versija spausdinimui
(0)
Penktadienis JAV akcijų rinkai nebuvo itin sėkmingas. Brangstanti nafta, kurios kainos pasiekė 30 mėnesių aukštumas, turėjo neigiamos įtakos transporto sektoriaus įmonių akcijoms. „S&P 500" indeksas nukrito 0,4 procento. „Fed Ex", kuri yra didžiausia pasaulyje greitų siuntų ir krovinių vežėja, akcijos atpigo 2,9 proc., o „United Continental Holdings" akcijos nukrito net 5,8 procento.
„Dow Jones" indeksas smuko 0,24 proc., o NASDAQ sumenko net 0,56 procento. Didelės neigiamos įtakos JAV akcijoms turėjo partijų nesutarimas dėl šalies biudžeto. Respublikonai ir demokratai praėjusią savaitę ilgai nesugebėjo sutarti dėl tolesnio JAV vyriausybės išlaidų mažinimo masto. Tik šeštadienį buvo sutarta dėl 38 mlrd. JAV dolerių išlaidų sumažinimo. Tikimasi, kad šį trečiadienį prezidentas B. Obama pateiks ilgalaikio taupymo plano siūlymą. Penktadienį skelbtos JAV didmeninės prekybos atsargos vasarį išaugo 1 procentu.
Dauguma Europos akcijų indeksų kilo. Dar vienas žemės drebėjimas Japonijoje padarė nedaug žalos, o atominės elektrinės daugiau nenukentėjo. Tad akcijų rinkų dalyviai buvo maloniai nustebinti. Euras penktadienį brango dolerio atžvilgiu 1,22 proc. - iki 1,4483 dolerio už eurą. ECB sprendimas padidinti palūkanas iki 1,25 proc. teigiamai veikė eurą. Tikimasi daugiau palūkanų didinimų šiemet. Šiandien euras ėmė pigti dėl susirūpinimo euro zonos finansais. Vokietijos finansų ministras pasakė, kad Graikijai gali prireikti dar daugiau finansinės pagalbos, kai tuo tarpu Portugalija paprašė 80 mlrd. eurų pagalbos.
Nepaisant geresnių praėjusio mėnesio eksporto bei importo rezultatų Kinijoje, rodančių, kad šalies ekonomika gana atspari vyriausybės siekiams pažaboti infliaciją, akcijų indeksai Azijoje šįryt nebuvo linkę augti. Fiksuotas vidutinis 0,3 proc. akcijų kainų smukimas. Japonijoje neigiamo dėmesio susilaukė auto pramonės akcijos. „Citigroup" banko analitikai, mano, jog žemės drebėjimo ir sustabdytos gamybos pasekmės ženkliai įtakos šių metų bendrovių finansinius rezultatus. Japonijos Nikkei 225 indeksas smuko 0,5proc.
Praeitos savaitės pabaiga Baltijos šalių biržose staigmenų nepateikė - likvidumas išliko labai žemas, o akcijų kainos judėjo priešingomis kryptimis, nors kritusių akcijų buvo šiek tiek daugiau negu kilusių. Tai atspindi indeksų pokyčiai: Vilniaus biržos indekso OMXV vertė nukrito 0,4 proc., Talino OMXT sumažėjo 0,2 proc., o likvidžiausių dešimties Baltijos biržų indeksas OMXB10 padidėjo 0,01 procento. Užsienio investuotojai išlieka pasyvūs, o tai matydami vietos rinkos dalyviai taip pat neskuba įgyvendinti savo investicinių sprendimų. Prie bendros ramybės rinkoje prisideda krypties nerandančios pagrindinės pasaulio akcijų rinkos, sumažėję akcijų kainų svyravimai. Vis tik šviežumo į rinką turėtų įnešti netrukus prasidėsiantis pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas. Investuotojai ypač lauks bankų pranešimų. Tuo tarpu šįryt Vilkyškių pieninė pranešė, kad per pirmus 3 šių metų mėnesius jos pajamos buvo 63,4 mln. litų - 22 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien kovo mėnesio pajamos palyginus su 2010 metų kovo mėnesiu padidėjo 40 proc.
Penktadienį įvykęs eilinis „Žemaitijos pieno" akcininkų susirinkimas netikėtai nusprendė iš 2010 metų pelno dividendams skirti 2,5 mln. litų, tai yra 0,051 lito už vieną akciją. Taip pat buvo priimtas sprendimas dėl rezervo savų akcijų supirkimui padidinimo 5 mln. litų iki 15 mln. litų, o mažiausia ir didžiausia supirkimo kainos paliktos tos pačios - atitinkamai 1 ir 3 litai. Tuo tarpu „Lietuvos energija", „Lietuvos elektrinė" ir „Invalda" dividendų iš pernykščio metų pelno nežada. Apskritai apie planus mokėti dividendus kol kas paskelbė vienuolika Vilniaus biržos sąrašuose esančių bendrovių. Savo pelno paskirstymo projektų kol kas nepaviešino tik „Grigiškės" ir LESTO. Analitikai prognozuoja, kad šios bendrovės dividendams turėtų skirti atitinkamai apie 0,04 ir 0,10 lito.
