versija spausdinimui
(0)
Vakar JAV akcijos buvo linkusios kristi. Informuota, jog šalies prekybos duomenys vasario menesį ženkliai pablogėjo, eksporto apimtys buvo linkusios mažėtį „S&P 500" indeksas nukrito 0,8 procento. Tokių bendrovių, kaip „Chevron Corp.", „Freeport-McMoran Copper&Gold Inc.", akcijos krito dėl spekuliacijų, kad investuotojai gali vengti rizikingų investicijų.
„Alcoa", kuri yra didžiausia pasaulyje aliuminio gamintoja, akcijos atpigo 6 procentais. Teigiama, kad pirmojo ketvirčio bendrovės pajamos smuko dėl silpno dolerio ir didesnių energijos bei žaliavų kainų. Vakar JAV doleris atpigo 0,28 proc. euro atžvilgiu - iki 1,4477 dolerio už eurą. Šįkart kurso pasikeitimą lėmė euro brangimas, rinkoms įskaičiuojant daugiau ir ankstesnių ECB palūkanų didinimų. Tuo tarpu naftos kaina krito, didėjant susirūpinimui, kad tokios aukštos energijos kainos ėmė stabdyti pasaulinį ekonomikos augimą. Azijos akcijos šįryt ėmė kilti: NIKKEI indeksas padidėjęs 0,9 procento.
Šiandien JAV paskelbs FED ataskaitą, kuri, manoma, parodys didėjantį ekonominį aktyvumą JAV regionuose, ką atspindi ir apklausų duomenys. Taip pat tikimasi, kad bus pranešta apie nuosaikų JAV darbo rikos padėties gerėjimą, o nekilnojamojo turto rinka kolkas ryškesnių pokyčių nerodys.
Šįryt Kinijos ministras pirmininkas pranešė, kad Kinija pirks Ispanijos leidžiamus vyriausybės skolos vertybinius popierius bei prisidės finansuojant Ispanijos bankų restruktūrizavimą bei patikino, kad Kinija pasitiki Ispanijos ekonomika ir siekia ilgalaikių investicijų į šalį. Kinijos, kuri yra didžiausia aukso pirkėja, infliacijos baimė lėmė aukso kainų mažėjimą. Vakar auksas atpigo 1 proc. - labiausiai per pastarąjį mėnesį.
Antradienį Baltijos šalių rinkose akcijų kainos smuktelėjo, tačiau nuosmukis buvo gerokai mažesnis, negu didžiosiose Vakarų Europos biržose, o Talino biržos indeksas OMXT net šiek tiek pakilo (0,1 proc.), nors kritusių akcijų buvo daugiau negu kilusių. Tuo tarpu Vilniaus biržos indekso OMXV vertė (-0,6 proc.) sumažėjo jau aštuntą kartą per pastarąsias devynias prekybos sesijas, o likvidumas išliko mažas. Po ilgesnės pertraukos akcijų apyvarta Taline viršijo 1 mln. eurų, nes rinkoje gana aktyviai prekiavo tiek vietos, tiek užsienio investuotojai. Istoriškai galima pastebėti tendenciją, kad užsienio investuotojai dažniausiai iš pradžių suaktyvėja Estijos rinkoje, o po to atsigręžia ir į Lietuvą, o tai leidžia atsargiai tikėtis, kad kartu su skelbiamais pirmojo ketvirčio investuotojais bei šių metų prognozėmis, didesnės apyvartos sugrįš ir į Vilniaus biržą.
Besibaigiant prekybos sesijai Estijos lošimų verslo bendrovė „Olympic Ententainment Group" paskelbė planus per 2 kartus sumažinti įstatinį kapitalą nuo 96,7 mln. eurų iki 90,8 mln. eurų, o po to iki 81,7 mln. eurų. Akcininkams planuojama išmokėti atsilaisvinusias lėšas - atitinkamai po 0,04 ir 0,06 euro už akciją. Vakar bendrovės akcijos kaina pakilo 2,2 proc., šiandien kilimas turėtų tęstis.
Skirstomųjų tinklų bendrovės LESTO valdyba vakar paskelbė pelno paskirstymo projektą, už kurį pasiūlys balsuoti akcininkams eilinio visuotinio susirinkimo metu. Dividendams šiame projekte lėšų skirti nenumatoma. Ši žinia, be jokios abejonės, nuliūdins smulkiuosius bendrovės akcininkus, kurie laukė bent jau simbolinių dividendų, todėl laukiame akcijų išpardavimų bangos šiandien. Apskritai pernai dividendus išmokėjo 16 bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Vilniaus biržoje, o šiemet dividendus planuoja mokėti 12 bendrovių. Iš valstybės valdomų įmonių tik „Klaipėdos naftos" valdyba pasiūlė išmokėti dividendus. Tuo tarpui pernai 4 valstybės valdomos bendrovės pasidalino savo pelnu su akcininkais. Vis tik galutinius sprendimus priims akcininkai, o kaip rodo patirtis, akcininkų susirinkimuose gali būti priimami įvairūs sprendimai, ir nebūtinai atsižvelgiama į bendrovių valdybų siūlymus.
„City Service" paskelbė, kad šiemet grynąjį konsoliduotą pelną planuoja padidinti 6 proc. - iki 27,1 mln. litų. Bendrovė tikisi, kad pardavimai augs 3 proc. - iki 558 mln. litų, o EBITDA padidės net 40 proc. - iki 50 mln. litų. Į šias prognozes neįtraukti galimi įsigijimai Rusijoje ir kitose šalyse, todėl visai įmanomas ankstesnių metų scenarijus, kai bendrovės faktiniai rezultatai buvo didesni už prognozes. Prognozuojamas akcijų P/E santykis šiuo metu yra 11,6, o tai iš ties neblogas rodiklis gana sparčiai augančiai bendrovei.
