versija spausdinimui
(0)
2010 m. antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ekonomikos augimo tempai, ko gero, buvo sparčiausi per 2010 metus – manome, kad ši tendencija tęsis ir 2011, ir 2012 metais. Kaip ir prognozavome rugsėjo mėnesį, tikėtina, kad ekonomika atitinkamai augs 3% ir 4,5%. Pagrindiniai veiksniai, sąlygoję praėjusių metų BVP augimą, buvo įmonių atsargų lygio atkūrimas ir eksportas. Tačiau šiais metais ekonomikos augimą daugiausia skatins investicijos, ypač privačiame sektoriuje. Atsargų lygio atkūrimas, vartojimo ir grynojo eksporto apimčių didėjimas taip pat turės teigiamos įtakos ekonomikos augimui, o Vyriausybės vartojimo išlaidos toliau mažės.
Eksportas pasieks naujas aukštumas
Spalio ir lapkričio mėnesiais eksporto apimtys pasiekė visų laikų aukštumas. Prognozuojame, kad šiais metais nominalus eksporto augimas tęsis, tik jo tempai bus daugiau nei dvigubai lėtesni – apie 12 procentų. Visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos – Lenkija, Latvija, Rusija ir kitos NVS šalys – augs sparčiau, nei 2010 m. (Vokietijos ir Šiaurės valstybių augimo tempai sulėtės, bet bus spartesni, nei likusioje euro zonos dalyje), tačiau lėtesnis augimas bus užfiksuotas tik dėl gerokai didesnės palyginamosios bazės.
Nežiūrint spartaus augimo transporto sektoriaus įmonėse, Lietuvos paslaugų eksportas vis dar atsilieka nuo 2007 m. lygio – daugiausia dėl lėtai atsigaunančio turizmo sektoriaus. Šiais metais paslaugų eksporto apimtys augs sparčiau – iš dalies ir dėl to, kad Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas. Prognozuojame, kad vien dėl jo turizmo paslaugų eksporto augimas padidės 5 procentiniais punktais. Po 2009 m. ir 2010 m. stebėto einamosios sąskaitos pertekliaus šiais metais vėl prognozuojame einamosios sąskaitos deficitą.
Investicijos skatins atsigavimą ir konkurencingumo didėjimą
Padidinome šių metų investicijų augimo prognozę iki 8%. Manome, kad panaši tendencija išliks ir 2012 metais. 2011 m. Lietuva negalės pasikliauti valdžios sektoriaus materialinėmis investicijomis. Vyriausybės investicinės išlaidos šiemet mažės 23,8% – nuo planuotų beveik 5 milijardų litų 2010 m. iki 3,8 milijardų litų 2011 metais. Tiesa, vienas milijardas nerealizuotų investicijų iš 2010 m. biudžeto bus perkeltas į šiuos metus, tačiau augimui užtikrinti to neužteks. Kita vertus, privataus sektoriaus materialinės investicijos mažėjo nuo 2008 m. trečiojo ketvirčio ir nominalia verte jos dabar siekia maždaug 2001 m. lygį. Ši tendencija negali tęstis – sumažėjusios investicijos į mašinas ir įrengimus mažina konkurencingumą ir neužtikrina tvaraus augimo. Tokios tendencijos pasikeitimą sąlygos didėjantys įmonių pelnai, teigiami lūkesčiai, gamybinių pajėgumų panaudojimas bei gerėjančios skolinimosi sąlygos.
Padėtis darbo rinkoje liks įtempta
Prognozės dėl pokyčių darbo rinkoje nesikeičia; darbo rinka atsigaus lėtai – tiek kalbant apie naujas darbo vietas, tiek ir apie realaus darbo užmokesčio augimą. Prognozuojame, kad šiais metais bus sukurta 40 000 darbo vietų, daugiausia jų – privačiame sektoriuje. Dėl to nedarbas sumažės dviem procentiniais punktais iki 15,5%. Tokia tendencija išliks 2012 m., tik tempas bus lėtesnis – nedarbas mažės kartu su bendru darbo jėgos skaičiumi. Didžiausia problema darbo rinkoje – dauguma bedarbių neturi tinkamos kvalifikacijos ir reikiamų įgūdžių. 2009 m. pabaigoje kas 10-tas bedarbis buvo nedirbęs ilgiau nei vienerius metus; o šių metų viduryje „ilgalaikio bedarbio“ statusą turės jau kas antras bedarbis.
