Estija yra eilinė mažesnioji Europos šalis, po Slovėnijos ir Slovakijos, kuri prisijungia prie euro zonos. Be to ši šalis yra pirmoji, kuri pasiryžo prisijungti prie euro zonos, po to kai tam tikros šios zonos šalys susidūrė su skolų problemomis. Tačiau pačioje Estijoje šalies gyventojai labai stipriai palaiko prisijungimą prie euro zonos.
Net penkiasdešimt procentų estų nuo prisijungimo prie euro zonos neatgraso ir tai, kad ši šalis prisijungia prie euro zonos tuomet, kai ši zona susidūrė su labai rimtomis problemomis. Be to Estija prisijungdama prie euro zonos įsipareigoja į euro zonos finansinės stabilizacijos mechanizmo fondą pervesti 800 mln. eurų.
„Estija buvo pakviesta į vestuves, tačiau atvyko į laidotuves“ – dabar esančią situaciją pakomentavo Taline įsikūrusios Manior Business School verslo mokyklos ekonomistas Andres Arrak.
Analitikai tuo tarpu abejoja, ar artimiausiu metu euro zona ir toliau plėsis.
„Po Estijos prisijungimo prie euro zonos, praeis dar daug laiko, kol kokia nors kita nauja šalis prisijungs prie šios zonos. Šiuo metu euro zona susiduria su labai rimta krize, ir šioje zonoje būtina atlikti struktūrines reformas, ir niekas nežino, kaip ji veiks po kelių metų. Jie galėjo leisti Estijai prisijungti prie euro zonos, nes tai labai maža šalis su nedidele ekonomika, kuri nepadarys didelio poveikio kitoms euro zonos šalims“ – pareiškė Danske Bank ekonomistas Lars Christensen.
Tiesa, vertėtų priminti, kad Estija yra ir taip labai stipriai susijusi su euro zona. Net devyniasdešimt procentų Estijoje privatiems gyventojams ir įmonėms išduotų paskolų yra eurais. Estijos kronos valiutos kursas visuomet buvo tampriai susietas su kuria nors valiuta, iš pradžių tai buvo Vokietijos markė, na o vėliau euras.
Pririšta prie euro Estijos krona, buvo viena iš priežasčių, kodėl praėjusiais metais šios šalies ekonomika patyrė didžiausią kritimą nuo pat nepriklausomybės laikų. Praėjusiais metais Estijos bendrasis vidaus produktas susitraukė net 13,9 procentais. Daugelis ekonomistų tikėjosi, kad Estija galiausiai vis dėl to bus priversta devalvuoti savo valiutą, kas būtų naudinga šalies eksportuotojams. Tačiau tai neįvyko. Estijai jau pavyko išbristi iš recesijos liūno, be to ši šalis gali pasigirti, kad jos viešoji skola lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu sudaro vos aštuonis procentus, t.y. mažiausias rodiklis tarp visų Europos sąjungos šalių.
Estijos valdžia tikina, kad prisijungimas prie euro zonos paspartins šalies ekonomikos augimą ir užtikrins šalyje stabilumą.
„Tiesioginės šio žingsnio pasekmės yra labai neaiškios. Prisijungimas prie euro pašalina valiutų kursų keitimo riziką, tačiau neaišku, kaip Estija tuo sugebės pasinaudoti. Iki šiol šiai šaliai, nepaisant problemų euro zonoje, pavyko išvengti fiskalinių ir monetarinių sukrėtimų. Estijos prisijungimas prie euro zonos, tai labiau geopolitiškas, o ne ekonominis pasirinkimas. Tai kaip narystė NATO, prisijungimas prie euro zonos turi susieti šią šalį su vakarais, ir tai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo Rusijos pavojaus“ – reziumavo Danske Bank ekonomistas Lars Christensen.