versija spausdinimui
(4)
Per Volstrito dviejų šimtų metų istoriją atsirado ir susikūrė kai kurios populiarios, su investavimu susijusios tiesos arba taisyklės. Laisvalaikio rubrikoje trumpai traders.lt portalo lankytojams pristatome ketvirtąją dalį straipsnio apie kelias populiarias ir daugelį metų Volstrite patikrintas investavimo tiesas bei pateikiame mintis apie jas.
Parduok gegužę ir traukis iš rinkos (Sell in May and go away)
Vienas iš geriausiai žinomų mitų susijęs su investavimu skelbia, kad gegužę reikia parduoti savo akcijas ir pasitraukti iš rinkos. Ar tai, kad vasarą akcijų rinka neduoda tokią pačią grąžą kaip žiemos periodu, yra susiję su tuo, jog stambūs investuotojai išvažiuoja atostogų? Egzistuoja įvairios hipotezės, tačiau iki šiol nieks neatsakė į klausimą, kas slypi už šio paslaptingo reiškinio.
O kad šis reiškinys egzistuoja, nekyla jokių abejonių. Per pastaruosius šešiasdešimt metų S&P 500 indeksas didžiausius prieaugius fiksuodavo lapkričio, gruodžio, sausio, kovo ir balandžio mėnesiais. Per kiekvieną iš šių mėnesių, vidutinis prieaugis siekdavo mažiausiai vieną procentą. Per žieminio periodo pusmetį, Volstrite uždirbti negalima buvo tik per vieną mėnesį, t.y. per vasarį, tačiau šio mėnesio nuosmukis sudarė vos 0,2 procentus, ir šis nuosmukis gerokai nublanksta prieš blogiausia vasaros periodo, t.y. rugsėjo mėnesį, kuomet S&P 500 indeksas nukrenta 0,6 procentais.
Jeigu investuotojas investuotų 1950 metais dešimt tūkstančių dolerių, per kitus šešiasdešimt metų per lapkričio – balandžio laikotarpį uždirbtų 527 tūkstančius dolerių. Remiantis Jeffrey A. Hirsh ir Yale Hirsch atliktais skaičiavimais, jeigu per minimą laikotarpį akcijos būtų laikomos ir per vasaros periodą, tai investuotojas tikrai nepasiektų tokio pelno, kuris būtų pasiektas akcijas laikant tik per žiemos laikotarpį. Jie teigia, kad vidutinė grąžos norma žiemos mėnesiais, viršija kapitalo grąžos normą vasaros mėnesiais, net 0,9 procentais.
Tuo tarpu didesnę viltį uždirbti vasaros periodu suteikia Schwab Center for Investment Research ir Ibbotson Associates atliktas tyrimas, kuris apima 75 metų laikotarpį. Nors šis tyrimas taip pat patvirtina teiginį, kad per žiemos periodo mėnesius buvo uždirbama daugiau nei per vasaros periodo mėnesius, tačiau šis skirtumas šiuo tyrimo atveju sudarė tik 0,4 procentus. Na o investicijų grąža susijusi su akcijomis ir taip buvo dvigubai didesnė nei indėlių palūkanos.
Nepriklausomai nuo to, kuriais duomenimis mes labiau pasitikėsime, verta atsiminti, kad taip pat kalbant apie investavimą būna ir geros vasaros bei prastos žiemos. Pavyzdžiui, po investicinio banko Lehman Brothers bankroto, po to sekęs lapkričio – balandžio mėnesių žiemos periodas, pasibaigė su nuostoliu, kuris pagal savo dydį buvo vienas iš trijų didžiausių per žiemos periodą patirtų nuostolių. Todėl prieš imdami naudotis strategija - parduok gegužę ir traukis iš rinkos (Sell in May and go away), mes turėtume labai gerai pasverti potencialius pelnus bei nuostolius. Lapkričio mėnesį gali nutikti taip, kad norėdami atpirkti savo gegužę parduodas akcijas, mes turėsime sumokėti žymiai daugiau.
Jeigu nepirktum savo turimas kompanijos akcijas pagal dabar esančią kainą rinkoje - tai tuomet parduok jas
Turėjimas investiciniame portfelyje pervertintų akcijų, gali būti taip pat rizikinga, kaip ir jų pirkimas esant aukštoms kainoms. Galiausiai abejais paminėtais atvejais akcijų kursas gali pradėti kristi ir tuo pačiu investuotojui atnešti didelių nuostolių. Todėl be nuolatinio stebėjimo ir laukimo investavimo galimybių, verta bent kelis kartus į metus peržiūrėti, ar mūsų turimų kompanijų akcijos ir toliau išlieka patrauklios.