Realus darbo užmokestis po 7,2% ir 5% sumažėjimo atitinkamai 2009 m. ir 2010 m. šiais metais išliks tokiame pačiame lygyje kaip ir pernai, o kitais metais išaugs 2,5%. Kita vertus, darbo jėgos našumas, kuris pernai padidėjo vidutiniškai 5%, šiais metais gali išaugti maždaug 1,5% ir 3-4% 2012 metais. Nuo 2004 m. darbo jėgos našumas augo lėčiau už atlyginimus; šio santykio pasikeitimas turės teigiamą poveikį Lietuvos konkurencingumui. Tai ypač svarbu dabar, kai periferinės euro zonos valstybės taikys vidinės devalvacijos strategijas ir stiprins konkurenciją, bent jau ES viduje.
Vartojimas augs lėtai
Disponuojamų pajamų lygiai išliks panašūs į dabartinius, todėl vartojimo atsigavimą šiais metais skatins šiek tiek sumažėjęs taupymas ir pagerėję lūkesčiai. 2012 m. namų ūkių vartojimo augimą paskatins didėjantis realus darbo užmokestis, užimtumo, vartotojų pasitikėjimo padidėjimas ir pagerėjusios skolinimosi sąlygos. Namų ūkių vartojimas šiais metais padidės tik apie 1%, o kitais metais – 3%.
Lietuvos vartotojams, skirtingai nei kitų išsivysčiusių šalių gyventojams, negresia ilgas ir skausmingas įsiskolinimų mažinimo procesas. Bendra namų ūkių skola sudaro mažiau nei 30% BVP ir yra viena iš mažiausių Europoje, o pastaraisiais metais vartojimą labiau stabdė ne aukšti įsiskolinimai, o disponuojamųjų pajamų mažėjimas ir abejonės dėl ateities. Todėl prognozuojame, kad namų ūkių išlaidos pirmo būtinumo prekėms šiais metais išliks nepakitusios, o ne pirmo būtinumo prekėms – didės; t. y. pirmieji vartojimą didins tie, kurie niekada ir nepatyrė disponuojamųjų pajamų mažėjimo. Ši tendencija jau buvo akivaizdi ir 2010 m. – išaugo transporto priemonių ir laisvalaikio prekių mažmeninė prekyba, o maisto prekių ir drabužių pardavimai toliau mažėjo. Be to, didesnė infliacija šiais metais ribos mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidas.
Infliacijos Mastrichto kriterijus greičiausiai bus viršytas
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčių prognozę šiems metams padidinome iki 2,0%, o kitiems metams – iki 2,5%. 2011 m. kainų augimą skatinantys pagrindiniai veiksniai bus išoriniai – prognozuojame, kad vidutinės pasaulinės maisto ir žemės ūkio produktų kainos padidės 15%, o naftos kaina – 12,8% (skaičiuojant eurais). Akcizų tarifo dyzeliniam kurui ir tabakui padidėjimas taip pat paskatins kainų augimą. Jau kitais metais vartotojų kainų augimui turės įtakos ir kiti vidiniai veiksniai – nedarbo mažėjimas ir atlyginimų augimas. Labiausiai turėtų išaugti maisto ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros energijos, dujų ir transporto kainos.
