB“ akcijų.
Gazprom (dujos, GAZP:RX, -0,3 proc. ). Birželio pradžioje sulaukta įmonei palankios naujienos apie Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą gamtinių dujų srityje. Kalbėta apie dujų tiekimą iš Rusijos į Kiniją maždaug 30-iai metų. Tokia žinia buvo palankiai sutikta rinkoje vien jau dėl to, kad susitarimas atvertų „Gazpromui“ galimybes pasinaudoti kylančios Azijos rinkos potencialu ir diversifikuoti dalį savo verslo nuo ne tokiu įspūdingu plėtros potencialu pasižyminčios Europos. Tiesa, vėliau mėnesio bėgyje rinką pasiekė žinia, kad su Kinija nesutariama dėl dujų kainos, tačiau tikėtina, kad derybos šioje vietoje nenustos, nes bendradarbiavimas vis dar potencialiai naudingas abiems pusėms.
Liepos pradžioje „Gazprom“ akcijos kainą ėmė spausti negatyvios nuotaikos dėl didėsiančių gamtinių išteklių mokesčių. Vertinama, kad jų našta įmonei per metus gali padidėti 4-4,5 mlrd. JAV dolerių ir neigiamai paveikti rezultatus bei investicijas.
Norilsk Nickel (kalnakasyba, GMKN:RX, 3,9 proc.). Įmonė yra iškėlusi ambicingus plėtros tikslus užsienyje ir ketina per ateinančius keturiolika metų susilyginti su tokiomis pasaulinėmis milžinėmis kaip „BHP Billiton“ ar „Rio Tinto“. Tam būtų siekiama visame pasaulyje įsigyti vario, anglies ir geležies išgavimo telkinių, tačiau bent jau kol kas įmonės užsienio projektai nebuvo sėkmingi. O besitęsiantys konfliktai tarp akcininkų gali pristabdyti planuojamą įmonės plėtrą ir būti trikdžiu sklandžiai jos veiklai.
Rosneft (nafta, ROSN:RX, -2,5 proc.). Rusijos valdžiai prabilus apie turto privatizavimą, „Rosneft“ buvo paminėta kaip viena iš prioritetinių įmonių. Jei procesas bus vykdomas sėkmingai, tai padidintų šios bendrovės patrauklumą investuotojams tiek dėl to, kad veikiausiai padidėtų laisvų akcijų skaičius rinkoje, tiek ir dėl to, kad būtų pritraukti nauji investuotojai ir pagerėtų įmonės valdymas. Kol kas dar nėra aiški bendradarbiavimo baigtis su britų naftos bendrove „BP“, kuri pareiškė svarstanti parduoti savo dalį ir Rusijoje projektus vykdyti savarankiškai. Pati „Rosneft“ šiuo metu svarsto nemažai kitų klausimų, tokių kaip galimas naujos įmonės įsigijimas Vokietijoje, taip pat vykdomos derybos dėl projektų Arktyje. Įmonės akcininkų susirinkimo metu nuspręsta mokėti 2,76 rublio akcijai tenkančius dividendus už 2010 metus, arba 20 proc. didesnius nei 2009 metais. Paskutinė dividendų užskaitymo data – 2011 metų rugpjūčio 9 d.
Rostelekom (telekomunikacijos, RTKM:RX, 16,8 proc.). Įmonės akcijos šį mėnesį gerokai išsiskyrė iš bendros rinkos ir birželio mėnesį ir ženkliai brango. „Rostelekom“ akcijų paklausa išaugo pasirodžius naujienai, kad įmonės vertybiniai popieriai yra įtraukiami į RTS akcijų indeksą. Tai dar paskatino lūkesčius, kad netrukus „Rostelekom“ akcijas bus galima išvysti ir „MSCI“ skaičiuojamame Rusijos indekse. Tiesa, to dar gali reikėti palaukti, kol visos įmonės akcijų emisijos bus apjungtos į vieną, o to tikimasi šį rugsėjį. Tikimasi, kad palaikymas telekomo akcijoms gali būti jaučiamas užsienio biržose iš institucinių investuotojų. Taip pat bendrovė paskelbė ketinanti peržiūrėti savo dividendų politiką.
