versija spausdinimui
(3)
Sprendimas dėl antrojo pagalbos paketo Graikijai, dėl kai kurių euro zonos šalių pasipriešinimo, yra labai tikėtina, jog bus atidėtas, šiandien rašo Vokietijos dienraštis Handelsblatt.
„Yra tiek daug neišspręstų problemų, jog finansų ministrams iki birželio 20 dienos veikiausiai nepavyks priimti naujo kredito paketo“ – minimam Vokietijos dienraščiui prasitarė aukštas Europos sąjungos pareigūnas.
Handelsblatt rašo, kad netikėti sunkumai, dėl naujo pagalbos paketo Graikijai priėmimo, kilo dėl Slovakijos, kuri nedalyvauja pirmajame finansinės pagalbos pakete, kurio vertė 110 mlrd. eurų, pozicijos. Slovakijos atstovai priešinasi pasiūlymui, kad nauja lengvatinė finansinė paskola Graikijai būtų suteikta iš Europos finansinio stabilumo fondo, kuris buvo įkurtas pernai, siekiant palaikyti tas euro zonos šalis, kurios praras skolintojų pasitikėjimą.
Jei Graikija gautų lengvatinę finansinę paskolą iš šio fondo, tai Slovakija šįkart turėtų prisidėti savo lėšomis prie paskolos suteikimo Graikijai, teigia Vokietijos dienraštis Handelsblatt. Todėl Slovakijos atstovai atkakliai priešinasi, kad ši paskola Graikijai būtų suteikta iš Europos finansinio stabilumo fondo.
Tuo tarpu Vokietijos atstovai nori, kad naujoji paskola Graikijai būtų suteikta būtent kaip tik iš minėto fondo, nes tokiu atveju Vokietijos parlamente, t.y. Bundestage, dėl naujo pagalbos paketo Graikijai, nereikėtų rengti balsavimo.
Europos finansinio stabilumo fondas susideda iš 440 mlrd. eurų vertės euro zonos šalių garantijų, be to šį fondą dar sudaro 60 mlrd. eurų vertės garantuotos paskolos iš Europos sąjungos biudžeto, bei 250 mlrd. eurų vertės finansavimas, kurį skiria Tarptautinis Valiutos Fondas.
Vokietijos dienraštis Handelsblatt rašo, kad Britanijos atstovai taip pat pareiškė savo nepasitenkinimą, nes jie nesutinka, kad pagalba Graikijai būtų teikiama ne tik iš Europos finansinio stabilumo fondo, tačiau ir iš kitų šaltinių, t.y. ir iš tų lėšų, kurias Europos finansinio stabilumo mechanizmui skiria ne euro zonos šalys.
Priminsime, kad siekdama išvengti bankroto, Graikija praėjusių metų pavasario pabaigoje buvo priversta Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo prašyti lengvatinės finansinės paskolos. Graikija gavo 110 mlrd. eurų vertės paskolą, tačiau tuo pačiu įsipareigojo mažindama išlaidas ir didindama mokesčius, iki priimtino lygio sumažinti savo biudžeto deficitą ir tuo pačiu skolas.
Europos Centrinio banko valdybos narys Lorenzo Bini Smaghi prieš kelias dienas atskleidė, kad naujojo pagalbos paketo Graikijai, t.y. lengvatinės paskolos vertė, gali sudaryti 60-70 mlrd. eurų.
„Yra tiek daug neišspręstų problemų, jog finansų ministrams iki birželio 20 dienos veikiausiai nepavyks priimti naujo kredito paketo“ – minimam Vokietijos dienraščiui prasitarė aukštas Europos sąjungos pareigūnas.
Handelsblatt rašo, kad netikėti sunkumai, dėl naujo pagalbos paketo Graikijai priėmimo, kilo dėl Slovakijos, kuri nedalyvauja pirmajame finansinės pagalbos pakete, kurio vertė 110 mlrd. eurų, pozicijos. Slovakijos atstovai priešinasi pasiūlymui, kad nauja lengvatinė finansinė paskola Graikijai būtų suteikta iš Europos finansinio stabilumo fondo, kuris buvo įkurtas pernai, siekiant palaikyti tas euro zonos šalis, kurios praras skolintojų pasitikėjimą.
Jei Graikija gautų lengvatinę finansinę paskolą iš šio fondo, tai Slovakija šįkart turėtų prisidėti savo lėšomis prie paskolos suteikimo Graikijai, teigia Vokietijos dienraštis Handelsblatt. Todėl Slovakijos atstovai atkakliai priešinasi, kad ši paskola Graikijai būtų suteikta iš Europos finansinio stabilumo fondo.
Tuo tarpu Vokietijos atstovai nori, kad naujoji paskola Graikijai būtų suteikta būtent kaip tik iš minėto fondo, nes tokiu atveju Vokietijos parlamente, t.y. Bundestage, dėl naujo pagalbos paketo Graikijai, nereikėtų rengti balsavimo.
Europos finansinio stabilumo fondas susideda iš 440 mlrd. eurų vertės euro zonos šalių garantijų, be to šį fondą dar sudaro 60 mlrd. eurų vertės garantuotos paskolos iš Europos sąjungos biudžeto, bei 250 mlrd. eurų vertės finansavimas, kurį skiria Tarptautinis Valiutos Fondas.
Vokietijos dienraštis Handelsblatt rašo, kad Britanijos atstovai taip pat pareiškė savo nepasitenkinimą, nes jie nesutinka, kad pagalba Graikijai būtų teikiama ne tik iš Europos finansinio stabilumo fondo, tačiau ir iš kitų šaltinių, t.y. ir iš tų lėšų, kurias Europos finansinio stabilumo mechanizmui skiria ne euro zonos šalys.
Priminsime, kad siekdama išvengti bankroto, Graikija praėjusių metų pavasario pabaigoje buvo priversta Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo prašyti lengvatinės finansinės paskolos. Graikija gavo 110 mlrd. eurų vertės paskolą, tačiau tuo pačiu įsipareigojo mažindama išlaidas ir didindama mokesčius, iki priimtino lygio sumažinti savo biudžeto deficitą ir tuo pačiu skolas.
Europos Centrinio banko valdybos narys Lorenzo Bini Smaghi prieš kelias dienas atskleidė, kad naujojo pagalbos paketo Graikijai, t.y. lengvatinės paskolos vertė, gali sudaryti 60-70 mlrd. eurų.