„Alcoa", kuri yra didžiausia pasaulyje aliuminio gamintoja, akcijos atpigo 6 procentais. Teigiama, kad pirmojo ketvirčio bendrovės pajamos smuko dėl silpno dolerio ir didesnių energijos bei žaliavų kainų. Vakar JAV doleris atpigo 0,28 proc. euro atžvilgiu - iki 1,4477 dolerio už eurą. Šįkart kurso pasikeitimą lėmė euro brangimas, rinkoms įskaičiuojant daugiau ir ankstesnių ECB palūkanų didinimų. Tuo tarpu naftos kaina krito, didėjant susirūpinimui, kad tokios aukštos energijos kainos ėmė stabdyti pasaulinį ekonomikos augimą. Azijos akcijos šįryt ėmė kilti: NIKKEI indeksas padidėjęs 0,9 procento.
Šiandien JAV paskelbs FED ataskaitą, kuri, manoma, parodys didėjantį ekonominį aktyvumą JAV regionuose, ką atspindi ir apklausų duomenys. Taip pat tikimasi, kad bus pranešta apie nuosaikų JAV darbo rikos padėties gerėjimą, o nekilnojamojo turto rinka kolkas ryškesnių pokyčių nerodys.
Šįryt Kinijos ministras pirmininkas pranešė, kad Kinija pirks Ispanijos leidžiamus vyriausybės skolos vertybinius popierius bei prisidės finansuojant Ispanijos bankų restruktūrizavimą bei patikino, kad Kinija pasitiki Ispanijos ekonomika ir siekia ilgalaikių investicijų į šalį. Kinijos, kuri yra didžiausia aukso pirkėja, infliacijos baimė lėmė aukso kainų mažėjimą. Vakar auksas atpigo 1 proc. - labiausiai per pastarąjį mėnesį.
Antradienį Baltijos šalių rinkose akcijų kainos smuktelėjo, tačiau nuosmukis buvo gerokai mažesnis, negu didžiosiose Vakarų Europos biržose, o Talino biržos indeksas OMXT net šiek tiek pakilo (0,1 proc.), nors kritusių akcijų buvo daugiau negu kilusių. Tuo tarpu Vilniaus biržos indekso OMXV vertė (-0,6 proc.) sumažėjo jau aštuntą kartą per pastarąsias devynias prekybos sesijas, o likvidumas išliko mažas. Po ilgesnės pertraukos akcijų apyvarta Taline viršijo 1 mln. eurų, nes rinkoje gana aktyviai prekiavo tiek vietos, tiek užsienio investuotojai. Istoriškai galima pastebėti tendenciją, kad užsienio investuotojai dažniausiai iš pradžių suaktyvėja Estijos rinkoje, o po to atsigręžia ir į Lietuvą, o tai leidžia atsargiai tikėtis, kad kartu su skelbiamais pirmojo ketvirčio investuotojais bei šių metų prognozėmis, didesnės apyvartos sugrįš ir į Vilniaus biržą.
Besibaigiant prekybos sesijai Estijos lošimų verslo bendrovė „Olympic Ententainment Group" paskelbė planus per 2 kartus sumažinti įstatinį kapitalą nuo 96,7 mln. eurų iki 90,8 mln. eurų, o po to iki 81,7 mln. eurų. Akcininkams planuojama išmokėti atsilaisvinusias lėšas - atitinkamai po 0,04 ir 0,06 euro už akciją. Vakar bendrovės akcijos kaina pakilo 2,2 proc., šiandien kilimas turėtų tęstis.
Skirstomųjų tinklų bendrovės LESTO valdyba vakar paskelbė pelno paskirstymo projektą, už kurį pasiūlys balsuoti akcininkams eilinio visuotinio susirinkimo metu. Dividendams šiame projekte lėšų skirti nenumatoma. Ši žinia, be jokios abejonės, nuliūdins smulkiuosius bendrovės akcininkus, kurie laukė bent jau simbolinių dividendų, todėl laukiame akcijų išpardavimų bangos šiandien. Apskritai pernai dividendus išmokėjo 16 bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Vilniaus biržoje, o šiemet dividendus planuoja mokėti 12 bendrovių. Iš valstybės valdomų įmonių tik „Klaipėdos naftos" valdyba pasiūlė išmokėti dividendus. Tuo tarpui pernai 4 valstybės valdomos bendrovės pasidalino savo pelnu su akcininkais. Vis tik galutinius sprendimus priims akcininkai, o kaip rodo patirtis, akcininkų susirinkimuose gali būti priimami įvairūs sprendimai, ir nebūtinai atsižvelgiama į bendrovių valdybų siūlymus.
„City Service" paskelbė, kad šiemet grynąjį konsoliduotą pelną planuoja padidinti 6 proc. - iki 27,1 mln. litų. Bendrovė tikisi, kad pardavimai augs 3 proc. - iki 558 mln. litų, o EBITDA padidės net 40 proc. - iki 50 mln. litų. Į šias prognozes neįtraukti galimi įsigijimai Rusijoje ir kitose šalyse, todėl visai įmanomas ankstesnių metų scenarijus, kai bendrovės faktiniai rezultatai buvo didesni už prognozes. Prognozuojamas akcijų P/E santykis šiuo metu yra 11,6, o tai iš ties neblogas rodiklis gana sparčiai augančiai bendrovei.