Sberbank (finansai, SBER03:RX, 2,5 proc.). Birželį nemažai su banku susijusių naujienų traukė investuotojų dėmesį. Bankas paskelbė apie beveik dvigubai išaugusį grynąjį pelną 2011 m. I ketv. palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus. Atrodo, tokie rezultatai jau buvo įskaičiuoti į banko akcijos kainą, tačiau tvirtas ketvirčio pelnas byloja apie neblogas ateities perspektyvas. Iš banko vadovybės atsklido žinia, kad gali būti vykdoma dalinė privatizacija, prabilta apie galimybę sumažinti, o ilgainiui visiškai panaikinti privilegijuotąsias akcijas. Be šių žinių, rinkoje sklando informacija, kad „Sberbank“ svarsto už 750 mln. eurų įsigyti austrų „Volksbanken“. Nuo liepos 1 d. amerikietiškaisiais „Sberbank“ depozitoriumo pakvitavimais (ADR) buvo pradėta prekiauti Londono biržoje – vienas ADR atitinka keturias banko akcijas. Šis žingsnis buvo žengtas siekiant patraukti didesnį užsienio investuotojų dėmesį prieš rudenį toliau numatomą vykdyti privatizacijos programą.
VTB (finansai, VTBR:RX, -0,6 proc.). Bankas šiuo metu įsitraukęs į nemalonumus, susijusius su „Bank Moskvy". "VTB" nori gauti 150 mlrd. rublių procedūroms, susijusioms su „Bank Moskvy" bankrotu. Dėl to yra vedamos derybos su Finansų ministerija, Centriniu banku ir indėlių draudimu užsiimančia institucija. Valdžia tam preliminarų sutikimą davė, tačiau kol kas neaišku kas ir kokiu būdu gaus lėšas. „Moody's" sumažino „Bank Moskvy" finansinio stabilumo reitingą nuo D iki D-, indėlių ir skolinių įsipareigojimų nuo Baa2 iki Ba1 ir užsiminė, kad reitingai ir toliau gali būti bloginami. Reitingų agentūra parvirtino stabilų „VTB" reitingą Baa1/D-. Žvelgiant į ateitį. galime tikėtis spaudimo „VTB" akcijos kainai toliau kristi. Tai lemia nemaža rizika, susijusi su „Bank Moskvy" aktyvų kokybe ir nesugebėjimu pateikti audituotos finansinės atskaitomybės už 2010 metus. Dėl to yra labai sunku įvertinti „Bank Moskvy" konsolidavimo efektą „VTB" ataskaitose.
Uralkali (chemija, URKA:RX, 2,7 proc.). Birželio mėnesį įmonės naujienų sraute buvo nemažai naujienų apie susijungimus ir susiliejimus. Su vienu įmonės akcininku siejama įmonė iš Baltarusijos vyriausybės ketina įsigyti 50%+1 „Belaruskali" akcijų. Pastaroji bendrovė yra viena didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje. „Belaruskali" ir „Uralkali" jau dabar koordinuoja savo eksporto veiksmus, tad mažai tikėtina, kad bus dar ženklesnės sinergijos. Tačiau neatmetama, kad „Uralkali" iš savo akcininko vėliau gali išpirkti šią įmonę, o turint omenyje nemenką kainą, kurios šiuo metu reikalauja Baltarusijos vyriausybė, „Uralkali" tai taip pat bus nepigus pirkinys. Birželio pabaigoje buvo paskelbta apie įmonės susijungimą su „Silvinit" – kita Rusijos mineralinių trąšų gamintoja. Be to, „Uralkali" padidino kai kurios savo produkcijos kainas, tad galime tikėtis geresnės EBTIDA 2011 m. III ketv.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
AB bankas “Finasta”
Jeigu dabartinės aplinkybės išliks, 2011 metais galime matyt maždaug 4-5 proc. sieksianti ekonomikos augimą. Nors tai nėra itin didelis augimo tempas Rusijai, tačiau plėtra ir lūkesčiai dėl slopstančios infliacijos gali būti palankus derinys šalies ekonomikos dalyviams ir investuotojams. Tikėtina, kad galime pamatyti itin tvirtą ekonomikos augimą 2011 m. III ketv. – būtent šį ketvirtį prieš metus Rusija patyrė nemenkų žemės ūkio nuostolių dėl sausros. Tad jei šiemet derliui išliks palankesnis klimatas, galime pamatyti nemenką BVP šuolį aukštyn.
Rinkoje gandai apie bendrovių privatizaciją
Birželį Rusijos akcijų rinka beveik nepajudėjo iš vietos. Teigiamus indekso pokyčius keitė neigiami, o per mėnesį RTS indeksas paaugo Rusijos rinkai kukliais 2,2 proc. Nepaisant neblogos ekonominės situacijos, šalies akcijų rinką nuo reikšmingesnio augimo sulaikė neramus laikotarpis Vakarų rinkose, kur akcijų kursai traukė žemyn dėl Graikijos skolos problemų bei lėtėjančio pasaulio ekonomikos atsigavimo. Rusijos rinkoje pigusių akcijų būta panašiai tiek, kiek ir brangusiųjų. Geriau nei rinka pasirodė energetikos sektoriaus bendrovių akcijos, prasčiau – gamybos sektorius. Kai bent jau kuriam laikui buvo apmalšintos aistros dėl Graikijos likimo, pirmąją liepos savaitę Rusijos akcijų rinka atsitiesė 2,7 proc.