Vartotojų kainų augimas bus pagrindinė kliūtis, kurią teks įveikti Lietuvai, siekiant prisijungti prie euro zonos. Nors neprognozuojame, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainų kilimas bus toks spartus kaip ekonomikos pakilimo laikotarpiu, tačiau net ir 2,5% infliacija gali būti per didelė, kad būtų tenkintas šis Mastrichto kriterijus. Egzistuoja didelė tikimybė, kad kitais metais bent keliose iš 27 ES valstybių narių bus nulinė infliacija – greičiausiai periferinėse euro zonos valstybėse (Graikijoje, Portugalijoje, Airijoje), kuriose bus vykdomos griežto taupymo programos. Dėl to nustatytas infliacijos kriterijus bus apie 1,5% ir 2012 m. vargu ar jį bus įmanoma tenkinti (atsižvelgiant į tai, kad kainų kilimą Lietuvoje sąlygos ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai). Nepaisant to, euro įvedimas turi išlikti strateginiu prioritetu, o Vyriausybė užimti aktyvią poziciją siekdama, kad Lietuva tenkintų Mastrichto kriterijus.
Pagrindiniai iššūkiai – valstybės finansuose
Didžiausia vidinė rizika trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu bus susijusi su valstybės finansų būkle ir lėtai vykstančiomis struktūrinėmis reformomis. Šiais metais biudžeto deficitas sumažės iki maždaug 6% BVP, tačiau vis dar viršys 3% BVP Mastrichto kriterijų ir bus labai toli nuo siektino biudžeto subalansavimo. Nors šiais metais planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos yra tokios pat, kaip 2010 m., t. y. 29,4 mlrd. LTL – Vyriausybės vartojimo išlaidos (ir poveikis BVP augimui) bus mažesnės, daugiausia dėl didesnių skolos aptarnavimo išlaidų, kurios sieks 1,9 mlrd. litų. Turint omenyje artėjančius Seimo rinkimus ir stiprėjantį skepticizmą euro atžvilgiu, tolimesnis biudžeto balansavimas gali būti labai sudėtingas uždavinys. Kai kurios politinės partijos rinkimų metu gali siūlyti sprendimus didinančius valstybės išlaidas. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis per trejus metus padidėjo beveik trigubai – nuo 15,6% 2008 m. iki prognozuojamų 42% šiais metais. Jis tebėra mažesnis už Mastrichto sutartyje nustatytą 60% BVP ribą, tačiau staigiai auganti skola parodo prieš krizę neatsakingai didintų biudžeto išlaidų netvarumą ir žalą ekonomikai.
„Swedbank“ Lietuvoje Vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Eksportas pasieks naujas aukštumas
Spalio ir lapkričio mėnesiais eksporto apimtys pasiekė visų laikų aukštumas. Prognozuojame, kad šiais metais nominalus eksporto augimas tęsis, tik jo tempai bus daugiau nei dvigubai lėtesni – apie 12 procentų. Visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos – Lenkija, Latvija, Rusija ir kitos NVS šalys – augs sparčiau, nei 2010 m. (Vokietijos ir Šiaurės valstybių augimo tempai sulėtės, bet bus spartesni, nei likusioje euro zonos dalyje), tačiau lėtesnis augimas bus užfiksuotas tik dėl gerokai didesnės palyginamosios bazės.
Nežiūrint spartaus augimo transporto sektoriaus įmonėse, Lietuvos paslaugų eksportas vis dar atsilieka nuo 2007 m. lygio – daugiausia dėl lėtai atsigaunančio turizmo sektoriaus. Šiais metais paslaugų eksporto apimtys augs sparčiau – iš dalies ir dėl to, kad Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas. Prognozuojame, kad vien dėl jo turizmo paslaugų eksporto augimas padidės 5 procentiniais punktais. Po 2009 m. ir 2010 m. stebėto einamosios sąskaitos pertekliaus šiais metais vėl prognozuojame einamosios sąskaitos deficitą.
