versija spausdinimui
(1)
Per Volstrito dviejų šimtų metų istoriją atsirado ir susikūrė kai kurios populiarios, su investavimu susijusios tiesos arba taisyklės. Laisvalaikio rubrikoje trumpai traders.lt portalo skaitytojams pristatome trečiąją dalį straipsnio apie kelias populiarias ir daugelį metų Volstrite patikrintas investavimo tiesas bei pateikiame mintis apie jas.
Birža – tai geriausias lenkiantis rodiklis
Lenkiantys rodikliai yra svarbi ekonomistų priemonė, nes jų pagalba galima nustatyti tikslesnes ateities prognozes. Vienu iš geriausiu lenkiančiu rodikliu yra pripažįstama birža, t.y. akcijų rinkų indeksai. Tačiau ar tai daroma pagrįstai?
Kiekvieno investuotojo, kuris investuoja biržoje, tikslas yra nuspėti arba numatyti būsimus kompanijų veiklos rezultatus. Idealiame pasaulyje, jeigu finansų rinka visuomet būtų teisi, akcijų rinkų indeksai idealiai numatytų būsimą ateitį. Tačiau kadangi realybė arba tikrovė labai dažnai skiriasi nuo modelio, finansų rinka kartais padaro skausmingas klaidas. Taigi peržvelkim kelis tokius pavyzdžius.
2007 metų spalio dvyliktą dieną, kai S&P 500 indeksas pasiekė savo istorinį vertės rekordą, mažai kas tikėjosi, kad vos po vienuolikos mėnesių bankrutuos investicinis bankas Lehman Brothers, ir tai dar labiau pagilins rimčiausią ekonomikos recesiją nuo pat Didžiosios depresijos laikų. Prieš tai investuotojai ilgą laiką ignoravo pasirodančius perspėjamuosius signalus, kurie sklido iš būsto paskolų rinkos. Šie signalai jau ėmė pasirodyti dar 2006 metais, t.y. keliolika mėnesių prieš tai, kai rinka pasiekė savo ciklinę kilimo stadijos viršūnę, arba aukščiausią tašką.
Tuo tarpu nepasitvirtino signalas, kuris atsirado dėl 1987 metų spalį finansų rinkose įvykusio kracho. Tuomet ekonomikos recesija neprasidėjo, na o ekonomikos kilimas tęsėsi net iki 1991 metų. Akcijų rinkos indeksams prireikė beveik dviejų metų, kad būtų atstatyti praradimai, kurie buvo patirti per trumpą, bet labai brutalų išpardavimą, kuomet akcijų rinkos indeksai per trumpą laiką driokstelėjo žemyn net 36 procentais.
Žinoma, kad yra labai daug pavyzdžių, kai finansų rinkos buvo teisios, tačiau šiuo atveju reikia atsiminti, kad jos nėra neklystančios. Ekonomistai sutaria, kad akcijų rinkų indeksai lenkia realią ekonomikos padėtį, tada kada jie pasitvirtina, maždaug dviem ketvirčiais.
Kuo didesnė rizika – tuo didesnis pelnas
Tarp investuotojų yra tokių, kurie tiesiog mėgsta riziką. Šie investuotojai ieško investavimo galimybių tarp kompanijų, kurių fundamentalūs rodikliai yra silpni, jie prekiauja Forex valiutų rinkoje, bei investuodami naudoja finansinius svertus. Daugelis iš jų tikisi, kad prisiimdami didesnę riziką, gali uždirbti daugiau. Bet ar taisyklė „kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelnas“ iš tiesų visuomet padeda daugiau uždirbti?
Akcijos atneša didesnę grąžą už obligacijas, na o investavimas į obligacijas yra pelningesnis už investavimą į iždo vekselius. Šioje universalioje taisyklėje iš tiesų yra daug tiesos, nes iš tiesų, kas gi investuotų į rizikingesnius vertybinius popierius ar finansų instrumentus, jei jie neduotų didesnės grąžos. Tačiau finansų pasaulio realybė dažnai būna kur kas sudėtingesnė ir komplikuota. Visuomet reikia paskirti šiek tiek laiko, kad atidžiau išnagrinėti, kaip mūsų investicijos atžvilgiu atrodo patiriamos rizikos ir laukiamos investicinės grąžos santykis. Nieks už mus nepatikrins, ar kartais neprisiimame rizikos nemokamai.
Investuotojas, kuris 2007 metų pradžioje investavo akcijų rinkoje, tikėdamasis, kad už jo prisiimtą riziką jam bus atlyginta, patyrė didelius nuostolius. Labiausiai šokiruoja tas faktas, kad per minimą laikotarpį daugiausiai pelno uždirbo kaip tik nerizikingiausios investicijos, kaip pavyzdžiui Šveicarijos frankas arba auksas. Investicijų grąža iš aukso, kurio vertė yra išreikšta doleriais, siekė net 125 procentus, na o Šveicarijos franko vertė šoktelėjo net 29 procentais. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį investuodami į Varšuvos biržos didžiųjų kompanijų indeksą WIG20, patyrėme nuostolį, kurio vertė sudarė dvylika procentų, be to daugiau nei keturiems metams užšaldėme kapitalą.