Tačiau kai mes analizuojame savo turimas pozicijas, susiduriame su amžina investuotojo dilema: ar tikrai jau dabar mums reikia parduoti akcijas? Šiuo atveju mums šią dilemą gali padėti išspręsti pasinaudojimas principu: jeigu nepirktum savo turimas kompanijos akcijas pagal dabar esančią kainą rinkoje - tai tuomet parduok jas.
Viena iš užuominų, kuri gali rodyti, kad vertybiniai popieriai yra pervertinti, tai kai šios kompanijos akcijos kaina auga sparčiau nei jos pelnas. Tai akivaizdžiai matoma per akcijos kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai (P/E) santykinio rodiklio vertė padidėjimą. Taigi darykime prielaida, kad įsigijome kompanijos akcijas, kai jos P/E rodiklis sudarė 12 reikšmę, po to šių vertybinių popierių vertė pastebimai pakilo, o minimo P/E rodiklio vertė šoktelėjo iki dvidešimties.
Apie tai, ar akcijas iš tiesų verta parduoti, lengviausia nuspręsti užduodant sau klausimą, ar pirktume jas esant dabartinei kainai. Jeigu kompanijos ateities pelnų perspektyvos nepasikeitė, tai tada galbūt prieisime prie išvados, kad šias akcijas esant dabartinei kainai neverta pirkti. Tokiu atveju turimus šios kompanijos vertybinius popierius iš tiesų verta parduoti.
Po pardavimo, nebūtinai šios kompanijos akcijų kursas ims mažėti. Bet niekas juk neprarasta. Už parduotas akcijas gautas lėšas galime panaudoti naujų kitos kompanijos akcijų pirkimui, kurios remiantis mūsų analize, turi didesnį augimo potencialą.
Ką reikėtų daryti, jeigu pakilimas apima svarbų sektorių, o mes manome, kad akcijų kainos jau yra labai aukštos? Tokiu atveju mes galime padaryti nukrypimą nuo minimos taisyklės ir be to su tuo susijęs diversifikavimas. Šiuo atveju, kad nerizikuoti, jog mūsų portfelio prieaugis atsiliks nuo rinkos, vertėtų apsvarstyti, ar nepasilikti kažkiek, mūsų nuomone, pervertintų akcijų. Tačiau ši išimtis tik pratvirtina taisyklę: jeigu nepirktum savo turimas akcijas pagal dabar esančią kainą rinkoje - tai tuomet parduok jas.
Niekad nepirk už skolintas lėšas
Pirkimas turto už paskolą, dažnai yra viliojanti galimybė. Kas gi nenorėtų uždirbti naudojamasis pinigais, kurie jam nepriklauso? Tačiau naudojant šią strategiją egzistuoja vienas kabliukas. Jei rinkoje įsivyrauja meškų laikotarpis arba rinka, investuotojas gali būti priverstas skubotai uždaryti savo turimas pozicijas mažiausiai jam palankiu metu.
Bankai visuomet labai noriai siūlo paskolas akcijoms įsigyti. Šių kreditų dėka, bankai ne tik uždirba iš palūkanų ir mokesčių, tačiau ir padeda bendradarbiaujantiems su jais makleriams padidinti savo apyvartas ir pardavimus. Tačiau ir investuotojui pasiėmimas tokio kredito gali būti naudingas. Kadangi ši paskola yra apdrausta turtu, palūkanų normos, kurias prašys bankas, palyginus su kitais paskolų tipais, turėtų būti labai patrauklios arba konkurencingos.
Tačiau šauktu deguto šioje medaus statinėje gali tapti tai, kad bankas tikėsis, jog investuotojų nuosavų lėšų vertė nenukris žemiau tam tikro lygio. Jei tai nutiktų, tai tuomet bankas kreipsis į investuotoją, kad būtų papildytas trūkumas arba tiesiog parduos dalį akcijų. Ir būtent šioje situacijoje investuotojo laukia spąstai.
Nenaudodamas finansinių svertų investuotojas visuomet gali išgyventi nuosmukius rinkoje, neparduodamas akcijų pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau jeigu kritimas lems, kad apsidraudimo suma nukris žemiau banko reikalaujamos reikšmės, tai investuotojas bus priverstas parduoti savo akcijas esant mažoms kainoms ir tuo pačiu patirs didelius nuostolius.
Todėl kiekvieną kartą prieš nuspręsdami pirkti akcijas už skolintas lėšas, turime tai gerai apsvarstyti. Pelno gavimas investuojant ne savo lėšas gal ir skamba patraukliai, tačiau rizika, kad galime prarasti beveik visus savo investuotus pinigus, jau neatrodo taip patraukliai.