Investicijos skatins atsigavimą ir konkurencingumo didėjimą
Padidinome šių metų investicijų augimo prognozę iki 8%. Manome, kad panaši tendencija išliks ir 2012 metais. 2011 m. Lietuva negalės pasikliauti valdžios sektoriaus materialinėmis investicijomis. Vyriausybės investicinės išlaidos šiemet mažės 23,8% – nuo planuotų beveik 5 milijardų litų 2010 m. iki 3,8 milijardų litų 2011 metais. Tiesa, vienas milijardas nerealizuotų investicijų iš 2010 m. biudžeto bus perkeltas į šiuos metus, tačiau augimui užtikrinti to neužteks. Kita vertus, privataus sektoriaus materialinės investicijos mažėjo nuo 2008 m. trečiojo ketvirčio ir nominalia verte jos dabar siekia maždaug 2001 m. lygį. Ši tendencija negali tęstis – sumažėjusios investicijos į mašinas ir įrengimus mažina konkurencingumą ir neužtikrina tvaraus augimo. Tokios tendencijos pasikeitimą sąlygos didėjantys įmonių pelnai, teigiami lūkesčiai, gamybinių pajėgumų panaudojimas bei gerėjančios skolinimosi sąlygos.
Padėtis darbo rinkoje liks įtempta
Prognozės dėl pokyčių darbo rinkoje nesikeičia; darbo rinka atsigaus lėtai – tiek kalbant apie naujas darbo vietas, tiek ir apie realaus darbo užmokesčio augimą. Prognozuojame, kad šiais metais bus sukurta 40 000 darbo vietų, daugiausia jų – privačiame sektoriuje. Dėl to nedarbas sumažės dviem procentiniais punktais iki 15,5%. Tokia tendencija išliks 2012 m., tik tempas bus lėtesnis – nedarbas mažės kartu su bendru darbo jėgos skaičiumi. Didžiausia problema darbo rinkoje – dauguma bedarbių neturi tinkamos kvalifikacijos ir reikiamų įgūdžių. 2009 m. pabaigoje kas 10-tas bedarbis buvo nedirbęs ilgiau nei vienerius metus; o šių metų viduryje „ilgalaikio bedarbio“ statusą turės jau kas antras bedarbis.
Realus darbo užmokestis po 7,2% ir 5% sumažėjimo atitinkamai 2009 m. ir 2010 m. šiais metais išliks tokiame pačiame lygyje kaip ir pernai, o kitais metais išaugs 2,5%. Kita vertus, darbo jėgos našumas, kuris pernai padidėjo vidutiniškai 5%, šiais metais gali išaugti maždaug 1,5% ir 3-4% 2012 metais. Nuo 2004 m. darbo jėgos našumas augo lėčiau už atlyginimus; šio santykio pasikeitimas turės teigiamą poveikį Lietuvos konkurencingumui. Tai ypač svarbu dabar, kai periferinės euro zonos valstybės taikys vidinės devalvacijos strategijas ir stiprins konkurenciją, bent jau ES viduje.
Vartojimas augs lėtai
Disponuojamų pajamų lygiai išliks panašūs į dabartinius, todėl vartojimo atsigavimą šiais metais skatins šiek tiek sumažėjęs taupymas ir pagerėję lūkesčiai. 2012 m. namų ūkių vartojimo augimą paskatins didėjantis realus darbo užmokestis, užimtumo, vartotojų pasitikėjimo padidėjimas ir pagerėjusios skolinimosi sąlygos. Namų ūkių vartojimas šiais metais padidės tik apie 1%, o kitais metais – 3%.
Lietuvos vartotojams, skirtingai nei kitų išsivysčiusių šalių gyventojams, negresia ilgas ir skausmingas įsiskolinimų mažinimo procesas. Bendra namų ūkių skola sudaro mažiau nei 30% BVP ir yra viena iš mažiausių Europoje, o pastaraisiais metais vartojimą labiau stabdė ne aukšti įsiskolinimai, o disponuojamųjų pajamų mažėjimas ir abejonės dėl ateities. Todėl prognozuojame, kad namų ūkių išlaidos pirmo būtinumo prekėms šiais metais išliks nepakitusios, o ne pirmo būtinumo prekėms – didės; t. y. pirmieji vartojimą didins tie, kurie niekada ir nepatyrė disponuojamųjų pajamų mažėjimo. Ši tendencija jau buvo akivaizdi ir 2010 m. – išaugo transporto priemonių ir laisvalaikio prekių mažmeninė prekyba, o maisto prekių ir drabužių pardavimai toliau mažėjo. Be to, didesnė infliacija šiais metais ribos mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidas.