Pirk, kai liejąsi kraujas
Teiginio „pirk, kai liejąsi kraujas“ autorius yra Nathan Rothschild, kuris Napoleono eros metu tapo galingiausias bankininkas Anglijoje. Jis rekomendavo pirkti atpigusius vertybinius popierius Vaterlo mūšio išvakarėse. Žinoma, kad šiandien šis teiginys neturi nieko bendra su kraujo praliejimu, tai tiesiog rekomendacija pirkti, kai rinka yra sukaustyta baimės.
Manymas, kad galime suvaldyti arba apriboti savo emocijas, kai kiti panikuoja, gali atnešti naudos. Tačiau svarbu suvokti tai, kad iš tiesų investuoti nėra taip parasta, kaip gali atrodyti perskaičius minimą teiginį.
Per paskutinį nuosmukį Varšuvos biržos bendras akcijų rinkos indeksas WIG krito nuo 68000 iki šiek tiek daugiau nei 20000 punktų. Per šį laikotarpį žinoma buvo daug „kruvinų“ akimirkų, tačiau investuotojui, kuris mėgino jas išnaudoti, daugeliu atveju nepasisekė.
Ar galima buvo pagalvoti, kad kraujas rinkose liejosi 2008 metų rugsėjo pabaigoje, po investicinio banko Lehman Brothers bankroto? Tuo metu Varšuvos biržos akcijų rinkos bendras indeksas WIG jau buvo nusmukęs per pus nuo to lygio kai buvo pasiekta jo maksimali vertė. Tačiau nepaisant to, per kitus artimiausius penkis mėnesius šio indekso vertė driokstelėjo žemyn dar net 47 procentais.
Tai tik vienas pavyzdys, kad kaip klaidinga ir nuostolinga gali būti visuomet laikytis taisyklės „pirk, kai liejąsi kraujas“. Atsiminkite, kad norint jog kokia nors taisyklė būtų naudinga, turite žinoti, kad ji turėtų būti taikoma priimant sprendimus. Priešingu atveju, tai tik mitas, kuris nors ir atrodo teisingas, tačiau nepadės jums padidinti jūsų pelnų.
Parengta remiantis Michael Maiello, "Buy the Rumor, Sell the Fact", New York 2004.
Birža – tai geriausias lenkiantis rodiklis
Lenkiantys rodikliai yra svarbi ekonomistų priemonė, nes jų pagalba galima nustatyti tikslesnes ateities prognozes. Vienu iš geriausiu lenkiančiu rodikliu yra pripažįstama birža, t.y. akcijų rinkų indeksai. Tačiau ar tai daroma pagrįstai?
Kiekvieno investuotojo, kuris investuoja biržoje, tikslas yra nuspėti arba numatyti būsimus kompanijų veiklos rezultatus. Idealiame pasaulyje, jeigu finansų rinka visuomet būtų teisi, akcijų rinkų indeksai idealiai numatytų būsimą ateitį. Tačiau kadangi realybė arba tikrovė labai dažnai skiriasi nuo modelio, finansų rinka kartais padaro skausmingas klaidas. Taigi peržvelkim kelis tokius pavyzdžius.
2007 metų spalio dvyliktą dieną, kai S&P 500 indeksas pasiekė savo istorinį vertės rekordą, mažai kas tikėjosi, kad vos po vienuolikos mėnesių bankrutuos investicinis bankas Lehman Brothers, ir tai dar labiau pagilins rimčiausią ekonomikos recesiją nuo pat Didžiosios depresijos laikų. Prieš tai investuotojai ilgą laiką ignoravo pasirodančius perspėjamuosius signalus, kurie sklido iš būsto paskolų rinkos. Šie signalai jau ėmė pasirodyti dar 2006 metais, t.y. keliolika mėnesių prieš tai, kai rinka pasiekė savo ciklinę kilimo stadijos viršūnę, arba aukščiausią tašką.
Tuo tarpu nepasitvirtino signalas, kuris atsirado dėl 1987 metų spalį finansų rinkose įvykusio kracho. Tuomet ekonomikos recesija neprasidėjo, na o ekonomikos kilimas tęsėsi net iki 1991 metų. Akcijų rinkos indeksams prireikė beveik dviejų metų, kad būtų atstatyti praradimai, kurie buvo patirti per trumpą, bet labai brutalų išpardavimą, kuomet akcijų rinkos indeksai per trumpą laiką driokstelėjo žemyn net 36 procentais.