Parengta remiantis Michael Maiello, "Buy the Rumor, Sell the Fact", New York 2004.
Parduok gegužę ir traukis iš rinkos (Sell in May and go away)
Vienas iš geriausiai žinomų mitų susijęs su investavimu skelbia, kad gegužę reikia parduoti savo akcijas ir pasitraukti iš rinkos. Ar tai, kad vasarą akcijų rinka neduoda tokią pačią grąžą kaip žiemos periodu, yra susiję su tuo, jog stambūs investuotojai išvažiuoja atostogų? Egzistuoja įvairios hipotezės, tačiau iki šiol nieks neatsakė į klausimą, kas slypi už šio paslaptingo reiškinio.
O kad šis reiškinys egzistuoja, nekyla jokių abejonių. Per pastaruosius šešiasdešimt metų S&P 500 indeksas didžiausius prieaugius fiksuodavo lapkričio, gruodžio, sausio, kovo ir balandžio mėnesiais. Per kiekvieną iš šių mėnesių, vidutinis prieaugis siekdavo mažiausiai vieną procentą. Per žieminio periodo pusmetį, Volstrite uždirbti negalima buvo tik per vieną mėnesį, t.y. per vasarį, tačiau šio mėnesio nuosmukis sudarė vos 0,2 procentus, ir šis nuosmukis gerokai nublanksta prieš blogiausia vasaros periodo, t.y. rugsėjo mėnesį, kuomet S&P 500 indeksas nukrenta 0,6 procentais.
Jeigu investuotojas investuotų 1950 metais dešimt tūkstančių dolerių, per kitus šešiasdešimt metų per lapkričio – balandžio laikotarpį uždirbtų 527 tūkstančius dolerių. Remiantis Jeffrey A. Hirsh ir Yale Hirsch atliktais skaičiavimais, jeigu per minimą laikotarpį akcijos būtų laikomos ir per vasaros periodą, tai investuotojas tikrai nepasiektų tokio pelno, kuris būtų pasiektas akcijas laikant tik per žiemos laikotarpį. Jie teigia, kad vidutinė grąžos norma žiemos mėnesiais, viršija kapitalo grąžos normą vasaros mėnesiais, net 0,9 procentais.
Tuo tarpu didesnę viltį uždirbti vasaros periodu suteikia Schwab Center for Investment Research ir Ibbotson Associates atliktas tyrimas, kuris apima 75 metų laikotarpį. Nors šis tyrimas taip pat patvirtina teiginį, kad per žiemos periodo mėnesius buvo uždirbama daugiau nei per vasaros periodo mėnesius, tačiau šis skirtumas šiuo tyrimo atveju sudarė tik 0,4 procentus. Na o investicijų grąža susijusi su akcijomis ir taip buvo dvigubai didesnė nei indėlių palūkanos.
Nepriklausomai nuo to, kuriais duomenimis mes labiau pasitikėsime, verta atsiminti, kad taip pat kalbant apie investavimą būna ir geros vasaros bei prastos žiemos. Pavyzdžiui, po investicinio banko Lehman Brothers bankroto, po to sekęs lapkričio – balandžio mėnesių žiemos periodas, pasibaigė su nuostoliu, kuris pagal savo dydį buvo vienas iš trijų didžiausių per žiemos periodą patirtų nuostolių. Todėl prieš imdami naudotis strategija - parduok gegužę ir traukis iš rinkos (Sell in May and go away), mes turėtume labai gerai pasverti potencialius pelnus bei nuostolius. Lapkričio mėnesį gali nutikti taip, kad norėdami atpirkti savo gegužę parduodas akcijas, mes turėsime sumokėti žymiai daugiau.
Jeigu nepirktum savo turimas kompanijos akcijas pagal dabar esančią kainą rinkoje - tai tuomet parduok jas
Turėjimas investiciniame portfelyje pervertintų akcijų, gali būti taip pat rizikinga, kaip ir jų pirkimas esant aukštoms kainoms. Galiausiai abejais paminėtais atvejais akcijų kursas gali pradėti kristi ir tuo pačiu investuotojui atnešti didelių nuostolių. Todėl be nuolatinio stebėjimo ir laukimo investavimo galimybių, verta bent kelis kartus į metus peržiūrėti, ar mūsų turimų kompanijų akcijos ir toliau išlieka patrauklios.
Tačiau kai mes analizuojame savo turimas pozicijas, susiduriame su amžina investuotojo dilema: ar tikrai jau dabar mums reikia parduoti akcijas? Šiuo atveju mums šią dilemą gali padėti išspręsti pasinaudojimas principu: jeigu nepirktum savo turimas kompanijos akcijas pagal dabar esančią kainą rinkoje - tai tuomet parduok jas.