Infliacijos Mastrichto kriterijus greičiausiai bus viršytas
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčių prognozę šiems metams padidinome iki 2,0%, o kitiems metams – iki 2,5%. 2011 m. kainų augimą skatinantys pagrindiniai veiksniai bus išoriniai – prognozuojame, kad vidutinės pasaulinės maisto ir žemės ūkio produktų kainos padidės 15%, o naftos kaina – 12,8% (skaičiuojant eurais). Akcizų tarifo dyzeliniam kurui ir tabakui padidėjimas taip pat paskatins kainų augimą. Jau kitais metais vartotojų kainų augimui turės įtakos ir kiti vidiniai veiksniai – nedarbo mažėjimas ir atlyginimų augimas. Labiausiai turėtų išaugti maisto ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros energijos, dujų ir transporto kainos.
Vartotojų kainų augimas bus pagrindinė kliūtis, kurią teks įveikti Lietuvai, siekiant prisijungti prie euro zonos. Nors neprognozuojame, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainų kilimas bus toks spartus kaip ekonomikos pakilimo laikotarpiu, tačiau net ir 2,5% infliacija gali būti per didelė, kad būtų tenkintas šis Mastrichto kriterijus. Egzistuoja didelė tikimybė, kad kitais metais bent keliose iš 27 ES valstybių narių bus nulinė infliacija – greičiausiai periferinėse euro zonos valstybėse (Graikijoje, Portugalijoje, Airijoje), kuriose bus vykdomos griežto taupymo programos. Dėl to nustatytas infliacijos kriterijus bus apie 1,5% ir 2012 m. vargu ar jį bus įmanoma tenkinti (atsižvelgiant į tai, kad kainų kilimą Lietuvoje sąlygos ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai). Nepaisant to, euro įvedimas turi išlikti strateginiu prioritetu, o Vyriausybė užimti aktyvią poziciją siekdama, kad Lietuva tenkintų Mastrichto kriterijus.
Pagrindiniai iššūkiai – valstybės finansuose
Didžiausia vidinė rizika trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu bus susijusi su valstybės finansų būkle ir lėtai vykstančiomis struktūrinėmis reformomis. Šiais metais biudžeto deficitas sumažės iki maždaug 6% BVP, tačiau vis dar viršys 3% BVP Mastrichto kriterijų ir bus labai toli nuo siektino biudžeto subalansavimo. Nors šiais metais planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos yra tokios pat, kaip 2010 m., t. y. 29,4 mlrd. LTL – Vyriausybės vartojimo išlaidos (ir poveikis BVP augimui) bus mažesnės, daugiausia dėl didesnių skolos aptarnavimo išlaidų, kurios sieks 1,9 mlrd. litų. Turint omenyje artėjančius Seimo rinkimus ir stiprėjantį skepticizmą euro atžvilgiu, tolimesnis biudžeto balansavimas gali būti labai sudėtingas uždavinys. Kai kurios politinės partijos rinkimų metu gali siūlyti sprendimus didinančius valstybės išlaidas. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis per trejus metus padidėjo beveik trigubai – nuo 15,6% 2008 m. iki prognozuojamų 42% šiais metais. Jis tebėra mažesnis už Mastrichto sutartyje nustatytą 60% BVP ribą, tačiau staigiai auganti skola parodo prieš krizę neatsakingai didintų biudžeto išlaidų netvarumą ir žalą ekonomikai.
„Swedbank“ Lietuvoje Vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis