versija spausdinimui
(0)
Graikijai patvirtinus griežtą biudžeto išlaidų apkarpymą, JAV akcijų rinka kilo trečią dieną iš eilės. Dow Jones Industrial indeksas pakilo 0,6 proc., S&P 500 - 0,83 proc., o Nasdaq -0,41 proc. Iš S&P 500 indekso sektorių ženkliai kilo finansų sektorius. „Bank of America" sutiko atlyginti 22-jų investuotojų grupei, kurie nekilnojamo turto krizės metu patyrė nuostolių. Bankas skirs 8,5 mlrd. JAV dolerių žalai atlyginti. Bankas taip pat atidėjo papildomai 5,5 mird. JAV dolerių galimiems žalų atlyginimo reikalavimams ateityje. Po šios žinutės reitingų agentūra „Standard & Poor's" pagerino banko rekomendaciją. Ankstesnė„laikyti" buvo pakeista į „Stiprus pirkimas". Agentūros analitikai tokį sprendimą argumentavo tuo, kad banko sutikimas atlyginti žalą sumažino neapibrėžtumą.
Trečiadienį Federalinis rezervų bankas patvirtino projektą, kurio pagrindu vartotojai mokės mažesnius mokesčius už operacijas, vykdomas debetinėmis kortelėmis. Nors toks sprendimas sumažins bankų pajamas, visgi rinka šią žinią laikė teigiama, kadangi patvirtintas mokesčių sumažinimas yra mažesnis nei siūlytas gruodžio mėnesį, kuomet buvo siūloma operacijų mokesčius apkarpyti net 73 proc. "Visa„ ir „Mastercard" akcijos vakar brango atitinkamai 15 proc. ir 11,3 proc.
Preliminarūs namų pardavimai gegužės mėnesį išaugo 8,2 proc. Balandžio mėnesį jie buvo sumažėję 11,6 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europoje vakar akcijų indeksų reikšmės kilo į viršų kai Graikijos ministrui pirmininkui pavyko parlamente gauti daugumos palaikymą dėl fiskalinių priemonių plano. Projekte numatoma 78 mlrd. eurų apkarpyti šalies biudžetą, o įplaukas padidinti pajamomis iš turto pardavimų. Tai reikšmingas postūmis į priekį turint omenyje, kad šalyje siautėja protestuotojai, o finansų rinkos smunka jau beveik du mėnesius. Gautas parlamento palaikymas turėtų atverti kelią tolesnėms deryboms su tarptautiniais kredituotojais. Derybos turėtų vykti liepos 3 d. ir jų metu bus sprendžiama ar atverti ties bankroto riba balansuojančiai Graikijai galimybę pasinaudoti penktąja dalimi 110 mlrd. eurų paskolos, kurią preliminariai sutiko suteikti Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas.
Akcijų rinkoje buvo galima matyti bent jau trumpalaikį investuotojų optimizmą. Stoxx Europe 600 indekso vertė augo 1,5 proc. - daugiausia nuo balandžio mėnesio. Didžiausio Graikijos banko „National Bank of Greece" akcijos kaina pakilo 4,1 proc., o Atėnų indeksas - 2,3 proc.
Gera balsavimo baigtis Graikijos parlamente buvo palanki ir euro kursui. Be to, kitą savaitę posėdžiauti renkasi Europos centrinis bankas ir tarp rinkos dalyvių galima išgirsti kalbas apieLaukiamą dar vieną bazinės palūkanų normos padidinimą. Po gana ilgos pertraukos ECB bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. padidino šį balandį. Jei lūkesčiai dėl dar vieno bazinės palūkanų normos padidėjimo liepos mėnesį tvirtės, o Graikijos viešųjų finansų klausimas bus bent kuriam laikui išspręstas, turėtų stiprėti ir euro zonos valiutos kursas.
Ekonomikos pasitikėjimas euro zonoje birželio mėnesį sumažėjo iki žemiausio savo lygio per paskutinius aštuonis mėnesius. Ekonomikos dalyvių nuotaikos menko tvyrant neapibrėžtumui dėl to, kaip toliau seksis suvaldyti Graikijos skolą. Be to, viešųjų finansų išlaidų karpymas regione taip pat kiek ribojo lūkesčius dėl ekonomikos augimo sąlygų.