Viena iš užuominų, kuri gali rodyti, kad vertybiniai popieriai yra pervertinti, tai kai šios kompanijos akcijos kaina auga sparčiau nei jos pelnas. Tai akivaizdžiai matoma per akcijos kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai (P/E) santykinio rodiklio vertė padidėjimą. Taigi darykime prielaida, kad įsigijome kompanijos akcijas, kai jos P/E rodiklis sudarė 12 reikšmę, po to šių vertybinių popierių vertė pastebimai pakilo, o minimo P/E rodiklio vertė šoktelėjo iki dvidešimties.
Apie tai, ar akcijas iš tiesų verta parduoti, lengviausia nuspręsti užduodant sau klausimą, ar pirktume jas esant dabartinei kainai. Jeigu kompanijos ateities pelnų perspektyvos nepasikeitė, tai tada galbūt prieisime prie išvados, kad šias akcijas esant dabartinei kainai neverta pirkti. Tokiu atveju turimus šios kompanijos vertybinius popierius iš tiesų verta parduoti.
Po pardavimo, nebūtinai šios kompanijos akcijų kursas ims mažėti. Bet niekas juk neprarasta. Už parduotas akcijas gautas lėšas galime panaudoti naujų kitos kompanijos akcijų pirkimui, kurios remiantis mūsų analize, turi didesnį augimo potencialą.
Ką reikėtų daryti, jeigu pakilimas apima svarbų sektorių, o mes manome, kad akcijų kainos jau yra labai aukštos? Tokiu atveju mes galime padaryti nukrypimą nuo minimos taisyklės ir be to su tuo susijęs diversifikavimas. Šiuo atveju, kad nerizikuoti, jog mūsų portfelio prieaugis atsiliks nuo rinkos, vertėtų apsvarstyti, ar nepasilikti kažkiek, mūsų nuomone, pervertintų akcijų. Tačiau ši išimtis tik pratvirtina taisyklę: jeigu nepirktum savo turimas akcijas pagal dabar esančią kainą rinkoje - tai tuomet parduok jas.
Niekad nepirk už skolintas lėšas
Pirkimas turto už paskolą, dažnai yra viliojanti galimybė. Kas gi nenorėtų uždirbti naudojamasis pinigais, kurie jam nepriklauso? Tačiau naudojant šią strategiją egzistuoja vienas kabliukas. Jei rinkoje įsivyrauja meškų laikotarpis arba rinka, investuotojas gali būti priverstas skubotai uždaryti savo turimas pozicijas mažiausiai jam palankiu metu.
Bankai visuomet labai noriai siūlo paskolas akcijoms įsigyti. Šių kreditų dėka, bankai ne tik uždirba iš palūkanų ir mokesčių, tačiau ir padeda bendradarbiaujantiems su jais makleriams padidinti savo apyvartas ir pardavimus. Tačiau ir investuotojui pasiėmimas tokio kredito gali būti naudingas. Kadangi ši paskola yra apdrausta turtu, palūkanų normos, kurias prašys bankas, palyginus su kitais paskolų tipais, turėtų būti labai patrauklios arba konkurencingos.
Tačiau šauktu deguto šioje medaus statinėje gali tapti tai, kad bankas tikėsis, jog investuotojų nuosavų lėšų vertė nenukris žemiau tam tikro lygio. Jei tai nutiktų, tai tuomet bankas kreipsis į investuotoją, kad būtų papildytas trūkumas arba tiesiog parduos dalį akcijų. Ir būtent šioje situacijoje investuotojo laukia spąstai.
Nenaudodamas finansinių svertų investuotojas visuomet gali išgyventi nuosmukius rinkoje, neparduodamas akcijų pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau jeigu kritimas lems, kad apsidraudimo suma nukris žemiau banko reikalaujamos reikšmės, tai investuotojas bus priverstas parduoti savo akcijas esant mažoms kainoms ir tuo pačiu patirs didelius nuostolius.
Todėl kiekvieną kartą prieš nuspręsdami pirkti akcijas už skolintas lėšas, turime tai gerai apsvarstyti. Pelno gavimas investuojant ne savo lėšas gal ir skamba patraukliai, tačiau rizika, kad galime prarasti beveik visus savo investuotus pinigus, jau neatrodo taip patraukliai.
Parengta remiantis Michael Maiello, "Buy the Rumor, Sell the Fact", New York 2004.
Ir niekas neliepia klausyti šių patarimų, čia tik PATARIMAI..