Žinoma, kad yra labai daug pavyzdžių, kai finansų rinkos buvo teisios, tačiau šiuo atveju reikia atsiminti, kad jos nėra neklystančios. Ekonomistai sutaria, kad akcijų rinkų indeksai lenkia realią ekonomikos padėtį, tada kada jie pasitvirtina, maždaug dviem ketvirčiais.
Kuo didesnė rizika – tuo didesnis pelnas
Tarp investuotojų yra tokių, kurie tiesiog mėgsta riziką. Šie investuotojai ieško investavimo galimybių tarp kompanijų, kurių fundamentalūs rodikliai yra silpni, jie prekiauja Forex valiutų rinkoje, bei investuodami naudoja finansinius svertus. Daugelis iš jų tikisi, kad prisiimdami didesnę riziką, gali uždirbti daugiau. Bet ar taisyklė „kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelnas“ iš tiesų visuomet padeda daugiau uždirbti?
Akcijos atneša didesnę grąžą už obligacijas, na o investavimas į obligacijas yra pelningesnis už investavimą į iždo vekselius. Šioje universalioje taisyklėje iš tiesų yra daug tiesos, nes iš tiesų, kas gi investuotų į rizikingesnius vertybinius popierius ar finansų instrumentus, jei jie neduotų didesnės grąžos. Tačiau finansų pasaulio realybė dažnai būna kur kas sudėtingesnė ir komplikuota. Visuomet reikia paskirti šiek tiek laiko, kad atidžiau išnagrinėti, kaip mūsų investicijos atžvilgiu atrodo patiriamos rizikos ir laukiamos investicinės grąžos santykis. Nieks už mus nepatikrins, ar kartais neprisiimame rizikos nemokamai.
Investuotojas, kuris 2007 metų pradžioje investavo akcijų rinkoje, tikėdamasis, kad už jo prisiimtą riziką jam bus atlyginta, patyrė didelius nuostolius. Labiausiai šokiruoja tas faktas, kad per minimą laikotarpį daugiausiai pelno uždirbo kaip tik nerizikingiausios investicijos, kaip pavyzdžiui Šveicarijos frankas arba auksas. Investicijų grąža iš aukso, kurio vertė yra išreikšta doleriais, siekė net 125 procentus, na o Šveicarijos franko vertė šoktelėjo net 29 procentais. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį investuodami į Varšuvos biržos didžiųjų kompanijų indeksą WIG20, patyrėme nuostolį, kurio vertė sudarė dvylika procentų, be to daugiau nei keturiems metams užšaldėme kapitalą.
Pirk, kai liejąsi kraujas
Teiginio „pirk, kai liejąsi kraujas“ autorius yra Nathan Rothschild, kuris Napoleono eros metu tapo galingiausias bankininkas Anglijoje. Jis rekomendavo pirkti atpigusius vertybinius popierius Vaterlo mūšio išvakarėse. Žinoma, kad šiandien šis teiginys neturi nieko bendra su kraujo praliejimu, tai tiesiog rekomendacija pirkti, kai rinka yra sukaustyta baimės.
Manymas, kad galime suvaldyti arba apriboti savo emocijas, kai kiti panikuoja, gali atnešti naudos. Tačiau svarbu suvokti tai, kad iš tiesų investuoti nėra taip parasta, kaip gali atrodyti perskaičius minimą teiginį.
Per paskutinį nuosmukį Varšuvos biržos bendras akcijų rinkos indeksas WIG krito nuo 68000 iki šiek tiek daugiau nei 20000 punktų. Per šį laikotarpį žinoma buvo daug „kruvinų“ akimirkų, tačiau investuotojui, kuris mėgino jas išnaudoti, daugeliu atveju nepasisekė.
Ar galima buvo pagalvoti, kad kraujas rinkose liejosi 2008 metų rugsėjo pabaigoje, po investicinio banko Lehman Brothers bankroto? Tuo metu Varšuvos biržos akcijų rinkos bendras indeksas WIG jau buvo nusmukęs per pus nuo to lygio kai buvo pasiekta jo maksimali vertė. Tačiau nepaisant to, per kitus artimiausius penkis mėnesius šio indekso vertė driokstelėjo žemyn dar net 47 procentais.
Tai tik vienas pavyzdys, kad kaip klaidinga ir nuostolinga gali būti visuomet laikytis taisyklės „pirk, kai liejąsi kraujas“. Atsiminkite, kad norint jog kokia nors taisyklė būtų naudinga, turite žinoti, kad ji turėtų būti taikoma priimant sprendimus. Priešingu atveju, tai tik mitas, kuris nors ir atrodo teisingas, tačiau nepadės jums padidinti jūsų pelnų.
Parengta remiantis Michael Maiello, "Buy the Rumor, Sell the Fact", New York 2004.