Azija
Šiandien visi pagrindiniai Azijos akcijų indeksai augo. Honkongo akcijų indeksas Hang Seng, šoktelėjo 1,56 proc.
Didesniu nei 1 proc. augimu išsiskyrė ir Kinijos akcijų indeksas CSI 300, o Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 kilo 0,4 proc. Šiandien skelbtais duomenimis, šių metų gegužės mėnesį Japonijoje statybų skaičius, palyginti su praėjusių metų geguže išaugo 6,2 proc. Ir toliau brango į Europą eksportuojančių bendrovių akcijos, po to kai Graikijos parlamentas sutarė dėl taupymo programos, kurios priėmimo atveju bus gauta parama padengti artimiausius įsipareigojimus. Ši naujiena davė teigiamą impulsą bankams ir kitoms finansinio sektoriaus bendrovėms. Vakar brangusi nafta paskatino investuotojus pirkti energetikos sektoriaus bendrovių akcijas, o avialinijų bendrovių akcijos pigo, baiminantis išaugsiančių kaštų dėl brangesnio kuro.
Baltijos šalys
Trečiadienį prekyba Vilniuje nebuvo aktyvi, apyvarta pasiekė 320 tūkst. eurų, o indeksas krito jau trečią dieną iš eilės. „Rokiškio sūrio" akcijų apyvarta buvo didžiausia rinkoje - 56 tūkst. eurų. Akcijų kaina mažėjo labiausiai rinkoje - 3,42 proc. vėl dėl tos pačios priežasties - dėl spaudimo akcijų kaina per vieną estų tarpininką. Taline apyvarta buvo beveik dvigubai mažesnė nei antradienį ir siekė 412 tūkst. eurų. Indeksas pratęsė kritimo tendenciją, sumenkęs 0,31 proc. Be to ir vėl daugiausiai prisidėjo „Baltika" akcijos, kritusios 3,77 proc. Per dvi dienas šios akcijos neteko net 19 proc. savo vertės. Tikėtina, kad didesnis pardavėjų spaudimas „Baltika" akcijoms ir toliau išsilaikys. Rygos birža trečiadienį išsiskyrė iš konteksto - jos indeksas pakilo 0,36 proc. Didžiausias aktyvumas užfiksuotas „Grindeks" pozicijoje - 27 tūkst.Latų, o kaina liko nepakitusi.
Lietuvos vartotojų pasitikėjimas birželio mėnesį liko nepakitęs ir šiuo metu yra sugrįžęs į 2008 metų pradžios lygį. Šių metų pradžios duomenys byloja apie toliau atsigaunančią Lietuvos ekonomiką. Džiugina ir tai, kad ūkio augimo mastas plečiasi -buvo matomas ne tik su eksportu, bet ir su vidaus paklausa susijusių sektorių metinis augimas. Tiesa, nedarbas dar tebėra ženklus, tad tai ateityje gyventojus vis dar gali sulaikyti nuo drąsesnių vartojimo sprendimų.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos akcijų rinka vakar kilo į viršų kartu su Europos akcijomis po to kai buvo paskelbta apie sėkmingą balsavimą Graikijos parlamente. Ekonominė statistika bylojo apie lėtėjančią infliaciją šalyje, dėl ko Rusijos centrinis bankas veikiausiai nebeturėtų didinti bazinės palūkanų normos. Dėl kylančių kainų ir siekio palaikyti tvirtesnį rublį bazinė palūkana šiemet buvo didinama du kartus ir šiandien siekia 8,25 proc.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje trečiadienį dar kartą šoktelėjo į viršų ir prekyba vyko šiek tiek aukštesne nei 95 JAV dolerių už barelį kaina. Teigiamą įtaką naftos kainos brangimui turėjo silpnėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu, Graikijos parlamento pritarimas griežtesnėms valdžios programoms bei pranešimas apie sumažėjusias žaliavinės naftos ir benzino atsargas JAV per praėjusią savaitę. Atsargų mažėjimas buvo didesnis nei tikėtasi, tad tai iš tikro yra palankios naujienos, bet kartu reiktų atkreipti dėmesį, kad naftos produktų paklausa per praėjusias keturias savaites buvo 1,7 proc. mažesnė nei prieš metus atitinkamu metu. Beje, pagal Tarptautinės Energetikos Agentūros planą, JAV turės išleisti į rinką apie 30 mln. barelių naftos iš turimų strateginių rezervų, tad per ateinančias savaites žaliavinės naftos atsargos taip pat mažės. Reiktų atkreipti dėmesį ir į artėjantį pirmą didesnį šiais metais uraganą Meksikos įlankoje, kuris grasina laikinai sustabdyti uostų veiklą Meksikoje, kuri yra antra didžiausia žaliavinės naftos eksportuotoja į JAV.
