versija spausdinimui
(4)
„Dabar jau yra aišku, jog Graikijos vyriausybė negalės iki galo įvykdyti savo įsipareigojimų, tuo tarpu Portugalija turės kreiptis tarptautinės finansinės paskolos“ – pareiškė buvęs Europos Centrinio banko pagrindinis ekonomistas ir euro zonos architektas Otmar Issing.
„Šiuo metu Graikijos turima skola užsieniui sudaro daugiau nei tris šimtus milijardų eurų, ir visi skaičiavimai rodo, kad ji nėra pajėgi sugrąžinti visų skolų. Manau, kad jau niekas neturi jokių iliuzijų, jog Graikija kada nors sugebės iki galo įvykdyti savo šiuo metu turimus įsipareigojimus“ – teigė jis.
Tačiau buvęs Europos Centrinio banko pagrindinis ekonomistas pabrėžia, kad Graikijos viešosios skolos restruktūrizavimas turėtų įvykti tik tada, kai bus išspręstos kitų euro zonos šalių fiskalinės problemos. Bet nevertėtų laukti greito kilusios finansų krizės euro zonoje pasibaigimo.
Otmar Issing taip pat mano, kad Portugalijai yra reikalinga tarptautinė finansinė parama, t.y. paskola.
„Tai akivaizdu“ – pareiškė jis, atkreipdamas dėmesį į Portugalijos opozicijos pasipriešinimą, susijusi su šalies biudžeto išlaidų mažinimu.
„Tuo tarpu iš šalių, kurioms gresia nemokumas, ištrūko Ispanija. Tačiau turime šiek tiek palaukti, kol rinkos dalyviai galutinai tuo įsitikins“ – teigė buvęs Europos Centrinio banko pagrindinis ekonomistas.
Kalbėdamas apie Europos sąjungos šalių lyderių susitarimą, kad būtų sumažintos Graikijai skirtos finansinės paskolos palūkanos, Otmar Issing pabrėžė, kad finansinė parama iš euro zonos stabilizacinio fondo neturėtų būti nemokama.
„Tai finansinė pagalba tam, kad šalis galėtų įveikti sunkumus, ir tikrai nieko daugiau. Tai jokiu būdu negali būti perdavimo mechanizmas, kuriuo būtų palaikoma nesėkminga euro zonos šalių makroekonominė politika“ – reziumavo buvęs Europos Centrinio banko pagrindinis ekonomistas, ir euro zonos architektas Otmar Issing.
„Šiuo metu Graikijos turima skola užsieniui sudaro daugiau nei tris šimtus milijardų eurų, ir visi skaičiavimai rodo, kad ji nėra pajėgi sugrąžinti visų skolų. Manau, kad jau niekas neturi jokių iliuzijų, jog Graikija kada nors sugebės iki galo įvykdyti savo šiuo metu turimus įsipareigojimus“ – teigė jis.
Tačiau buvęs Europos Centrinio banko pagrindinis ekonomistas pabrėžia, kad Graikijos viešosios skolos restruktūrizavimas turėtų įvykti tik tada, kai bus išspręstos kitų euro zonos šalių fiskalinės problemos. Bet nevertėtų laukti greito kilusios finansų krizės euro zonoje pasibaigimo.
Otmar Issing taip pat mano, kad Portugalijai yra reikalinga tarptautinė finansinė parama, t.y. paskola.
„Tai akivaizdu“ – pareiškė jis, atkreipdamas dėmesį į Portugalijos opozicijos pasipriešinimą, susijusi su šalies biudžeto išlaidų mažinimu.
„Tuo tarpu iš šalių, kurioms gresia nemokumas, ištrūko Ispanija. Tačiau turime šiek tiek palaukti, kol rinkos dalyviai galutinai tuo įsitikins“ – teigė buvęs Europos Centrinio banko pagrindinis ekonomistas.
Kalbėdamas apie Europos sąjungos šalių lyderių susitarimą, kad būtų sumažintos Graikijai skirtos finansinės paskolos palūkanos, Otmar Issing pabrėžė, kad finansinė parama iš euro zonos stabilizacinio fondo neturėtų būti nemokama.
„Tai finansinė pagalba tam, kad šalis galėtų įveikti sunkumus, ir tikrai nieko daugiau. Tai jokiu būdu negali būti perdavimo mechanizmas, kuriuo būtų palaikoma nesėkminga euro zonos šalių makroekonominė politika“ – reziumavo buvęs Europos Centrinio banko pagrindinis ekonomistas, ir euro zonos architektas Otmar Issing.