„Dow Jones" indeksas smuko 0,24 proc., o NASDAQ sumenko net 0,56 procento. Didelės neigiamos įtakos JAV akcijoms turėjo partijų nesutarimas dėl šalies biudžeto. Respublikonai ir demokratai praėjusią savaitę ilgai nesugebėjo sutarti dėl tolesnio JAV vyriausybės išlaidų mažinimo masto. Tik šeštadienį buvo sutarta dėl 38 mlrd. JAV dolerių išlaidų sumažinimo. Tikimasi, kad šį trečiadienį prezidentas B. Obama pateiks ilgalaikio taupymo plano siūlymą. Penktadienį skelbtos JAV didmeninės prekybos atsargos vasarį išaugo 1 procentu.
Dauguma Europos akcijų indeksų kilo. Dar vienas žemės drebėjimas Japonijoje padarė nedaug žalos, o atominės elektrinės daugiau nenukentėjo. Tad akcijų rinkų dalyviai buvo maloniai nustebinti. Euras penktadienį brango dolerio atžvilgiu 1,22 proc. - iki 1,4483 dolerio už eurą. ECB sprendimas padidinti palūkanas iki 1,25 proc. teigiamai veikė eurą. Tikimasi daugiau palūkanų didinimų šiemet. Šiandien euras ėmė pigti dėl susirūpinimo euro zonos finansais. Vokietijos finansų ministras pasakė, kad Graikijai gali prireikti dar daugiau finansinės pagalbos, kai tuo tarpu Portugalija paprašė 80 mlrd. eurų pagalbos.
Nepaisant geresnių praėjusio mėnesio eksporto bei importo rezultatų Kinijoje, rodančių, kad šalies ekonomika gana atspari vyriausybės siekiams pažaboti infliaciją, akcijų indeksai Azijoje šįryt nebuvo linkę augti. Fiksuotas vidutinis 0,3 proc. akcijų kainų smukimas. Japonijoje neigiamo dėmesio susilaukė auto pramonės akcijos. „Citigroup" banko analitikai, mano, jog žemės drebėjimo ir sustabdytos gamybos pasekmės ženkliai įtakos šių metų bendrovių finansinius rezultatus. Japonijos Nikkei 225 indeksas smuko 0,5proc.
Praeitos savaitės pabaiga Baltijos šalių biržose staigmenų nepateikė - likvidumas išliko labai žemas, o akcijų kainos judėjo priešingomis kryptimis, nors kritusių akcijų buvo šiek tiek daugiau negu kilusių. Tai atspindi indeksų pokyčiai: Vilniaus biržos indekso OMXV vertė nukrito 0,4 proc., Talino OMXT sumažėjo 0,2 proc., o likvidžiausių dešimties Baltijos biržų indeksas OMXB10 padidėjo 0,01 procento. Užsienio investuotojai išlieka pasyvūs, o tai matydami vietos rinkos dalyviai taip pat neskuba įgyvendinti savo investicinių sprendimų. Prie bendros ramybės rinkoje prisideda krypties nerandančios pagrindinės pasaulio akcijų rinkos, sumažėję akcijų kainų svyravimai. Vis tik šviežumo į rinką turėtų įnešti netrukus prasidėsiantis pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas. Investuotojai ypač lauks bankų pranešimų. Tuo tarpu šįryt Vilkyškių pieninė pranešė, kad per pirmus 3 šių metų mėnesius jos pajamos buvo 63,4 mln. litų - 22 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien kovo mėnesio pajamos palyginus su 2010 metų kovo mėnesiu padidėjo 40 proc.
Penktadienį įvykęs eilinis „Žemaitijos pieno" akcininkų susirinkimas netikėtai nusprendė iš 2010 metų pelno dividendams skirti 2,5 mln. litų, tai yra 0,051 lito už vieną akciją. Taip pat buvo priimtas sprendimas dėl rezervo savų akcijų supirkimui padidinimo 5 mln. litų iki 15 mln. litų, o mažiausia ir didžiausia supirkimo kainos paliktos tos pačios - atitinkamai 1 ir 3 litai. Tuo tarpu „Lietuvos energija", „Lietuvos elektrinė" ir „Invalda" dividendų iš pernykščio metų pelno nežada. Apskritai apie planus mokėti dividendus kol kas paskelbė vienuolika Vilniaus biržos sąrašuose esančių bendrovių. Savo pelno paskirstymo projektų kol kas nepaviešino tik „Grigiškės" ir LESTO. Analitikai prognozuoja, kad šios bendrovės dividendams turėtų skirti atitinkamai apie 0,04 ir 0,10 lito.