Trečiadienį Federalinis rezervų bankas patvirtino projektą, kurio pagrindu vartotojai mokės mažesnius mokesčius už operacijas, vykdomas debetinėmis kortelėmis. Nors toks sprendimas sumažins bankų pajamas, visgi rinka šią žinią laikė teigiama, kadangi patvirtintas mokesčių sumažinimas yra mažesnis nei siūlytas gruodžio mėnesį, kuomet buvo siūloma operacijų mokesčius apkarpyti net 73 proc. "Visa„ ir „Mastercard" akcijos vakar brango atitinkamai 15 proc. ir 11,3 proc.
Preliminarūs namų pardavimai gegužės mėnesį išaugo 8,2 proc. Balandžio mėnesį jie buvo sumažėję 11,6 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europoje vakar akcijų indeksų reikšmės kilo į viršų kai Graikijos ministrui pirmininkui pavyko parlamente gauti daugumos palaikymą dėl fiskalinių priemonių plano. Projekte numatoma 78 mlrd. eurų apkarpyti šalies biudžetą, o įplaukas padidinti pajamomis iš turto pardavimų. Tai reikšmingas postūmis į priekį turint omenyje, kad šalyje siautėja protestuotojai, o finansų rinkos smunka jau beveik du mėnesius. Gautas parlamento palaikymas turėtų atverti kelią tolesnėms deryboms su tarptautiniais kredituotojais. Derybos turėtų vykti liepos 3 d. ir jų metu bus sprendžiama ar atverti ties bankroto riba balansuojančiai Graikijai galimybę pasinaudoti penktąja dalimi 110 mlrd. eurų paskolos, kurią preliminariai sutiko suteikti Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas.
Akcijų rinkoje buvo galima matyti bent jau trumpalaikį investuotojų optimizmą. Stoxx Europe 600 indekso vertė augo 1,5 proc. - daugiausia nuo balandžio mėnesio. Didžiausio Graikijos banko „National Bank of Greece" akcijos kaina pakilo 4,1 proc., o Atėnų indeksas - 2,3 proc.
Gera balsavimo baigtis Graikijos parlamente buvo palanki ir euro kursui. Be to, kitą savaitę posėdžiauti renkasi Europos centrinis bankas ir tarp rinkos dalyvių galima išgirsti kalbas apieLaukiamą dar vieną bazinės palūkanų normos padidinimą. Po gana ilgos pertraukos ECB bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. padidino šį balandį. Jei lūkesčiai dėl dar vieno bazinės palūkanų normos padidėjimo liepos mėnesį tvirtės, o Graikijos viešųjų finansų klausimas bus bent kuriam laikui išspręstas, turėtų stiprėti ir euro zonos valiutos kursas.
Ekonomikos pasitikėjimas euro zonoje birželio mėnesį sumažėjo iki žemiausio savo lygio per paskutinius aštuonis mėnesius. Ekonomikos dalyvių nuotaikos menko tvyrant neapibrėžtumui dėl to, kaip toliau seksis suvaldyti Graikijos skolą. Be to, viešųjų finansų išlaidų karpymas regione taip pat kiek ribojo lūkesčius dėl ekonomikos augimo sąlygų.
Azija
Šiandien visi pagrindiniai Azijos akcijų indeksai augo. Honkongo akcijų indeksas Hang Seng, šoktelėjo 1,56 proc.
