versija spausdinimui
(5)
Pristatome interviu su buvusiu Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, euro zonos, Mastrichto kriterijų ir Europos sąjungos konstitucijos bendraautoriu Henning Christophersen.
Jūs Europos Komisijos vardu derėjotės dėl Mastrichto kriterijų, kurie sukūrė pagrindą euro zonai. Ar jūs nemanote, kad Europos sąjunga pasirodė esanti per daug nesubrendusi, kad turėtų bendrą valiutą?
Be abejonės, klaida būtų tai, jog tuomet būtume visi priėmę Vokietijos požiūrį, t.y. nuspręstume, kad turime turėti vieną valiutą, bendrą pinigų politiką, vieną Centrinį banką ir daugiau nieko. Turime sukurti daug tvirtesnes taisykles, susijusias su Europos sąjungos šalių ir institucijų fiskalinės politikos koordinavimu. Dabar Europos sąjungos šalys supranta, kur padarė klaidą ir nori tai ištaisyti.
Ar Europos sąjungai pavyks sustiprinti fiskalinės drausmės mechanizmą?
Manau, kad taip. Jau esame tinkamame kelyje link to. Tiek Graikijai, tiek Portugalijai bei Ispanijai ar kuriai kitai Europos sąjungos šaliai yra blogai, kai visi sprendimai yra priimami Berlyne. Jie turėtų būti priimami Briuselyje.
Ar bus prieita prie Graikijos skolų restruktūrizavimo? Ar jūs pritariate tokiam sprendimui?
Rizika, susijusi su tuo, kad Graikija gali tapti nemoki, yra didelė. Tačiau Graikijos problemos turi būti sprendžiamos kitokiu būdu. Graikija visų pirma turi įgyvendinti kur kas ambicingesnį privatizavimo planą, bei taip pat pagerinti savo mokesčių surinkimo sistemą. Jeigu būtų prieita prie restruktūrizacijos, daugelis bankų, ne tik Graikijos, patirtų nuostolius. Tai neigiamai paveiktų jų skolinimo galimybes, bei taip pat Europos bendrojo vidaus produkto augimą.
Ar tai būtų europietiškas Lehman Brothers bankroto variantas?
Tai gali nutikti ta prasme, kad kaip restruktūrizavimo rezultatas, kai kurių šalių lauktų kreditų krizė. Amerikos Iždo departamento atstovai jau daugelį savaičių Europos valdžios atstovus perspėja dėl restruktūrizavimo grėsmės, sakydami, jog tokio įvyko padariniai būtų neįsivaizduojami.
Tarp Europos politikų atsiranda nuomonių, kad iš Graikijos valdžios reikėtų atimti šios šalies turto privatizavimą, ir šias funkcijas perduoti specialiai sukurtam tarptautiniam fondui.
Tokia idėja nėra nauja. Labai ją palaiko Vokietijos, Olandijos bei Suomijos atstovai. Jų nuomone, tai padėtų labiau apsidrausti, kad Graikija grąžins jai suteiktas lengvatines paskolas. Jie tiesiog nori įsitikinti, kad paskolos bus sugrąžintos atgal. Tačiau šiuos planus bus labai sunku įgyvendinti, nes Graikijos valdžia tam be abejonės priešinsis.
Ar kitos šalys turėtų prisijungti prie euro zonos?
Taip, visiškai taip! Su euru nėra nieko blogo nutikę. Tai yra labai gera ir stipri valiuta. Problema yra tik tame, kad kai kurios euro zonos šalys tiesiog elgėsi neatsakingai.
Jūs Europos Komisijos vardu derėjotės dėl Mastrichto kriterijų, kurie sukūrė pagrindą euro zonai. Ar jūs nemanote, kad Europos sąjunga pasirodė esanti per daug nesubrendusi, kad turėtų bendrą valiutą?
Be abejonės, klaida būtų tai, jog tuomet būtume visi priėmę Vokietijos požiūrį, t.y. nuspręstume, kad turime turėti vieną valiutą, bendrą pinigų politiką, vieną Centrinį banką ir daugiau nieko. Turime sukurti daug tvirtesnes taisykles, susijusias su Europos sąjungos šalių ir institucijų fiskalinės politikos koordinavimu. Dabar Europos sąjungos šalys supranta, kur padarė klaidą ir nori tai ištaisyti.
Ar Europos sąjungai pavyks sustiprinti fiskalinės drausmės mechanizmą?
Manau, kad taip. Jau esame tinkamame kelyje link to. Tiek Graikijai, tiek Portugalijai bei Ispanijai ar kuriai kitai Europos sąjungos šaliai yra blogai, kai visi sprendimai yra priimami Berlyne. Jie turėtų būti priimami Briuselyje.
Ar bus prieita prie Graikijos skolų restruktūrizavimo? Ar jūs pritariate tokiam sprendimui?
Rizika, susijusi su tuo, kad Graikija gali tapti nemoki, yra didelė. Tačiau Graikijos problemos turi būti sprendžiamos kitokiu būdu. Graikija visų pirma turi įgyvendinti kur kas ambicingesnį privatizavimo planą, bei taip pat pagerinti savo mokesčių surinkimo sistemą. Jeigu būtų prieita prie restruktūrizacijos, daugelis bankų, ne tik Graikijos, patirtų nuostolius. Tai neigiamai paveiktų jų skolinimo galimybes, bei taip pat Europos bendrojo vidaus produkto augimą.
Ar tai būtų europietiškas Lehman Brothers bankroto variantas?
Tai gali nutikti ta prasme, kad kaip restruktūrizavimo rezultatas, kai kurių šalių lauktų kreditų krizė. Amerikos Iždo departamento atstovai jau daugelį savaičių Europos valdžios atstovus perspėja dėl restruktūrizavimo grėsmės, sakydami, jog tokio įvyko padariniai būtų neįsivaizduojami.
Tarp Europos politikų atsiranda nuomonių, kad iš Graikijos valdžios reikėtų atimti šios šalies turto privatizavimą, ir šias funkcijas perduoti specialiai sukurtam tarptautiniam fondui.
Tokia idėja nėra nauja. Labai ją palaiko Vokietijos, Olandijos bei Suomijos atstovai. Jų nuomone, tai padėtų labiau apsidrausti, kad Graikija grąžins jai suteiktas lengvatines paskolas. Jie tiesiog nori įsitikinti, kad paskolos bus sugrąžintos atgal. Tačiau šiuos planus bus labai sunku įgyvendinti, nes Graikijos valdžia tam be abejonės priešinsis.
Ar kitos šalys turėtų prisijungti prie euro zonos?
Taip, visiškai taip! Su euru nėra nieko blogo nutikę. Tai yra labai gera ir stipri valiuta. Problema yra tik tame, kad kai kurios euro zonos šalys tiesiog elgėsi neatsakingai.