Vis daugiau Rusijos bendrovių ryžtasi savo akcijas listinguoti užsienio biržose. Neseniai tokį žingsnį žengė „Yandex“, nuo liepos 1 d. banko „Sberbank“ akcijų (ADR pavidalu) galima įsigyti Londono biržoje. Rinkoje sklando kalbos apie panašius „Rostelekom“ ketinimus, leidimą yra gavęs holdingas „MRSK“. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir toliau ir daugiau Rusijos bendrovių susivilios užsienio biržų teikiamais privalumais. Patraukus didesnį užsienio investuotojų dėmesį, tai turėtų būti dar vienas postūmis šalies bendrovių akcijų kainoms.
Kita galimų spekuliatyvių nuotaikų priežastis Rusijos akcijų rinkoje – stambių bendrovių privatizacija. Šalies vyriausybė jau anksčiau paskelbė apie nemenką privatizacijos programą. Nors, ko gero, nebus atsisakyta kontrolinės ar reikšmingos dalies svarbiose bendrovėse, tačiau akcijų rinkoje tai gali lemti šiokį tokį sambrūzdį. Kalbama, kad vyriausybė ketina privatizuoti dalį tokių bendrovių kaip „Rosneft“, „RusHydro“, bankų „Sberbank“ ir „VTB“ akcijų.
Gazprom (dujos, GAZP:RX, -0,3 proc. ). Birželio pradžioje sulaukta įmonei palankios naujienos apie Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą gamtinių dujų srityje. Kalbėta apie dujų tiekimą iš Rusijos į Kiniją maždaug 30-iai metų. Tokia žinia buvo palankiai sutikta rinkoje vien jau dėl to, kad susitarimas atvertų „Gazpromui“ galimybes pasinaudoti kylančios Azijos rinkos potencialu ir diversifikuoti dalį savo verslo nuo ne tokiu įspūdingu plėtros potencialu pasižyminčios Europos. Tiesa, vėliau mėnesio bėgyje rinką pasiekė žinia, kad su Kinija nesutariama dėl dujų kainos, tačiau tikėtina, kad derybos šioje vietoje nenustos, nes bendradarbiavimas vis dar potencialiai naudingas abiems pusėms.
Liepos pradžioje „Gazprom“ akcijos kainą ėmė spausti negatyvios nuotaikos dėl didėsiančių gamtinių išteklių mokesčių. Vertinama, kad jų našta įmonei per metus gali padidėti 4-4,5 mlrd. JAV dolerių ir neigiamai paveikti rezultatus bei investicijas.
Norilsk Nickel (kalnakasyba, GMKN:RX, 3,9 proc.). Įmonė yra iškėlusi ambicingus plėtros tikslus užsienyje ir ketina per ateinančius keturiolika metų susilyginti su tokiomis pasaulinėmis milžinėmis kaip „BHP Billiton“ ar „Rio Tinto“. Tam būtų siekiama visame pasaulyje įsigyti vario, anglies ir geležies išgavimo telkinių, tačiau bent jau kol kas įmonės užsienio projektai nebuvo sėkmingi. O besitęsiantys konfliktai tarp akcininkų gali pristabdyti planuojamą įmonės plėtrą ir būti trikdžiu sklandžiai jos veiklai.
Rosneft (nafta, ROSN:RX, -2,5 proc.). Rusijos valdžiai prabilus apie turto privatizavimą, „Rosneft“ buvo paminėta kaip viena iš prioritetinių įmonių. Jei procesas bus vykdomas sėkmingai, tai padidintų šios bendrovės patrauklumą investuotojams tiek dėl to, kad veikiausiai padidėtų laisvų akcijų skaičius rinkoje, tiek ir dėl to, kad būtų pritraukti nauji investuotojai ir pagerėtų įmonės valdymas. Kol kas dar nėra aiški bendradarbiavimo baigtis su britų naftos bendrove „BP“, kuri pareiškė svarstanti parduoti savo dalį ir Rusijoje projektus vykdyti savarankiškai. Pati „Rosneft“ šiuo metu svarsto nemažai kitų klausimų, tokių kaip galimas naujos įmonės įsigijimas Vokietijoje, taip pat vykdomos derybos dėl projektų Arktyje. Įmonės akcininkų susirinkimo metu nuspręsta mokėti 2,76 rublio akcijai tenkančius dividendus už 2010 metus, arba 20 proc. didesnius nei 2009 metais. Paskutinė dividendų užskaitymo data – 2011 metų rugpjūčio 9 d.