Didesniu nei 1 proc. augimu išsiskyrė ir Kinijos akcijų indeksas CSI 300, o Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 kilo 0,4 proc. Šiandien skelbtais duomenimis, šių metų gegužės mėnesį Japonijoje statybų skaičius, palyginti su praėjusių metų geguže išaugo 6,2 proc. Ir toliau brango į Europą eksportuojančių bendrovių akcijos, po to kai Graikijos parlamentas sutarė dėl taupymo programos, kurios priėmimo atveju bus gauta parama padengti artimiausius įsipareigojimus. Ši naujiena davė teigiamą impulsą bankams ir kitoms finansinio sektoriaus bendrovėms. Vakar brangusi nafta paskatino investuotojus pirkti energetikos sektoriaus bendrovių akcijas, o avialinijų bendrovių akcijos pigo, baiminantis išaugsiančių kaštų dėl brangesnio kuro.
Baltijos šalys
Trečiadienį prekyba Vilniuje nebuvo aktyvi, apyvarta pasiekė 320 tūkst. eurų, o indeksas krito jau trečią dieną iš eilės. „Rokiškio sūrio" akcijų apyvarta buvo didžiausia rinkoje - 56 tūkst. eurų. Akcijų kaina mažėjo labiausiai rinkoje - 3,42 proc. vėl dėl tos pačios priežasties - dėl spaudimo akcijų kaina per vieną estų tarpininką. Taline apyvarta buvo beveik dvigubai mažesnė nei antradienį ir siekė 412 tūkst. eurų. Indeksas pratęsė kritimo tendenciją, sumenkęs 0,31 proc. Be to ir vėl daugiausiai prisidėjo „Baltika" akcijos, kritusios 3,77 proc. Per dvi dienas šios akcijos neteko net 19 proc. savo vertės. Tikėtina, kad didesnis pardavėjų spaudimas „Baltika" akcijoms ir toliau išsilaikys. Rygos birža trečiadienį išsiskyrė iš konteksto - jos indeksas pakilo 0,36 proc. Didžiausias aktyvumas užfiksuotas „Grindeks" pozicijoje - 27 tūkst.Latų, o kaina liko nepakitusi.
Lietuvos vartotojų pasitikėjimas birželio mėnesį liko nepakitęs ir šiuo metu yra sugrįžęs į 2008 metų pradžios lygį. Šių metų pradžios duomenys byloja apie toliau atsigaunančią Lietuvos ekonomiką. Džiugina ir tai, kad ūkio augimo mastas plečiasi -buvo matomas ne tik su eksportu, bet ir su vidaus paklausa susijusių sektorių metinis augimas. Tiesa, nedarbas dar tebėra ženklus, tad tai ateityje gyventojus vis dar gali sulaikyti nuo drąsesnių vartojimo sprendimų.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos akcijų rinka vakar kilo į viršų kartu su Europos akcijomis po to kai buvo paskelbta apie sėkmingą balsavimą Graikijos parlamente. Ekonominė statistika bylojo apie lėtėjančią infliaciją šalyje, dėl ko Rusijos centrinis bankas veikiausiai nebeturėtų didinti bazinės palūkanų normos. Dėl kylančių kainų ir siekio palaikyti tvirtesnį rublį bazinė palūkana šiemet buvo didinama du kartus ir šiandien siekia 8,25 proc.
Žaliavos
„WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje trečiadienį dar kartą šoktelėjo į viršų ir prekyba vyko šiek tiek aukštesne nei 95 JAV dolerių už barelį kaina. Teigiamą įtaką naftos kainos brangimui turėjo silpnėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu, Graikijos parlamento pritarimas griežtesnėms valdžios programoms bei pranešimas apie sumažėjusias žaliavinės naftos ir benzino atsargas JAV per praėjusią savaitę. Atsargų mažėjimas buvo didesnis nei tikėtasi, tad tai iš tikro yra palankios naujienos, bet kartu reiktų atkreipti dėmesį, kad naftos produktų paklausa per praėjusias keturias savaites buvo 1,7 proc. mažesnė nei prieš metus atitinkamu metu. Beje, pagal Tarptautinės Energetikos Agentūros planą, JAV turės išleisti į rinką apie 30 mln. barelių naftos iš turimų strateginių rezervų, tad per ateinančias savaites žaliavinės naftos atsargos taip pat mažės. Reiktų atkreipti dėmesį ir į artėjantį pirmą didesnį šiais metais uraganą Meksikos įlankoje, kuris grasina laikinai sustabdyti uostų veiklą Meksikoje, kuri yra antra didžiausia žaliavinės naftos eksportuotoja į JAV.