Rostelekom (telekomunikacijos, RTKM:RX, 16,8 proc.). Įmonės akcijos šį mėnesį gerokai išsiskyrė iš bendros rinkos ir birželio mėnesį ir ženkliai brango. „Rostelekom“ akcijų paklausa išaugo pasirodžius naujienai, kad įmonės vertybiniai popieriai yra įtraukiami į RTS akcijų indeksą. Tai dar paskatino lūkesčius, kad netrukus „Rostelekom“ akcijas bus galima išvysti ir „MSCI“ skaičiuojamame Rusijos indekse. Tiesa, to dar gali reikėti palaukti, kol visos įmonės akcijų emisijos bus apjungtos į vieną, o to tikimasi šį rugsėjį. Tikimasi, kad palaikymas telekomo akcijoms gali būti jaučiamas užsienio biržose iš institucinių investuotojų. Taip pat bendrovė paskelbė ketinanti peržiūrėti savo dividendų politiką.
Sberbank (finansai, SBER03:RX, 2,5 proc.). Birželį nemažai su banku susijusių naujienų traukė investuotojų dėmesį. Bankas paskelbė apie beveik dvigubai išaugusį grynąjį pelną 2011 m. I ketv. palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus. Atrodo, tokie rezultatai jau buvo įskaičiuoti į banko akcijos kainą, tačiau tvirtas ketvirčio pelnas byloja apie neblogas ateities perspektyvas. Iš banko vadovybės atsklido žinia, kad gali būti vykdoma dalinė privatizacija, prabilta apie galimybę sumažinti, o ilgainiui visiškai panaikinti privilegijuotąsias akcijas. Be šių žinių, rinkoje sklando informacija, kad „Sberbank“ svarsto už 750 mln. eurų įsigyti austrų „Volksbanken“. Nuo liepos 1 d. amerikietiškaisiais „Sberbank“ depozitoriumo pakvitavimais (ADR) buvo pradėta prekiauti Londono biržoje – vienas ADR atitinka keturias banko akcijas. Šis žingsnis buvo žengtas siekiant patraukti didesnį užsienio investuotojų dėmesį prieš rudenį toliau numatomą vykdyti privatizacijos programą.
VTB (finansai, VTBR:RX, -0,6 proc.). Bankas šiuo metu įsitraukęs į nemalonumus, susijusius su „Bank Moskvy". "VTB" nori gauti 150 mlrd. rublių procedūroms, susijusioms su „Bank Moskvy" bankrotu. Dėl to yra vedamos derybos su Finansų ministerija, Centriniu banku ir indėlių draudimu užsiimančia institucija. Valdžia tam preliminarų sutikimą davė, tačiau kol kas neaišku kas ir kokiu būdu gaus lėšas. „Moody's" sumažino „Bank Moskvy" finansinio stabilumo reitingą nuo D iki D-, indėlių ir skolinių įsipareigojimų nuo Baa2 iki Ba1 ir užsiminė, kad reitingai ir toliau gali būti bloginami. Reitingų agentūra parvirtino stabilų „VTB" reitingą Baa1/D-. Žvelgiant į ateitį. galime tikėtis spaudimo „VTB" akcijos kainai toliau kristi. Tai lemia nemaža rizika, susijusi su „Bank Moskvy" aktyvų kokybe ir nesugebėjimu pateikti audituotos finansinės atskaitomybės už 2010 metus. Dėl to yra labai sunku įvertinti „Bank Moskvy" konsolidavimo efektą „VTB" ataskaitose.
Uralkali (chemija, URKA:RX, 2,7 proc.). Birželio mėnesį įmonės naujienų sraute buvo nemažai naujienų apie susijungimus ir susiliejimus. Su vienu įmonės akcininku siejama įmonė iš Baltarusijos vyriausybės ketina įsigyti 50%+1 „Belaruskali" akcijų. Pastaroji bendrovė yra viena didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje. „Belaruskali" ir „Uralkali" jau dabar koordinuoja savo eksporto veiksmus, tad mažai tikėtina, kad bus dar ženklesnės sinergijos. Tačiau neatmetama, kad „Uralkali" iš savo akcininko vėliau gali išpirkti šią įmonę, o turint omenyje nemenką kainą, kurios šiuo metu reikalauja Baltarusijos vyriausybė, „Uralkali" tai taip pat bus nepigus pirkinys. Birželio pabaigoje buvo paskelbta apie įmonės susijungimą su „Silvinit" – kita Rusijos mineralinių trąšų gamintoja. Be to, „Uralkali" padidino kai kurios savo produkcijos kainas, tad galime tikėtis geresnės EBTIDA 2011 m. III ketv.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
AB bankas “Finasta”